Nors visuomenėje vis dar egzistuoja mitas, jog automobiliai su automatinėmis pavarų dėžėmis genda kur kas dažniau, nei su mechaninėmis, automatinių pavarų dėžių gedimai dažniausiai atsiranda dėl per menkos automobilio priežiūros ir uždelstų smulkiųjų remonto darbų.
Dažniausi automatinės pavarų dėžės gedimai
Sunkiai automatiškai persijungiantys bėgiai - tai vienas dažniausių ir akivaizdžiausių gedimų, kuris įspėja apie pavarų dėžės problemas. Jei problemos priežastis yra sumažėjęs tepalų lygis, apsunkinantis bėgių perjungimą, tuomet per daug nerimauti nereikėtų. Tokiu atveju papildykite tepalų bakelį. Visgi, jei tepalai nėra problema, situacija gali būti rimtesnė.
Kintančios variklio apsukos
Kiekvienas vairuotojas žino, jog važiuojant pastoviu greičiu, atitinkamai ir variklio apsukos turėtų būti tolygios. Todėl, pastebėjus, jog apsukos stipriai kinta - šoka į viršų arba smunka žemyn, vertėtų patikrinti pavarų dėžę.
Automobilio pajudėjimas
Užkūrus automobilį, perjungus parkavimo režimą į važiavimo padėtį ir atleidus stabdį, automobilis gali pajudėti ne iškart. Tai taip pat gali būti pavarų dėžės gedimo indikatorius.
Pašaliniai garsai iš pavarų dėžės
Kaip dar vieną indikatorių, nurodantį pavarų dėžės gedimus, galime išskirti garsus, sklindančius iš pavarų dėžės. Tiesa, tiksliai pasakyti, koks garsas sklinda, gana sunku, kadangi kiekvienos markės automobilis gali skleisti skirtingus garsus.
Degėsių kvapas
Dar viena problema, rodanti, jog turite pavarų dėžės problemų - iš automobilio sklindantis degėsių kvapas. Šis kvapas dažniausiai atsiranda dėl per aukštos pavarų dėžės tepalo temperatūros. Padidėti temperatūra gali dėl nekokybiško arba pasenusio tepalo, tepalo trūkumo arba dėl automatinės pavarų dėžės aušinimo sistemos problemų. Todėl, pajutus šį kvapą, pirmiausia rekomenduojama patikrinti tepalus.
Dažniausi „nematomi“ automobilių gedimai ir jų požymiai
Bendrovės „Melga“ autoserviso vadovas Jonas Bridikis pasakoja apie dažniausiai pasitaikančius „nematomus“ automobilių gedimus bei požymius, kurie apie juos gali įspėti iš anksto.
Pakabos svirties jungtys (šarnyriniai sujungimai)
Jei važiuojant automobiliu pasigirsta bildėjimo garsas, tuomet, tikėtina, iškilo problemų, susijusių su pakaba. Viena iš galimų priežasčių, kai automobilis pradeda skleisti bildėjimo garsą, yra pakabos svirčių jungčių nusidėvėjimas. Šarnyriniai sujungimai yra vieni svarbiausių važiuoklės dalių, jungiančių judančias pakabos detales, nuo kurių priklauso automobilio stabilumas kelyje.
Guminės pakabos įvorės („sailentblokai“)
Jeigu automobilis pradeda skleisti duslų bildėjimo garsą, galima priežastis yra nusidėvėjusios guminės pakabos įvorės. Nors „sailentblokai“ dar ilgą laiką gali atlikti savo funkciją, jų defektams įsisenėjus pasikeičia ratų geometrija, o tai pradeda kenkti automobilio kontrolei - jis tampa nestabilus kelyje, suprastėja jo valdymas. Be to, tai gali turėti įtakos ir netolygiam padangų dėvėjimuisi. Ilgai ignoruojant šią problemą, pažeidžiamos ir kitos pakabos dalys, todėl padarinių šalinimas gali gerokai paploninti piniginę.
