Variklio kompresija maža, bet tepalo nenaudoja: priežastys ir sprendimai

Variklio veikimo sutrikimai gali būti įvairūs, o vienas iš keblesnių atvejų - tai maža kompresija, kai variklis, atrodo, nenaudoja tepalo. Šiame straipsnyje apžvelgsime galimas tokios situacijos priežastis ir pateiksime įžvalgų, kaip spręsti šias problemas, remiantis praktine patirtimi ir techninėmis žiniomis.

Tepalo kokybė ir jo vaidmuo variklyje

Daugelis vairuotojų klaidingai mano, kad jei variklio tepalas lieka skaidrus, tai yra geras ženklas. Tačiau tai tėra rodiklis, kad tepalas nebėra švarus. Normaliai važinėjant, tepalas išlieka švarus visą gamintojo leistiną intervalą. Gera alyva turi turėti ne tik tepimo, bet ir valymo savybes.

Tepalo tamsėjimas: geras ar blogas ženklas?

• Kuo geresnės valymo savybės, tuo greičiau tepalas patamsėja.
• Jei tepalas tamsėja, vadinasi, jis dirba, plauna, surenka daleles ir išlaiko jas savyje.
• Tepalas gali patamsėti ir po kelių valandų darbo - taip turi būti.
• Jei tepalas visą laiką lieka skaidrus, vertėtų susirūpinti dėl jo kokybės.
• Dalį degimo produktų ir mechaninio dilimo produktus tepalas nuplauna nuo cilindrų sienelių, kadangi sandarumas tarp stūmoklio ir cilindro nėra šimtaprocentinis.

Neteisingas mąstymas, kad jei tepalas juodas, reiškia, jis blogas. Jei po gerokai mažesnės ridos, nei nurodo gamintojas keitimo intervale, tepalas pasidarytų juodas, tai reikštų, kad kažkas negerai su varikliu. Sena taisyklė sako: jei motociklas atvažiuoja tvarkingas, tepalas normalus, tai pakeitus jis nejuoduoja greitai. Bet jei atvažiuoja su degutu vietoj tepalo, pakeitus jį, dar daug kartų reikės keisti, kol visas „šūdas“ išsiplaus.

Alyva turi tamsėti, ir tai yra normalu - degimo, trinties, oksidacijos produktai, viskas susideda. Skirtingų receptūrų alyvos elgsis skirtingai. Alyvos paskirtis - aušinti ir neleisti detalėms dilti, o nešvarumus rinkti turi filtras. Tepalą reikia keisti, kad kuo mažiau tas „brudas“ gadintų detales.

Kompresijos problemos ir tepalo poveikis

Kyla klausimas: kodėl variklis turi mažą kompresiją, bet nenaudoja tepalo? Tai gali būti susiję su sudilę žiedais ir cilindrais, kur tepalas „užmeta“ kompresinius žiedus, dėl ko kompresija rodo labai gerą, ypač šaltame variklyje. Automatiškai dirbant varikliui, kompresija pro nesandarius žiedus patenka į karterį ir muša tepalą pro matuoklę ir kamštį.

Galimos kompresijos ir tepalo spaudimo problemos

Karterio ventiliacija ir slėgis

• Jei kompresija patenka į tepimo sistemą, tai sukelia tepalo slėgį ir karterinės dujos išlekia pro matuoklę.
• Nors karterio ventiliacija perrinkta, išvalyta ir pakeistos dalys, karterinės dujos vis tiek gali būti. Alsuoklio dėžutė yra labirintas tepalo garams, kad ant sienelių kondensuotųsi tepalas ir subėgtų atgal į karterį. Uždara ventiliacijos sistema paduoda alyvos garus į oro įsiurbimo traktą ir sudegina juos cilindruose.
• Dėl sumažėjusio karterio ventiliacijos sistemos kanalų ir reguliuojančio vožtuvo praėjimo angų skersmens (dervos nuosėdos, šlakai) padidėja karterio dujų slėgis, alyva išmetama (pulsuoja) per alyvos matuoklio angą, vožtuvo dangtelio, benzino siurblio, tramblerio ir pan. tarpines.

