Remdamiesi „Klientas pirmiausia“ filosofija, „Toyota“ kuria ir teikia naujoviškus, saugius ir aukštos kokybės produktus bei paslaugas, kurios atitinka įvairius klientų poreikius ir praturtina žmonių gyvenimą visame pasaulyje. „Toyota“ siekia augti kartu su aplinka, minimizuodama verslo veiklos poveikį, pavyzdžiui, mažindama transporto priemonių ir operacijų įtaką klimato kaitai ir biologinei įvairovei. Nuolat ieškoma saugesnių, švaresnių ir patobulintų technologijų, tenkinančių besikeičiančius visuomenės tvaraus mobilumo poreikius.
„Toyota“ gamybos sistema (TPS) ir „Lean“ principai
„Toyota Motor Corporation“, įkurta 1937 m. Kiichiro Toyoda, nuėjo ilgą kelią nuo kuklios pradžios. Iš pradžių bendrovė pradėjo veiklą kaip „Toyoda Automatic Loom Works“ padalinys, kuriame buvo gaminamos audimo staklės. Perėjimas nuo audimo staklių prie automobilių tapo neįtikėtinos „Toyota“ evoliucijos pradžia. „Toyota“ buvo automobilių pramonės pradininkė, pristačiusi novatoriškas idėjas ir technologijas.
Vienas ryškiausių jos pasiekimų - „Toyota“ gamybos sistemos (TPS) įdiegimas, sukėlęs revoliuciją gamybos procesuose visame pasaulyje. Šis gamybos metodas tapo auksiniu efektyvumo ir atliekų mažinimo standartu. TPS principai šiuo metu taikomi organizacijose visame pasaulyje, nes jie padeda didinti veiklos efektyvumą. Norint sėkmingai diegti „Lean“ sistemą, kuri paremta TPS, nepakanka vien žinoti principus - šiame procese ypatingai svarbus paties vadovo tobulėjimas ir dėmesys kasdieniam elgesiui. Tai - sunkus kelias, tačiau vadovui gali padėti mokymasis iš geriausių praktikų ar pavyzdžių. „Mars Lietuva“ buvo viena pirmųjų įmonių Lietuvoje, pradėjusių diegti „Lean“ sistemą. Greitai paaiškėjo, kad tai puikus būdas nuolat tobulinti procesus ir mažinti nuostolius, o jį taikyti gali ir didelės, ir mažos įmonės. Tačiau norint, kad šis metodas veiktų, „Lean“ įrankiais turi naudotis visi įmonės darbuotojai, pradedant nuo savo pavyzdžiu ir įsitraukimu uždegančių aukščiausio lygio vadovų.
Daugiau nei 10 metų „Toyota“ darbuotojai, taikydami TPS principus, didina įmonės konkurencingumą ir tiekia aukštos pridėtinės vertės produktus bei paslaugas. „Lean“ procesų diegimas nėra vienkartinis projektas su fiksuota pradžia ir pabaiga, nei papildomas darbas, atsiradus laisvesnei minutei. Knygoje, kurioje savo patirtimi dalinasi pripažinti „Lean“ ekspertai, 12 įvairiuose „Toyota“ padaliniuose dirbusių „Lean“ sistemos veteranų dalinasi savo patirtimi nuo pirmosios pažinties su sistema dienos iki žinių perdavimo didžiausioms tarptautinėms įmonėms. Autorių tikslas nėra išmokyti tik vieno teisingo efektyvaus procesų valdymo kelio, tiksliai nurodant ką, kaip, kada ir kur daryti. Knygos autoriai yra „Toyota“ alumni asociacijos „Honsha“ nariai, šiuo metu „Lean“ sistemą įgyvendinantys organizacijose iš viso pasaulio. Kartu sudėjus, knygoje dalinamasi daugiau nei 100 metų darbo „Toyota“ bendrovėje patirtimi, kurios jie sėmėsi ir iš „Toyota“ gamybos sistemos tėvu laikomo Taiichi Ohno.
