Lietuvos įstatymai numato, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais, rūpintis jų vystymusi ir auklėjimu. Šios pareigos galioja nepriklausomai nuo to, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium. Teismo patvirtinta bendravimo tvarka yra privaloma vykdyti, o jos nevykdymas gali užtraukti finansines baudas ir kitas sankcijas.
Tėvo pareiga bendrauti su vaiku ir teisinės pasekmės jos nevykdant
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos - auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
Situacija, kai vienas iš vaiko tėvų nebendrauja su savo vaiku ir nedalyvauja jį auklėjant, yra netinkama ir netoleruotina, nes neatitinka vaiko teisių ir interesų. Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams yra administracinis nusižengimas. Už tai užtraukiamas įspėjimas, o pakartotinis nusižengimas - bauda nuo 10 iki 100 Eur. Be to, gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti atitinkamose alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).
Teismų praktikoje akcentuojama, kad tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiektas sprendimu siektas rezultatas - vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tokios iniciatyvos ir priemonių turėtų imtis abu tėvai.
Baudos už teismo nutarties nevykdymą
Jeigu bendravimo su vaiku tvarkos klausimas buvo išspręstas teismo sprendimu (nutartimi), turėtų būti kreipiamasi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, o su šiuo raštu - į antstolį, kuris padeda įgyvendinti bendravimo tvarką.
Jeigu antstolio reikalavimų nepaisoma, gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną uždelstą dieną asmens, kuris kreipėsi naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Be to, išimtiniais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, tėvams gali būti taikoma dar griežtesnė sankcija - tėvų valdžios apribojimas. Tokiu atveju gali būti kreipiamasi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių pagal vaiko gyvenamąją vietą su prašymu išaiškinti kitam tėvui teises bei pareigas vaiko atžvilgiu bei galimą atsakomybę dėl netinkamai panaudojamos tėvų valdžios - dėl kliudymo bendrauti su vaiku.
Pirmosios instancijos teismas tėvui skyrė 100 Eur vienkartinę baudą už teismo nutarties nevykdymą. Teismas nustatė, kad tėvas pagal teismo patvirtintą tvarką su vaikais bendravo tik pusę metų, vėliau su vaikais nebendravo visiškai, su jais nesusitiko.
Kasaciniame skunde tėvas kėlė klausimą dėl jo pareigos bendrauti su vaikais. Jis įsitikinęs, kad negali būti verčiamas vykdyti savo pareigą bendrauti su vaikais, todėl teismas negalėjo jam skirti baudos už teismo nutarties, kuria patvirtinta jo ir vaikų bendravimo tvarka, nevykdymą. Tačiau Kasacinis teismas, palikdamas nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, nurodė, kad tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais.
Vaiko interesų prioritetas nustatant bendravimo tvarką
Nustatant bendravimo su vaiku tvarką turėtų būti paisoma vaiko interesų ir poreikių. Tai reiškia, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Vaiko nuomonė yra svarbi aplinkybė sprendžiant bendravimo tvarkos nustatymo klausimą, tačiau - ne viską lemianti. Vaiko atsisakymas (nenoras) bendrauti su vienu iš tėvų yra galimas, tačiau toks atsisakymas ne visuomet užtikrina vaiko poreikius ir interesus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra suformulavęs bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo pagrindinius principus, į kuriuos turi atsižvelgti teismai:
- Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku.
- Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčą tarp tėvų sprendžia teismas.
- Atskirai gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku yra asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui dalis.
- Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą, atsižvelgiant į vaiko amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus.
- Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus.
- Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas - užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius.
Kintanti bendravimo tvarka ir išlaikymo aspektai
Nustatant bendravimo su vaiku tvarką, svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, tėvų darbo užimtumą, komandiruotes, tinkamas vaikui gyvenimo sąlygas (jeigu vaikas pas vieną iš tėvų lieka nakvoti), vaiko būrelius, atostogas ir šventines dienas.
Populiarėja bendravimo su vaiku tvarkos modelis „50:50 procentų laiko“, pagal kurį vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo sekmadienio iki sekmadienio. Tokia bendravimo tvarka turi būti patogi ir įgyvendinama visoms šalims.
Visgi išlaikymo mokėjimo visiškai atsisakyti nepavyks, kadangi įstatymai numato, kad išlaikymas mokamas vaikui to tėvo, su kuriuo nėra teismo nustatytos nuolatinės gyvenamosios vietos. Todėl teismai greičiausiai bet kokiu atveju laikys, jog bent jau simbolinė pinigų suma skyrium gyvenančio tėvo turėtų būti mokama vaikui išlaikymo forma.
Bendravimo tvarka gali būti keičiama. Net ir teismo sprendimu nustatyta konkreti bendravimo tvarka ateityje gali būti vėl keičiama, jeigu ji dėl vienų ar kitų priežasčių pasidarė nebepatogi. Tai gali įvykti dėl pasikeitusio darbo, gimus dar vienam vaikui, ištikus nelaimei ar atsiradus priežastims dirbti ar gyventi užsienyje. Konkreti bendravimo tvarka gali būti keičiama tėvų bendru taikiu susitarimu arba esant ginčui, civilinėje byloje dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo.
Mediacija ir ginčų sprendimas
Ginčai dėl bendravimo su vaiku yra laikomi šeimos ginčais. Nuo 2020 metų Lietuvoje šeimos ginčams yra numatyta privalomoji mediacija. Mediacija - tai taikus ginčų sprendimo būdas, kai mediatorius padeda rasti geriausią sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, o mediacijos procesą siekiama užbaigti taikos sutartimi.
Jeigu tėvai nesutaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos.
tags: #tevas #nebendrauja #su #vaiku #bauda