Amortizatoriai ir jų atramos
Bildėjimas gali reikšti ir daugiau gedimų. Jei bilda tuomet, kai važiuojate nelygia kelio danga, tai gali reikšti, kad kilo problemų, susijusių su amortizatoriais ir jų atramomis. Vietose, kur amortizatorius tvirtinamas prie automobilio kėbulo, yra specialios guminės arba poliuretaninės „pagalvės“. Automobiliui važiuojant ir sugeriant kelio nelygumo smūgius, jų energija perduodama į atramines amortizatoriaus „pagalves“. Kai jos nudyla, visi smūgiai tenka automobilio korpusui ir taip jis pažeidžiamas. Važiuojant automobilis pradeda linguoti kelyje, dėl svorio centro persistūmimo į priekį ilgėja stabdymo kelias. Automobilis tampa ne tik mažiau manevringas, bet ir itin pablogėja važiavimo komfortas - mašina „gaudo“ visus kelio nelygumus, tuomet kenčia ir jos konstrukcija.
Ratų guoliai
Jei važiuojant padidėjo triukšmingumas ir pasigirsta ūžimas, tuomet greičiausiai turite problemų, susijusių su ratų guoliais. Jiems nusidėvėjus, automobilis praras stabilumą, taps sunkiau valdomas kelyje, padangos pradės dėvėtis netolygiai.
Stabdžių trinkelės
Naujesni automobiliai turi įdiegtus jutiklius, kurie praneša, kad jau nusidėvėjo stabdžių trinkelės, tačiau senesniuose automobiliuose, kuriuose dar nėra įdiegtos kontrolės sistemos, reikėtų stebėti automobilio pokyčius vairuojant. Visų pirma, reikėtų atkreipti dėmesį į stabdžių pedalą. Jeigu jis pradeda spaustis lengviau arba sunkiau nei įprastai, arba jį reikia nuspausti iki pat galo, kad automobilis pradėtų deramai stabdyti, tai rodo rimtą gedimą. Stabdžių trinkelė turi frikcinę dalį, kuri spaudžiasi prie stabdžių disko. Jai visiškai nusidėvėjus, metalas pradeda trintis į metalą ir pasigirsta čaižus garsas stabdant. Stabdymo sistema yra viena svarbiausių automobilyje, todėl pajutus pirmus požymius ar stabdant išgirdus pašalinius garsus, reikėtų nedelsiant kreiptis į specialistus.
Animacija apie tai, kaip veikia elektriniai stabdžiai
Padangų būklė
Dar viena jautri automobilio dalis, kuri dėl sąlyčio su kelio danga dėvisi sparčiai, yra padangos. Su padangomis dažniausia būna susijusios dvi problemos - pažeidimai ir nusidėvėjimas. Jeigu padanga turi konstrukcinių arba mechaninių pažeidimų, vadinamųjų „guzų“, kyla pavojus, kad ji gali sprogti. Jeigu padanga nudyla ir nelieka protektoriaus, tuomet esant šlapiai kelio dangai, dingsta sukibimas su keliu ir galima netekti automobilio kontrolės. Tai itin gerai juntama stabdymo metu. Problemas, susijusias su padangomis, išduoda vibracijos, kurios atsiranda važiuojant didesniu greičiu. Patariama nuolat stebėti padangas, įsitikinti, ar protektorius nėra nudilęs, ar padangoje yra pakankamai oro ir ji jo neleidžia, ar nesimato iškilimų ar atsilupimų. Jei pastebite bent vieną iš šių požymių, tuomet vertėtų nedelsti ir padangas pakeisti arba pasikonsultuoti dėl padangų būklės.
Variklio diržas
Su varikliu susiję gedimai įprastai gerokai paplonina piniginę, todėl meistrai rekomenduoja atkreipti dėmesį į variklio siunčiamus perspėjimo ženklus ir nedelsiant imtis priemonių. Pagrindiniai simptomai, nurodantys galimą problemą, yra pakitęs variklio garsas arba vibracijos, dirbant varikliui. „Silpnoji“ variklių dalis yra variklio dujų mechanizmo paskirstymo diržai. Nutrūkus tokiam diržui, išsibalansuoja visas variklio darbas. Deja, įprastai vairuotojui pastebimų šio diržo gedimo simptomų nėra, todėl užbėgant įvykiams už akių, paskirstymo diržą, kaip ir tepalus, reikia keisti nuolat, atsižvelgiant į gamintojų rekomendacijas. Apie vairo stiprintuvo ir generatoriaus diržo nusidėvėjimą kartais perspėja į cypimą panašus garsas. Išgirdus tokį garsą, diržą reikėtų patikrinti - jei matosi suaižėjimai, tuomet reikėtų nedelsiant jį keisti, o ne toliau eksploatuoti automobilį.
Dyzelinio variklio pulsavimas
Dyzelinis variklis garsėja ilgaamžiškumu, ekonomiškumu ir galingumu. Tačiau net ir patys patikimiausi dyzeliniai automobiliai laikui bėgant gali pradėti rodyti įvairius gedimo požymius, tokius kaip pulsavimas.