„Toyota“ vizija: mobilumas visiems ir tvarumas
„Toyota“ tiki, kad mobilumas neapsiriboja tik automobiliais. Tai - universalūs, prieinami mobilumo sprendimai, suteikiantys kuo daugiau galimybių kuo didesniam skaičiui žmonių. Misija - kurti laimę visiems siekiant mobilumo visiems. To siekiama ateities visuomenei kuriant unikalią partnerių ekosistemą, kurioje vyrauja harmonija su gamta. Praktiškai tai reiškia, kad taikoma patirtis ir ja dalijamasi siekiant naudos žmonėms, bendruomenei ir planetai. Siekiama viršyti lūkesčius ir kurti laimę visiems, nes esama įsipareigojus užtikrinti kokybę, nuolat diegti naujoves ir tausoti planetą.
Transformuodamiesi į mobilumo bendrovę, kuriančią internetines, automatizuotas, bendrinamas ir elektrifikuotas (CASE) technologijas, „Toyota“ siūlys ne tik automobilius, furgonus bei sunkvežimius, bet ir kitus produktus bei paslaugas. „Toyota“ tikslai atitinka „Aplinkosaugos iššūkį 2050“, JT darnaus vystymosi tikslus ir ES žaliąjį kursą. „Toyota“ yra hibridinio automobilio „Prius“ pradininkė ir visame pasaulyje pardavė daugiau nei 26 milijonus elektrifikuotų transporto priemonių, todėl laikosi holistinio požiūrio į aplinką tausojančias transporto priemones ir programas.
Kas yra „Toyota“ hibridinė sistema?
„Toyota“ aplinkosaugos iššūkis 2050
Rengdami „Toyota“ aplinkosaugos iššūkį 2050, buvo padėti pamatai ilgalaikiams aplinkosaugos tikslams kelti. Dokumente nurodyti visi verslo aspektai, apimantys automobilius ir ne tik. „Toyota“ požiūris apima visą transporto priemonių gamybos procesą, dalių užsakymą iš tiekėjų, logistiką, pardavimą ir rinkodarą, priežiūrą ir veiklą eksploatacijos ciklo pabaigoje. Be to, 2018-aisiais buvo iškelti pasauliniai vidutinės trukmės (iki 2030 m.) tikslai - kiekvienam iš šešių aplinkosaugos iššūkių. Vidutinės trukmės tikslai grindžiami dabartine „Toyota“ situacija ir bendruomenės poreikiais.
Pagrindiniai aplinkosaugos tikslai
- Nulinio CO2 iššūkis: Iki 2050-ųjų sumažinti automobilių išskiriamą CO2 kiekį 90 proc., palyginti su 2010 m. Bus siekiama, kad įprasti automobiliai su vidaus degimo varikliais būtų našesni ir suvartotų mažiau degalų, taip pat bus skatinama gaminti naujos kartos automobilius, išskiriančius minimalų anglies dioksido kiekį arba visai jo neišskiriančius. Šis uždavinys numato iki 2030 m. visame pasaulyje kasmet parduoti daugiau nei 5,5 mln. elektrifikuotų transporto priemonių, įskaitant daugiau nei 1 mln. nulinės emisijos automobilių, ir sumažinti visos transporto priemonės gyvavimo ciklo CO2 emisiją bent 25 proc. (palyginti su 2013 m.).
- Švaresni alternatyvūs degalai: Alternatyvų kurą naudojantys automobiliai teigiamą poveikį aplinkai gali turėti tik eksploatuojami masiškai. Taigi pasirūpinsime, kad jie būtų kuo plačiau prieinamesni.
- Aplinką tausojantys konstrukciniai sprendimai: Šie užmojai bus įgyvendinami kuriant labiau aplinką tausojančius konstrukcinius sprendimus ir naudojant ribotą kiekį anglies dioksido išskiriančių žaliavų bei mažiau dalių.
- Nulinis CO2 išmetimas gamyklose: Norėdami padėti užkirsti kelią klimato kaitai, parengta strategija, kaip iki nulio sumažinti gamyklų išskiriamo CO2 kiekį. Bus racionalizuojami gamybos procesai ir sutrumpinami, kad būtų išskiriama mažiau CO2. Tikslas - iki 2030 m. sumažinti pasaulinių gamyklų CO2 emisiją 35 proc. (palyginti su 2013 m.).
- Vandens taupymas: Vandens poreikis pasaulyje sparčiai auga. Gamyklose pradėta kaupti lietaus vandenį, siekiant apkarpyti gruntinio ar vamzdynais tiekiamo vandens sąnaudas. Vandens aplinka įvairiuose pasaulio regionuose, kuriuose vykdoma veikla, smarkiai skiriasi.
