Tomo Varno ir automobilių vagysčių gaujos bylos aplinkybės

Pirmadienį Lietuvos apeliacinis teismas (LAT) paskelbė nepalankų sprendimą vilniečių šešetui, kuris bandė apskųsti Vilniaus apygardos teismo griežtai nubaustą gaują už prabangių automobilių vagystes. Nuosprendį perskaitęs LAT teisėjas Jonas Algimantas Venckus pranešė, kad ankstesnis teismas buvo paskyręs ne per griežtas bausmes. LAT tik atliko keletą techninio pobūdžio patikslinimų vieno iš nuteistųjų atžvilgiu.

Organizuota automobilių vagysčių gauja

Teismas yra nustatęs, kad mažiausiai šešių asmenų grupuotė, veikusi 2000-2003 metais Vilniuje, vogė brangius ir prabangius automobilius. Šiai gaujai priklausė Svajūnas Jonynas, Dainius Sorakas, Andrejus Motuzas, Edvardas Jakubauskas, Tomas Varnas ir Leonidas Žemys. Gaujos nariai buvo gerai organizuoti, žinojo savo vaidmenis ir turėjo ryšių su įvairiais specialistais, padedančiais tvarkyti pavogtų automobilių reikalus. Nusikaltėliai buvo apsirūpinę visrakčiais, laužtuvais ir policijos pranešimams klausyti skirtomis radijo stotelėmis. Vagysčių sėkmės paslaptis slypėjo konfidencialiuose duomenyse ir instrukcijose apie gamyklinę signalizaciją, įrengtą įvairių markių automobiliuose.

automobilių vagysčių gaujos nariai teisme

Gaujos struktūra ir veikimo principai

Abiejų gaujų (D. Sorako ir D. Staniulio) išskirtinė savybė buvo lygybės principas, kurio laikytasi dalijantis už pavogtą automobilį gautus pinigus. Kiekvienas gaudavo po lygiai, atsižvelgiant į atliktą darbą. Dalis pinigų buvo atidedama "gamybinėms išlaidoms" - perprogramavimo įrangai pirkti, sugadintų automobilių remontui, vagystėms naudojamo savo automobilių parko išlaikymui. Gauja veikė tarsi būtų sukūrusi UAB "Vogtas automobilis", kurioje buvo įdiegta griežta organizacinė struktūra ir darbų pasiskirstymas. Kiekvienas nusikaltimo dalyvis tiksliai žinojo savo pareigas:

  • Vieni žvalgydavosi, ieškodami brangių automobilių ir juos sekdami.
  • Kiti išsinuomodavo garažus, kur būdavo slepiamos pavogtos transporto priemonės, nuolat keisdavo juos, kad nebūtų susektos slaptavietės.
  • Treti likdavo sargyboje, kad suspėtų perspėti bendrininkus apie pavojų. Jiems būdavo patikima ir radijo stotelė, kuria jie klausydavosi policijos pokalbių.

Techniniai aspektai ir įranga

Brangios, per palydovus kontroliuojamos apsaugos sistemos automobilio savininkui turėjo būti tarsi garantija, kad jo automobilio pavogti neįmanoma. Tačiau šios unikalios sistemos turėjo esminį trūkumą - to paties modelio automobiliuose jos visuomet būdavo įrengiamos toje pačioje slaptoje vietoje. Žinantieji šią slaptavietę signalizaciją išjungdavo elementariai. Tiksliai žinodami vietą, vagys pragręždavo automobilio sienelę ten, kur buvo sirena, ir sugadinę ją išjungdavo.

Gauja buvo surinkusi puikią kolekciją:

  • Visrakčių
  • Palydovinio GPS ryšio slopintuvų
  • Automobilių imobilizatorius perprogramuojančios įrangos
  • Signalizacijos kodų nuskaitymo įrenginių

Jie netgi įsigijo galingą visureigį "Audi V-8", kuriuo vogtus automobilius nutempdavo į iš anksto išsinuomotą garažą. Ten darbavosi puikūs automobilių žinovai: vienas pervirindavo automobilių identifikacinius numerius, sumontuodavo, pakeisdavo signalizacijų sistemas; kitas, vadinamas Kulybinu, sutaisydavo pavogtus automobilius, pašalindavo įsilaužimo pėdsakus. Automobilių vagių užsakymus, patys to nežinodami, vykdė ir spynų meistrai, kurie bet kuriuo nakties metu atvykdavo į Vilniuje dirbusią raktų dirbtuvę UAB "Silka" ir pasigamindavo naują automobilio raktą pagal atspaudą iš išimtos spynelės.

schemos, rodančios kaip buvo išjungiamos automobilių signalizacijos

Išaiškintos automobilių vagystės

Gauja įvykdė šias transporto priemonių vagystes:

  • Audi TT, pavogtas Kanklių g., apie 140 tūkst. litų vertės.
  • Audi A8, pavogtas Rygos g., apie 132 tūkst. litų vertės.
  • Audi Allroad, pavogtas Filaretų g., apie 174 tūkst. litų vertės.
  • Volkswagen Bora, pavogtas Debesijos gatvėje, apie 40 tūkst. litų vertės.
  • Mercedes Benz Vito, pavogtas Birštone, 33 tūkst. litų vertės.
  • Toyota RAV4, pavogtas Trakų rajone, beveik 100 tūkst. litų vertės.
  • Toyota Land Cruiser, pavogtas Elektrėnuose, 130 tūkst. litų vertės.
  • Audi A3, pavogtas Olandijos piliečiui, tiksli vertė nenurodyta.
  • Audi A4, bandyta pavogti Vilniuje, tiksli vertė nenurodyta.
  • Volkswagen Passat, pavogtas Vaitkaus gatvėje Vilniuje, 70 tūkst. litų vertės.
  • Volkswagen Sharan, pavogtas Vilniuje, 93 tūkst. litų vertės.
  • Škoda Fabia, pavogta B. Sruogos gatvėje, 42 tūkst. litų vertės.
  • Volkswagen Golf, pavogtas Vokiečių gatvėje, 46 tūkst. litų vertės.
  • Škoda Superb, pavogta Braškių gatvėje, 111 tūkst. litų vertės.

Kiti nusikaltimai

2001 metų rugpjūtį S. Jonynas įkliuvo po to, kai Vilniuje buvo pavogtas Estijos vidaus reikalų ministro automobilis "Audi A6". Vėliau paaiškėjo, kad 2001-2003 metais sostinėje siautėjo rimta mašinvagių gauja, viename epizodų dalyvavo ir S. Jonynas.

Gaujos narių veikla ir bausmės

Dėl didelės vertės svetimo turto vagysčių į teisiamųjų suolą pasodinta ir nuteista spalvinga vilniečių bei kauniečių kompanija:

  • 42 metų Svajūnas Jonynas, dirbęs brokeriu, teistas 3 kartus, išgarsėjęs, kai dalyvavo Vilniuje viešėjusio Estijos vidaus reikalų ministro limuzino vagystėje. Šioje byloje kaltinamas dėl vienintelio "Audi TT" vagystės epizodo, jam skirta bausmė - 5 metai ir 3 mėnesiai pataisos namuose.
  • 40 metų Dainius Sorakas, dirbęs vienos bendrovės komercijos direktoriumi, teistas 3 kartus, šioje byloje kaltinamas dėl 4 epizodų. Jam skirta subendrinta bausmė - 10 metų ir 6 mėnesiai nelaisvės.
  • 36 metų Andrejus Motuzas, bedarbis, teistas 3 kartus, šioje byloje kaltinamas dėl 4 epizodų. Jam skirta bausmė - 9 metai ir 6 mėnesiai nelaisvės.
  • 36 metų Edvardas Jakubauskas, dirbęs vienos Kauno bendrovės vadybininku, neteistas, šioje byloje kaltinamas dėl dviejų epizodų. Jam skirta bausmė - 4 metai ir 6 mėnesiai nelaisvės.
  • 33 metų Tomas Varnas, dirbęs vienoje Trakų bendrovėje vairuotoju, teistas 2 kartus, šioje byloje kaltinamas dėl 2 epizodų. Jam skirta galutinė bausmė - 5 metai nelaisvės.
  • 48 metų Leonidas Žemys, dirbęs statybose betonuotoju, teistas 4 kartus, šioje byloje kaltinamas dėl 2 epizodų. Jam skirta bausmė - 8 metai ir 6 mėnesiai nelaisvės.

Kaip liudyti teisme – Šventoji liudijimų Trejybė

Svajūno Jonyno veikla ir nelaimės

Garsusis S. Jonynas ikiteisminio tyrimo metu tylėjo kaip žemė - parodymų nedavė. Teismuose jis savo kaltę kategoriškai neigė, tačiau įrodyta, jog bent jau prie "Audi TT" vagystės šis vyras yra prisidėjęs. Nors vyras kaltę neigė, dėl prisidėjimo prie "Audi TT" vagystės teismas jam skyrė 5 metų 3 mėnesių pataisos namuose bausmę.