Pulsavimo priežastys
- Degalų tiekimo sutrikimai: Netolygus kuro tiekimas - viena dažniausių variklio pulsavimo priežasčių.
- Oro tiekimo problemos: Pulsavimą dažnai sukelia ir oro sistemos sutrikimai.
- Jutiklių gedimai: Modernūs dyzeliniai varikliai priklauso nuo daugybės jutiklių. Sutrikus bent vienam iš jų, variklis gali pradėti dirbti netolygiai.
Dyzelinio variklio pulsavimas gali būti įvairių priežasčių pasekmė - nuo purkštukų užsikimšimo iki rimtų mechaninių gedimų.
Diagnostika ir sprendimo būdai
- Atlikite kompiuterinę diagnostiką servise: Pirmas žingsnis - kreiptis į patikimą autoservisą.
- Įvertinkite remontą pagal problemos mastą: Po diagnostikos paaiškėja, ar pulsavimą sukelia nedidelis defektas, ar rimta mechaninė problema. Rimti gedimai: kai problema slypi variklio viduje (pavyzdžiui, silpna kompresija, susidėvėję stūmokliai ar vožtuvai), būtinas kapitalinis remontas arba viso variklio keitimas.
- Įvertinkite automobilio vertę: Prieš priimant sprendimą dėl brangaus remonto, verta apskaičiuoti automobilio rinkos vertę.
- Apsvarstykite alternatyvą - pardavimą sugedus: Jeigu paaiškėja, kad automobilio remontas kainuos daugiau nei jis vertas arba nėra garantijos, kad problema nepasikartos - verta pagalvoti apie kitas išeitis. Viena iš jų - automobilių supirkimas, kuris leidžia išvengti brangių remonto darbų ir greitai realizuoti net ir sugedusį automobilį. Tokios įmonės kaip „Top Supirkimas“ siūlo greitą ir paprastą sprendimą - superka net ir stipriai sugedusius automobilius, įskaitant ir tuos, kurių dyzelinis variklis pulsuoja ar visai nebeveikia.
„Common Rail“ kuro įpurškimo sistemos diagnostika
Kuro įpurškimo sistemos „Common Rail“ rinkoje pasirodė 1997 m. Net praėjus daug metų, diagnostika sukelia daugybę problemų. Dažnai pasitaikanti problema yra žemas slėgis aukšto spaudimo siurblyje. Minimalus slėgis, reikalingas variklio užvedimui, yra apie 180 Bar, o naujuose automobiliuose jau apie 250 Bar. Jeigu slėgis yra pakankamai aukštas, neužsivedančio variklio problema slypi ne dyzelinėje kuro sistemoje.
Žemo slėgio degimo sistemos patikra
Ne visada minėtos problemos priežastis yra siurblio ar purkštuko gedimas. Gedimo ieškoti reikia pradėti nuo žemo slėgio degimo sistemos, pradedant nuo kuro bako ir elektrinio kuro siurblio. Reikia patikrinti jų parametrus, t.y., slėgį ir srautą. Dauguma dyzelinių siurblių kurą tiekia 3,5 Bar ir 2 l/min. Jeigu testai nėra geri, prieš keičiant dyzelinį kuro siurblį reikia patikrinti kuro pratekėjimą degalų tiekimo magistralėje, ypatingai žiemą, kai ledo gabaliukai gali blokuoti kuro srautą degalų tiekimo vamzdeliuose esančiuose po automobilio dugnu. To priežastimi gali būti sulamdytos arba sutrūkusios guminės žarnelės.
Mechaninio siurblio patikra
Mechaninį siurblį, teikiantį žemą slėgį, galima patikrinti montuojant manometrą tarp kuro filtro ir kuro siurblio. Varikliui dirbant, slopinamas kuro srautas už filtro, taip galima patikrinti, ar yra vakuumas siurblyje, tai parodo siurblio vidinį sandarumą. Vakuumas turi būti minimalus 0,1 Bar arba vakuumo neturi būti visai - tai reiškia, kad kuro filtras švarus. Tai nėra tiesioginis metodas patikrinti siurblio slėgį ir srautą, bet tokiu būdu galima įvertinti siurblio techninę būklę. Norint nuodugniai patikrinti aukšto kuro slėgio siurblį Bosch CP3, tam naudojamas specialus įtaisas (Bosch nr. 0986613270).