- Perdirbimas ir atliekų mažinimas: „Toyota“ patirtis taikant naujoves šioje srityje siekia daugiau nei 40 metų. „Toyota“ siekia tvarios ateities, kurioje efektyviai naudojami jau turimi ištekliai, mažinamos atliekos, pakartotinai naudojama tai, kas įmanoma, perdirbamos medžiagos ir atgaunama vertė. „Toyota“ yra įsipareigojusi tęsti šią kelionę žingsnis po žingsnio, siekdama didesnio efektyvumo ir mažesnės priklausomybės nuo žaliavų. Visoje veikloje minimizuojamas vandens naudojimas, perdirbamas vanduo ir atgaunamos medžiagos, kad būtų išvengta atliekų. Kai transporto priemonės pasiekia eksploatacijos pabaigą, užtikrinamas jų atsakingas perdirbimas. Be to, kartu su NVO ketinama tęsti biologinės įvairovės tausojimo veiklą.
Atliekų tvarkymas ir perdirbimas „Toyota“
Naujai įsigaliojusiuose LR atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimuose, kuriais įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/53/EB nuostatos, daugiau atsakomybės tenka automobilių importuotojams ir pardavėjams. „Nelegalus automobilių iškomplektavimo mastas Lietuvoje išlieka didelis - dalis transporto priemonių yra išardomos, tačiau susidariusios atliekos nepatenka į apskaitą.“ Automobilių gamintojams ir importuotojams teisės aktuose yra numatytos konkrečios pareigos, susijusios su automobilių atliekų tvarkymu. Naujoji sistema skirta pašalinti spragas, dėl kurių dalis automobilių ardymo rinkos dalyvių galėjo veikti mažesnėmis sąnaudomis, tačiau didesnės rizikos aplinkai sąskaita.
Europos direktyvoje dėl atitarnavusių automobilių (2000/53/EC), kurią priėmė Europos Parlamentas ir Europos Taryba 2000 m. rugsėjo 18 d., numatoma gerinti atitarnavusių automobilių surinkimą ir perdirbimą, siekiama pagerinti su tuo susijusį ekonominį efektyvumą, ypač kalbant apie perdirbimo pramonės šakas. Po šios direktyvos priėmimo praktiškai visos ES valstybės narės įgyvendino jos reikalavimus savo nacionaliniuose teisės aktuose.
Perdirbimui pritaikyta konstrukcija
Tam, kad būtų supaprastintas išardymo procesas, „Toyota“ sukūrė ženklą „lengva išardyti“. Šis ženklas žymi automobilio dalis ir tam tikrus taškus, kuriuos lengva išardyti, tas vietas, kur galima nuimti dideles detales ir vietas, kur galima gręžti skyles norint išleisti kurą. Automobiliuose yra sunkiai perdirbamų plastikų, todėl „Toyota“ specialistai sukūrė specialų perdirbamą plastiką, kuris vadinasi „Toyota“ super olefin polimeras arba TSOP, kuris gali būti naudojamas automobilių buferių ir kitų dalių, kurias būtų įmanoma perdirbti ne vieną kartą, gaminimui.
Žalesnės atsarginės dalys
Automobilio tarnavimo ciklo metu reikia keisti akumuliatorius, padangas, alyvos filtrus. Todėl „Toyota“ specialistai sukūrė atliekų surinkimo sistemą, kurios pagrindu surenkamos šios atliekos iš atstovybių Europoje ir vėliau jos perdirbamos. Be to, dabar iš perdirbtų dalių „Toyota“ gamina tokias detales, kaip oro kondicionierių kompresoriai, vairo stiprintuvų detalės, cilindrų galvutės, starteriai, automatinės transmisijos detalės, generatoriai, varikliai ir sankabos detalės.
Pavojingos medžiagos
Švinas, gyvsidabris, kadmis, šešiavalentis chromas ir kiti sunkieji metalai daro neigiamą ilgalaikį poveikį aplinkai, jei šios medžiagos neperdirbamos. Pagal Europos Sąjungos 2000 metų direktyvą dėl atitarnavusių automobilių, nuo 2003 metų ribojamas šių susirūpinimą keliančių medžiagų naudojimas, tad „Toyota“ nuo šiol naudoja automobilių dalis, kuriose nėra švino, antikorozinės dangos, apšvietimo sistemose nėra gyvsidabrio, variklio tarpinėms ir kitoms detalėms gaminti nebenaudojamas asbestas. Tuo ribojamas SoCs naudojimas įvairiuose dažuose ir tirpaluose.