Tepalo siurblys ir slėgio reguliavimas

• Redukcinis vožtuvas reguliuojamas, bet slėgis nekyla.
• Problema gali būti užstrigęs vožtuvas centrifugoje.
• Nepakankamas tepalo siurblys arba jo gedimas gali sukelti nepakankamą slėgį.
• Jei tepalo siurblys sugedęs, net ir pakeitus tepalus, slėgis gali būti per didelis arba per mažas.

Alyvos karteris, alsuoklis, tepalo matuoklė, užpylimo kamštis - visa tai yra viena ir ta pati „erdvė“. Tai paaiškina, kodėl pučia per kamštį ir per matuoklę.

Kompresijos matavimo ypatumai

Teoriškai, jei kompresija padidėjo (pvz., nuo 12 atm iki 16 atm), cilindrai turėjo pasidaryti labai sandarūs. Tai gali reikšti, kad visus žiedų tarpelius užpildė tepalas. Jei žiedai būtų susėdę (t.y. prikepę ir užstrigę), cilindrų kompresija sumažėtų. Beje, kompresiją tikrinant šaltam varikliui, ji visada būna geresnė nei karšto variklio. Vienoda kompresija visuose cilindruose dar nėra 100% garantija, jog viskas gerai.

Tepalo kokso susidarymas ir jo priežastys

Tepalinė alyva yra „kraujas“, tekantis variklyje. Beveik 50% variklio gedimų priežastis yra alyva. Koksavimas yra rimčiausias alyvos pablogėjimas. Jei jis nebus išvalytas laiku, jis sukels rimtesnes avarijas, tokias kaip rimtos anglies sankaupos, užkimšimas ir deflagracija.

Koksavimo fiziniai ir cheminiai veiksniai

Koksavimą sukelia daugybė cheminių alyvos pokyčių. Tepalinė alyva yra organinis junginys, kurio pagrindiniai komponentai yra angliavandeniliai. Angliavandenilių junginiai oksiduojasi dėl šilumos, deguonies ir šviesos. Kuo didesnis kontaktinis šilumos ir deguonies intensyvumas, tuo greitesnis oksidacijos reakcijos greitis. Oksidacija sulaužys molekulinę grandinę, o grandinės nutrūkimas ir sukryžiavimas pakeis angliavandenilių junginio savybes. Padidėja aliejaus klampumas, rūgšties vertė, pasikeičia spalva, padidėja netirpi medžiaga. Kai alyvos klampumas padidėja už tam tikro diapazono, vyksta gilioji oksidacijos reakcija, atsiranda koksavimo reiškinys. Dauguma sraigtinio oro kompresorinės alyvos kokso avarijų įvyksta dėl žemos kokybės mineralinės alyvos naudojimo.

Tiesioginės koksavimo priežastys

1. Metalo jonai: Variklio vidinės šlifavimo šiukšlės ne tik blokuoja alyvos sistemą, bet ir veikia kaip alyvos oksidacijos katalizatorius. Geležies ir kitų metalų jonai yra tam tikrų angliavandenilių polimerizacijos iniciatorius. Todėl metalo dilimo šiukšles aliejuje reikia laiku pašalinti.
2. Oksidacija: Variklio alyva reaguoja su deguonimi, siera ir kitomis ore esančiomis medžiagomis aukštoje temperatūroje ir metalų katalizės metu, sudarydama alkoholius, aldehidus, ketonus, rūgštis ir oksidus. Kai kurie angliavandeniliai polimerizuojami ilgą laiką veikiant deguoniui ir aukštai temperatūrai, kad susidarytų netirpios medžiagos. Kuo didesnis slėgis, tuo didesnė deguonies koncentracija, tuo sunkesnė alyvos oksidacija ir trumpesnis alyvos tarnavimo laikas.
3. Drėgmės poveikis: Kadangi alyva dažnai liečiasi su suslėgta terpe, drėgmė ore kondensuosis ir pateks į aliejų po suspaudimo. Emulguota alyva ne tik sumažina tepimo efektą, bet ir sukelia priedo arba bazinės alyvos reakcijos hidrolizę bei įrangos koroziją. Palaipsniui nusėda korozija, smarkiai sudaranti dumblo ar kokso dalį.
4. Senos alyvos poveikis: Dauguma variklių naudoja mineralinę alyvą arba pusiau sintetinę alyvą mineralinės alyvos pagrindu, o jos eksploatavimo laikas paprastai yra 2000-4000 valandų. Jei alyvos nepakeisite, koksavimas įvyks po dvejų metų. Net ir normaliai keičiant alyvą, yra nežymių tokių reiškinių, kadangi neįmanoma kiekvieną kartą išpilti 100% alyvos.

