Rankinis stabdis: veikimo principas, priežiūra ir gedimai

Rankinis stabdis (dar žinomas kaip stovėjimo stabdis arba avarinis stabdys) yra svarbus stabdžių sistemos elementas, skirtas užtikrinti automobilio saugumą jam stovint. Be to, jis naudingas ir kitose situacijose, pavyzdžiui, sugedus standartinei stabdžių sistemai. Vairuotojai dažnai prisimena stovėjimo stabdį tik prieš kasmetinę techninę apžiūrą, nors jo reguliarus naudojimas yra gyvybiškai svarbus.

Konstrukcija ir veikimo principas

Rankinis stabdys (avarinis stabdys) susideda iš trijų pagrindinių elementų:

• Rankinio stabdžio svirtis: esanti automobilio salone, centrinėje konsolėje, už pavarų svirties. Apatinėje svirties dalyje (po gaubtu) yra valdymo mechanizmas ir reguliavimo varžtas. Rankinio stabdžio svirties užtraukimas suaktyvina stabdį.
• Rankinio stabdžio trosas: pagamintas pagal Bowdeno kabelio principą. Tai plieninis, standus trosas, apsuptas plastiko apvalkalu, kuris mažina trintį trosui judant. Išorėje Bowdeno kabelis padengtas lanksčiu plastiku. Siekiant, kad trosas grįžtų į pradinę padėtį, naudojamos spyruoklės. Teoriškai rankinio stabdžio trosas turėtų būti apsaugotas plastiko apvalkalu per visą ilgį, tačiau kai kuriuose automobiliuose trosas apsaugotas tik tam tikrose vietose.
• Rankinio stabdžio mechanizmas: sumontuotas ant galinių ratų apkabų ir yra vykdomasis elementas. Automobiliuose su diskiniais stabdžiais, prie galinių ratų apkabų prijungiami stabdžių trosai. Užtraukus svirtį, trosas juda ir stumia stūmoklį apkaboje, prispausdamas stabdžių trinkeles prie būgno arba prie atskiro mechanizmo galinio stabdžių kaladėlės viduje. Daugumoje transporto priemonių rankinis stabdys blokuoja tik galinius ratus.

Elektroninis stovėjimo stabdis (EPB)

Ilgainiui įprastą trosu aktyvuojamą stovėjimo stabdį šiuolaikiniuose automobiliuose pakeitė elektroninis analogas. Vairuotojams juo naudotis tapo dar paprasčiau - norint įjungti stovėjimo stabdį tereikia paspausti centrinėje konsolėje įrengtą mygtuką.

Paprastesniuose naujuose automobiliuose iki šiol naudojamas elektromechaninis stovėjimo stabdžio aktyvavimas. Naudojant tokią įranga taip pat tereikia paspausti mygtuką, kuris aktyvuoja trosą traukiantį nedidelį elektros varikliuką. Taip pat vis dažniau naudojamas pažangesnis valdymo būdas atsisakant bet kokių trosų. Tuomet elektros varikliai montuojami pačiose stabdžių apkabose.

Elektroninio stovėjimo stabdžio privalumai

Kaip ir daugelis naujų technologijų, elektrinis stovėjimo stabdys turi daugiau privalumų nei trūkumų. Gamintojai teigia, jog tradicinį trosą pakeitusi sistema turi milžinišką kraitį privalumų, susijusių su saugumu.