Pabaiga yra naujo pradžia
„Toyota“ sukūrė specialų techninių automobilių perdirbimo centrą Japonijoje, kuriame išbandomos naujos automobilių išardymo technologijos. Netrukus po to buvo pastatyta nauja automobilių išardymo ir perdirbimo gamykla, padėjusi 2001 metais „Toyota“ kompanijai pasiekti savanoriškai užsibrėžto tikslo sukurti komercinę sistemą, kurios pagrindu būtų gaminamos didelio perdirbamumo detalės ir naudojamos didelio perdirbamumo medžiagos.
Nepaisant to, perdirbus visus Europos atitarnavusius automobilius, lieka apie 2 milijonus tonų neperdirbtos medžiagos. Dažniausiai šios atliekos užkasamos arba sudeginamos. Tačiau pagal Europos ELV ir žemės panaudojimo atliekoms direktyvas tokių atliekų utilizavimas taip pat pradėtas iš esmės riboti, todėl tenka ieškoti naujų sprendimų.
Japonijoje „Toyota“ surado naujų būdų panaudoti produktus, kurie išsiskiria perdirbant panaudotų automobilių garso izoliacijos dalis. Aukštos kokybės automobilių stiklų, malto stiklo iš atliekų dėka šias medžiagas galima panaudoti ir kitiems tikslams, tokiems, kaip šaligatvio plytelės. Atliekos, kurių perdirbti neįmanoma, gali būti sulydytos į labai mažus gabalėlius ir užkasamos, kas taip pat gerokai sumažintų neigiamą poveikį aplinkai ateinančioms kartoms.
Netinkamų eksploatuoti transporto priemonių tvarkymas
Europos Sąjungoje, įskaitant ir Lietuvą, galioja gamintojo atsakomybės principas, kuris reiškia, jog už senų automobilių sutvarkymą aplinkai nekenksmingu būdu yra atsakingi automobilių gamintojai ir (ar) importuotojai. Valstybiniai teisės aktai nustato, kad 85% visos transporto priemonės turi būti pakartotinai naudojama ar perdirbama. Iki 2015 metų šis privalomas pakartotinio naudojimo rodiklis pakilo iki 95%, be to, tik 10% viso to skaičiaus gali sudaryti šilumos energijos gamyba.
Seni automobiliai yra priskiriami prie pavojingų atliekų, kurias gali tvarkyti tik pavojingų atliekų perdirbimo teisę turinčios įmonės. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, pavojingų atliekų tvarkymo licencija bei kiti dokumentai užtikrina, jog įmonės veikla atitinka visus įstatymuose numatytus reikalavimus.
Automobiliuose yra nemažai pavojingų atliekų, kurios patekusios į aplinką ją užteršia įvairiomis cheminėmis medžiagomis: rūgštimis, sunkiaisiais metalais, cheminiais junginiais alyvose, kuro likučiuose ir kt. Kondicionavimo sistemose esantys šaltnešiai, populiariai vadinami freonais, gali sukelti apsinuodijimus, dezorientaciją, širdies veiklos sutrikimus, akių pažeidimus. Tepalai, rūgštys ar kiti skysčiai, patekę į dirvožemį, jį užteršia ne vieniems metams, kartu užteršiamas ir vanduo. Kartu su vandeniu ar produktais, augintais užterštose teritorijose, sunkieji metalai (švinas, rūgštys ar kitos toksinės medžiagos) patekę į mūsų organizmą lėtai jį nuodija ir sukelia įvairius lėtinius susirgimus: odos infekcijų, kvėpavimo takų ligų, kraujotakos, imuninės, nervų sistemos sutrikimų, depresijų, genų mutacijų, reprodukcinės sistemos ir onkologinių ligų.
Oro pagalvės turi pirotechninius užtaisus, todėl jas išimant reikia žinoti jų nukenksminimo technologiją, priešingu atveju, suveikus pirotechniniam užtaisui, galimi įvairūs kūno sužalojimai. Savavališkas senų automobilių ardymas ar perdavimas ne atliekas tvarkančioms įmonėms ar asmenims yra baudžiamas pagal administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Priduodamas seną automobilį transporto priemonių pardavėjams ar atliekų tvarkytojams, kiekvienas automobilio savininkas gali prisidėti prie protingo energijos resursų naudojimo ir švarios gyvenamosios aplinkos išsaugojimo.