Kuro filtro svarba
Labai dažnai žemo slėgio priežastimi aukšto spaudimo siurblyje yra kuro filtras. Kuro filtrą, kaip pigiausią iš įtariamų gedimo elementų, reikia keisti nedelsiant.
„Common Rail“ aukšto slėgio siurblio patikra
Jei žinoma, kad kuras tikrai pasiekia aukšto slėgio siurblį, tikrinamas pats „Common Rail“ aukšto slėgio siurblys. Už slėgio reguliavimą atsako elektromagnetiniai solenoidai, reguliuojantys kuro slėgį arba kuro srautą. Abu solenoidiniai kuro vožtuvai gali būti patalpinti ant „Common Rail“ aukšto slėgio siurblio. Jeigu ant siurblio yra tik vienas solenoidinis vožtuvas, jis visada reguliuoja tik kuro srautą. Solenoidiniai kuro srauto vožtuvai veikia dviem kryptimis, jie atsidaro arba užsidaro. Solenoidinius kuro vožtuvus galima patikrinti palyginant slėgį aukšto slėgio kuro siurblyje pasukus starterį, su prijungtu ir atjungtu solenoidiniu kištuku. Normaliai atidarytas (arba atidarytas be variklio pagalbos, su išjungtu kištuku) solenoidinis kuro praleidimo vožtuvas leidžia tekėti maksimaliam kuro kiekiui į aukšto slėgio siurblį. Slėgis šioje situacijoje, sudaromas Bosch siurblio, po 10 sekundžių starterio darbo turi siekti 800 Bar (kad užkirsti kelią užsivedimui, reikia atjungti purkštukus). Susidėvėję guminiai sandarinimo žiedai taip pat gali būti žemo slėgio „Common Rail“ siurblyje priežastimi.
Purkštukų patikra
Priklausomai nuo slėgio reguliavimo tipo (magnetinio vožtuvo slėgio arba srauto reguliavimo, uždarius arba atidarius be maitinimo), kokį gali sudaryti siurblys, tikrinama prie atidarytos ar uždarytos vožtuvo sklendės. Atjungus jungtis nuo purkštukų (tai pašalina galimybę užsisiurbti ir kartu neleidžia užvesti variklio) paleidžiamas starteris 10 s. ir slėgio monometro pagalba galima pamatyti kuro siurblio sudaromą slėgį. Kai gauti testavimo rezultatai yra blogesni nei pateikti eksploatavimo dokumentacijoje, tai dar nereiškia, jog reikia keisti arba remontuoti „Common Rail“ siurblį. Galbūt CR siurblys nėra sugedęs ir slėgis dingsta kažkur kitur.
Kitas tyrimų etapas yra „Common Rail“ purkštukų patikra ant automobilio. Ant purkštukų grįžtamojo kuro jungčių prijungiamas specialus matavimo prietaisas su menzūrėlėmis. Norint patikrinti pjezoelektrinius purkštukus, reikalingi specialūs priešpriešinio slėgio grįžtamieji vožtuvai, sumontuoti ant kiekvieno purkštuko. Purkštukas, kuris aiškiai praleidžia daugiau kuro, gali būti brokuotas (reikia dokumentacijoje patikrinti priimtiną kuro įpurškimą šiam purkštuko tipui). Jeigu, prie žemo slėgio, grįžtamas kuro srautas iš purkštuko nėra didelis, tai dar nereiškia, kad purkštukas yra geras. Įpurškimas iš purkštuko didėja, kai didėja slėgis, bet prie žemo slėgio (pvz.: 70 Bar) menzūrėlėse nesusidarys daug kuro. Tokiu atveju dažnai daroma skubota išvada, kad purkštukai geri.
Animacija apie tai, kaip veikia elektriniai stabdžiai
Remonto užbaigimas ir diagnostikos įranga
Labai svarbu, kad po kiekvieno mazgo pakeitimo, reikia pakartoti testavimą ir įsitikinti, kad mazgo pakeitimas (siurblio arba purkštuko) davė teigiamą rezultatą. Remontą laikome baigtu, kai siurblys sėkmingai praeina slėgio sudarymo testą, purkštuko įpurškimo testą (atitinka dokumentaciją duotam kuro įpurškimo tipui). Diagnostika nėra sunki, bet norint ją atlikti, dirbtuvėse reikia turėti daugybę įrangos (menzūrėlės, manometrai, jungtys, diagnostikos įranga).