Brokeriu dirbęs ir ligi šiol jau 4 kartus teistas S. Jonynas vėl atsidūrė dėmesio centre per kraupiąją 2009-ųjų naujametę avariją. Jos metu parlamentaro Broniaus Bradausko sūnaus Andriaus vairuojamas "Subaru" Nemenčinės plente iš pradžių trenkėsi į "VW Vento", kuriuo buvo vežami garsaus verslininko Nerijaus Numavičiaus tėvai. Jis nesustojo ir netrukus kaktomuša rėžėsi į kitą automobilį, kuriuo iš Vilniaus centro po fejerverkų programos namo keliavo vyras ir dvi paauglės. Abu vairuotojai žuvo, o S. Jonynas tik susilaužė ranką, koją ir iš ligoninės, beje, skubiai pasišalino. Greitai paaiškėjo, kad pakliūti į avariją ir sprukti iš įvykio vietos S. Jonynui yra ne naujiena. Dar iki tragedijos Nemenčinės plente S. Jonynas prisidarė rūpesčių, neatidžiai vairuodamas savąjį "Volkswagen Golf". Už tai, kad ne tik sugadino kitą transporto priemonę, bet ir pasišalino iš avarijos vietos, teismas nutarė skirti S. Jonynui 3 000 litų baudą ir trejiems metams atimti vairuotojo pažymėjimą.

Naujausias Svajūno nuotykis - 20XX metų kovo 18 dieną jis apsilankė parduotuvėje "Maxima" ir pagrobė prekių už 90,98 lito. Tai, kaip teigiama Panerių policijos nuovados pareigūnų surašytame protokole, - tik smulkusis svetimo turto pagrobimas. Tačiau teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė ilgapirščiui skyrė gana griežtą administracinę nuobaudą - 500 litų baudą.

Svajūno Jonyno portretinė nuotrauka

Policijos pareigūnų įsitraukimas

Anksčiau pradėjusiai veikti ir anksčiau demaskuotai, 2002 metų lapkritį už grotų susodintai D. Sorako gaujai už atlygį padėdavo du Vilniaus VPK Apsaugos policijos skyriaus pareigūnai V. Vasilevskis ir A. Krupovičius. 2002 metų kovo 7 dieną 4 val. jie bandė pavogti "Audi A4" automobilį. Tarnybiniame automobilyje VAZ 2106 budėję V. Vasilevskis ir A. Krupovičius klausėsi tarnybinės radijo stoties ir išgirdę, kad apie įsilaužimą į automobilį jau pranešta policijai, perspėjo sėbrus. Šiems pavyko pasprukti anksčiau, nei atvyko pareigūnai. Po savaitės, kovo 15 dieną, apie 3 val. nakties V. Vasilevskis su A. Krupovičiumi vėl talkino mašinvagiams. Šį kartą Vilniuje, Vaitkaus gatvėje, buvo pavogtas 70 tūkst. litų vertės "Volkswagen Passat" ir paslėptas išnuomotame garaže Vilniaus rajone.

Kaip liudyti teisme – Šventoji liudijimų Trejybė

D. Staniulio gauja ir jo mirtis

Tirdama D. Sorako vadovaujamos gaujos nusikalstamą veiklą policija gavo operatyvinės informacijos apie D. Staniulio gaują, veikusią kur kas platesniu mastu Lietuvoje ir Europos valstybėse. 2003 metų lapkričio 4-osios naktį buvo sklandžiai pavogta 130 tūkst. litų vertės "Toyota Land Cruiser", paliktas gyvenamojo namo kieme Elektrėnuose. Nors policija žinojo, kuria kryptimi velkamas automobilis, vagims pavyko pasprukti. Pareigūnai sustabdė nuo Tiltų kaimo važiuojantį tamsios spalvos prabangų automobilį ir patikrino vairuotojo dokumentus. D. Staniulio pavardė jiems nieko nesakė, ir vyriškis nuvažiavo toliau. Tai buvo tas pats D. Staniulis, pravarde Storas, jau kartą teistas už brangaus automobilio vagystę Palangoje, bet negavęs realios laisvės atėmimo bausmės.

D. Staniuliui neteko ilgai važinėtis komfortišku automobiliu. 2004 metų kovą jis buvo suimtas su kitais gaujos nariais. O 2004 metų balandžio 14-ąją D. Staniulis rastas negyvas iš suplėšyto rankšluosčio pasidarytoje kilpoje Laisvės atėmimo vietų ligoninės kameroje. Priešmirtinio raštelio jis nepaliko. Oficiali versija - savižudybė. Tačiau abejonių, ar tikrai D. Staniulis savo noru pakėlė prieš save ranką, tebelieka. Jo mirtis labai patogi vogtų automobilių perpardavėjams ir užsakovams, prisidengusiems klestinčių verslininkų įvaizdžiu. Mirus D. Staniuliui taip ir liko neišaiškinta, iš kur vagys gavo konfidencialią informaciją apie slaptas automobilių saugos sistemas, instrukcijas, kaip perprogramuoti kompiuterius, kas užsakydavo pavogti tam tikros markės automobilius, kaip jie būdavo realizuojami, kokie veikė ryšiai su užsienio kriminalinėmis grupuotėmis.

tags: #tomas #varnas #avarija