Kaip elgtis, jei automobilis nebetinkamas naudoti?
Oficialusis „Toyota“ senų automobilių tvarkytojas Lietuvoje yra Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA), kuri užtikrina senų automobilių apmokestinamųjų gaminių nekenksmingą aplinkai tvarkymą, vadovaujantis visais Lietuvos Respublikoje galiojančiais atliekų tvarkymo teisės aktais. Taikant gamintojo atsakomybės principą, įmonė atsakinga už vidaus rinkai tiekiamų gaminių (transporto priemonių ir į jas įmontuotų baterijų ir akumuliatorių) poveikį aplinkai per visą būvio ciklą nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymo, įskaitant surinkimo, vežimo, perdirbimo, naudojimo ir šalinimo sistemos organizavimą ir (ar) finansavimą, nustatytų gaminių atliekų tvarkymo užduočių vykdymą, informacijos apie gaminius ir jų atliekų tvarkymą teikimą šių gaminių naudotojams ir atliekų tvarkytojams, grąžinamų produktų ir juos panaudojus susidarančių atliekų priėmimą, tvarkymą ir finansinę atsakomybę už tokią veiklą.
Įmonė užtikrina, jog bus sudarytos sąlygos asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama transporto priemonė, neturinti rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti tvarkyti šią eksploatuoti netinkamą transporto priemonę. Įmonė užtikrina eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių perdirbimą ar kitokį naudojimą, kad būtų įvykdytos šios užduotys: 95% pakartotiniam naudojimui ir naudojimui, 85% pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui.
Aplinkos apsaugos vadybos sistemos sertifikavimas
„Toyota Baltic“ Talino biurui suteiktas žaliosios energijos sertifikatas. Įmonės „Toyota Baltic AS“ aplinkos apsaugos vadybos sistemai nuo 2006-ųjų metų suteiktas ISO 14001 sertifikatas, o paskutinis sertifikavimas buvo atliktas 2024 m. „Toyota Motor Europe“ (TME) pranešė, kad 2019 m. visose Europos operacijose ir įmonės valdymo pastatuose pasiekė 100% atsinaujinančios elektros energijos naudojimą.
Socialinė atsakomybė ir įdarbinimo praktika
„Toyota“ nuolat prižiūri savo automobilius, tą patį turėtų daryti ir jų savininkai. „Klientų saugumas yra mūsų svarbiausias prioritetas. Norėdami užtikrinti saugumą keliuose, skatiname žmones skirti keletą minučių tam, kad jie galėtų pasitikrinti, ar jų vairuojamas automobilis yra geriausios įmanomos būklės. Norėdami tai atlikti, paprasčiausiai patikrinkite savo „Toyota“ VIN numerį, paspaudę ant šios nuorodos. Tai turėtume daryti dėl kiekvieno iš mūsų saugumo. Be to, tokia patikra užtikrina vairuotojo ramybę. Tačiau jeigu jūsų automobilis bus nurodytas atšaukimo sąraše, raginame užsiregistruoti techninei apžiūrai. Visi darbai bus atliekami nemokamai“, - sako Erikas Kuusas, „Toyota Baltic“ Paslaugų po pardavimų skyriaus generalinis direktorius.