Žmogiškasis faktorius ir koksavimas

Pagrindinė alyvos koksavimo priežastis yra „žmonės“, o ne „daiktai“. „Žmogiškasis“ faktorius daugiausia gali būti laikomas gamybos ir naudojimo požiūriu.

1. Nepakankamas tepalų gamintojų profesionalumas: Oro kompresorinės alyvos kokybė nėra garantuojama, nes daugelis gamintojų pasikliauja profesionaliu naftos kompanijų tiekimu. Atskiri gamintojai ir prekiautojai, norėdami sumažinti sąnaudas, ieško mažų gamyklų atsargų, kas lemia prastą kokybę.
2. Vartotojo klaidos: Kai kurie vartotojai, siekdami sumažinti sąnaudas, nenaudoja reikalaujamos alyvos pagal taisykles:
   • Sumaišo seną ir naują alyvą, sukeldami naujos alyvos gedimą.
   • Maišo skirtingų markių alyvas, dėl to alyva tampa prastesnė, nes skirtingų gamintojų priedai gali būti nesuderinami.
   • Akli įvairūs alternatyvūs naftos produktai (pvz., reduktoriaus, hidraulinės alyvos) naudojami vietoj profesionalios variklio alyvos.
3. Nekokybiška variklio eksploatacija: Ilgalaikis aukštos temperatūros poveikis, nepakankamas aušinimas, užblokuoti aušinimo pelekai lemia alyvos oksidaciją ir koksavimą.
4. Prasta dalių kokybė: Nekokybiškos oro filtro ar alyvos filtro dalys, kurios negali užkirsti kelio šiukšlių patekimui į naftą, tiesiogiai teršia alyvą, pagreitina jos senėjimą ir blogą praėjimą, dėl ko susidaro aukšta temperatūra ir koksavimas.

Tepalo lygio ir būklės tikrinimo svarba

Daugelis vairuotojų žino, jog alyvos kiekis turėtų būti optimalus, tačiau ne kiekvienas periodiškai patikrina, ar variklyje yra reikiamas kiekis. Alyva atlieka pagrindinę funkciją - sumažina trintį tarp judančių variklio komponentų, juos sutepdama, ir aušina variklio elementus nuo perkaitimo. Per mažas alyvos kiekis arba netinkama jos sudėtis padidina variklio temperatūrą. Toks perkaitimas ir didelė trintis gali sukelti didelių problemų, dėl kurių variklio elementai bus deformuoti.

Kaip teisingai patikrinti alyvos lygį?

1. Automobilis turėtų stovėti ant lygaus paviršiaus.
2. Po kelionės reikėtų palaukti keliolika minučių, kol variklis atvės ir jame esanti alyva nubėgs.
3. Ištraukite variklyje esantį matuoklį ir jį kruopščiai nuvalykite.
4. Įkiškite matuoklį atgal ir atsargiai ištraukite, tada jau bus matomas alyvos lygis.
5. Ant matuoklio esantys du brūkšneliai rodo maksimalų bei minimalų galimą lygį. Idealiu atveju alyvos žymė bus jų viduryje, tačiau, jeigu nėra viršijama nė viena ribinė vertė, pernelyg nerimauti nereikėtų.

Ilgas automobilio eksploatavimas sudėtingomis sąlygomis, variklio perkaitimas, padidėjęs slėgis tepimo sistemoje, nekokybiškų variklio alyvų naudojimas lemia guminių sandariklių dilimą ir senėjimą (elastingumo praradimą). Dėl šios priežasties variklyje atsiranda alyvos pratekėjimų.

tags: #tepalu #nevalgo #bet #kompresija #maza