Vadovaudamiesi trimis tikslais, savo socialine ir įdarbinimo praktika, „Toyota“ laikosi tvaraus vystymosi tikslų. Pirmasis - įtraukios ir įvairialypės visuomenės skatinimas. Ši idėja prasideda „Toyota“, bet apima ir partnerius bei klientus. Antrasis tikslas - įdarbinimo lygybė. Įsipareigojimas užtikrinti ilgalaikį ir tvarų užimtumą prasideda nuo sąžiningumo ir galimybių kiekvienam „Toyota“ darbuotojui Europoje užtikrinimo. Jis taip pat apima įsidarbinimo ir tobulėjimo galimybes per švietimą ir perkvalifikavimą. Trečiasis tikslas - remiantis „Klientas pirmiausia“ filosofija, kurti ir teikti naujoviškus, saugius ir aukštos kokybės produktus bei paslaugas, kurios atitinka įvairius klientų poreikius ir praturtina žmonių gyvenimą visame pasaulyje. Bus stengiamasi apsaugoti klientų ir visų kitų, su kuriais bendradarbiaujama, asmeninę informaciją, laikantis kiekvienos šalies ir regiono privatumo įstatymų. „Toyota“ gerbia darbuotojus ir tiki, kad verslo sėkmę lemia kiekvieno asmens kūrybiškumas ir tvirtas komandinis darbas. Įmonė palaiko asmeninį darbuotojų augimą, lygias įsidarbinimo galimybes, įvairovę ir įtrauktį, nediskriminuoja jų. Siekiama užtikrinti sąžiningas darbo sąlygas ir palaikyti saugią bei sveiką darbo aplinką visiems darbuotojams. Gerbiamos ir puoselėjamos žmogaus teisės, susijusios su verslo veikla, ir, ypač, nenaudojamas ir netoleruojamas joks priverstinio ar vaikų darbo būdas. Per bendravimą ir dialogą su darbuotojais kuriama ir dalijamasi verte „Abipusis pasitikėjimas ir abipusė atsakomybė“, dirbant kartu darbuotojų ir įmonės sėkmei. Pripažįstama darbuotojų teisė laisvai jungtis į asociacijas arba neprisijungti, laikantis šalių ir regionų, kuriuose veikiama, įstatymų. Kiekvienos įmonės vadovybė imasi lyderystės puoselėdama korporacinę kultūrą ir įgyvendindama etiško elgesio skatinimo politiką. Gerbiami verslo partneriai, tokie kaip tiekėjai ir platintojai, ir dirbama su jais per ilgalaikius santykius, siekiant abipusio augimo, grindžiamo abipusiu pasitikėjimu. Ieškant naujo verslo partnerio, „Toyota“ yra atvira visiems kandidatams, nepriklausomai nuo pilietybės ar įmonės masto, ir vertina juos pagal bendrą stiprybę. Laikomasi sąžiningos ir laisvos konkurencijos, atsižvelgiant į kiekvienos šalies ir regiono konkurencijos įstatymus. Siekiama didinti įmonės vertę, kartu užtikrinant stabilų ir ilgalaikį augimą akcininkų labui. Akcininkams ir investuotojams teikiama laiku ir sąžininga informacija apie veiklos rezultatus, finansinę padėtį ir nefinansinę informaciją. Neskatinamas kyšininkavimas ar kyšių davimas bet kuriam verslo partneriui, vyriausybinei agentūrai ar viešajai institucijai, palaikomi sąžiningi ir teisingi santykiai su vyriausybinėmis agentūromis ir viešosiomis institucijomis. Visur, kur vykdomas verslas, aktyviai skatinama ir dalyvaujama, tiek individualiai, tiek su partneriais, socialinės atsakomybės veikloje, kuri padeda stiprinti bendruomenes ir prisideda prie visuomenės praturtinimo. „Toyota“ buvo pripažinta „White 500“ įmone pagal sertifikuotą sveikatos ir našumo vadybos organizacijų pripažinimo programą jau devintus metus iš eilės. Siekiant sukurti laimę visiems, „Toyota“ yra įsipareigojusi kurti patrauklią darbo vietą, kurioje darbuotojai, turintys platų įgūdžių ir vertybių spektrą, galėtų visapusiškai parodyti savo gebėjimus. Be to, kaip dalį pastangų skatinti darbuotojų sveikatą, „Toyota“ siekia teikti mankštos palaikymą visiems darbuotojams, siekiant pagerinti fizinę formą ir padėti išvengti ligų, ir aktyviai dalyvauja maisto ir mitybos švietimo veiklose, skatinančiose sveikus mitybos įpročius. „Toyota“ buvo pripažinta Japonijos sporto agentūros „Sports Yell Company 2026+“ už tokias pastangas, kurios apima kasdienę mankštą darbo vietoje, sąmoningumo didinimą apie mankštos įpročius per vaizdo įrašus ir programas, praktinių įgūdžių gaires pagal fizinio pasirengimo lygius ir darbo vietos sporto renginius. „Toyota“ tęs šias pastangas, kad toliau skatintų sveikatos ir našumo valdymą, remiantis aukščiausios vadovybės sveikatos įsipareigojimo deklaracija.