• Avarinės situacijos: Esant avarinei situacijai, sugedus pagrindinei hidraulinei stabdžių sistemai ir vairuotojui nuspaudus elektrinio rankinio stabdžio jungiklį, užpakaliniai ratai yra stabdomi impulsais, siekiant išvengti jų užsiblokavimo ir su tuo susijusio transporto priemonės kontrolės praradimo. Veikdamas trumpais intervalais, elektrinis rankinis stabdys primena stabdžių antiblokavimo sistemą (ABS).
• Pagalba įkalnėse: Elektrinis rankinis stabdys taip pat praverčia įkalnėse, kuriose mažiau įgudę vairuotojai susiduria su panika ir pernelyg greitai atleidžia sankaba. Esant poreikiui, elektrinis rankinis stabdys gali automobilį prilaikyti iki to momento, kai vėl paspaudžiate akceleratoriaus pedalą, taip leidžiant išvengti avarinės situacijos.
• Automatizavimas: Vienas iš EPB sistemų privalumų yra jų automatizacija - pavyzdžiui, įjungus pavarą arba išjungus variklį, stabdys užsitraukia automatiškai.

Rankinio stabdžio naudojimas ir priežiūra

Rankinį stabdį reikėtų naudoti, kai automobilis stovi ant nuolydžio arba kai norite užtikrinti, kad automobilis stovėdamas nejudėtų, pavyzdžiui, parkuojantis. Daugelis vairuotojų mano, kad užtenka įjungti pavarą ar automatinėje dėžėje pasirinkti „P“, tačiau ekspertai įspėja: rankinio stabdžio ignoravimas gali kainuoti brangiai.

Automatinėse pavarų dėžėse parkavimo padėtis „P“ blokuoja transmisiją, tačiau ilgainiui toks stovėjimas su visa apkrova gali sukelti papildomą dėvėjimąsi. Mechaninėje pavarų dėžėje kai kurie vairuotojai palieka automobilį įjungę pavarą, manydami, kad to pakanka. Tačiau Lietuvoje dažni temperatūrų svyravimai, lietus, šlapdriba ir ledas mažina padangų sukibimą. Rankinio stabdžio užtraukimas trunka sekundę, tačiau tai gali padėti išvengti brangių gedimų, nemalonių situacijų ir net eismo įvykių.

Važiuoti su užtrauktu rankiniu stabdžiu nerekomenduojama, nes tai gali sukelti stabdžių sistemos perkaitimą ir nusidėvėjimą, taip pat sumažinti stabdymo efektyvumą. Rankinio stabdžio užtraukimas nesukelia galinių stabdžių šviesų įsijungimo.

Siekiant sumažinti stovėjimo stabdžio gedimų riziką, prieš pajudant iš vietos reikėtų 100 proc. įsitikinti, kad jis yra išjungtas. Na, ir galiausiai, jei tai nėra mėgėjiškiems automobilių sporto renginiams skirtas automobilis, reikėtų vengti stovėjimo stabdžio aktyvavimo dar nesustojus.

Dažniausi gedimai ir jų sprendimo būdai

Rankinio stabdžio būklė ir veikimas tikrinami kasmetinės techninės apžiūros metu. Be to, važinėjimas su sugedusiu rankiniu stabdžiu yra ypač pavojingas. Yra keletas priežasčių, kodėl rankinis stabdys nustoja veikti tinkamai arba visiškai nustoja veikti.

Gedimų simptomai

• Automobilio judėjimas nelygioje vietoje: Vienas iš aiškiausių signalų, įspėjančių apie stovėjimo stabdžio gedimą, yra juntamas automobilio judėjimas pastačius automobilį nelygioje vietoje.
• Stabdymo jėgos sumažėjimas: Per techninę apžiūrą paaiškėja, kad stovėjimo stabdis „nebelaiko“, t.y., jį aktyvavus pasiekiama stabdymo jėga nebeatitinka minimalių reikalavimų.
• Įspėjamosios lemputės: Apie galimus stovėjimo stabdžio gedimus pranešantis signalas yra įspėjamoji lemputė prietaisų skydelyje, kuri gali nuolatos degti arba mirksėti. Kiekvienas aktyvavimas taip pat gali sukelti vis naują pranešimą apie galimą stabdžių sistemos gedimą.
• Sunkus įsibėgėjimas: Jei automobilis sunkiai įsibėgėja, tai taip pat gali būti signalas, pranešantis apie galimą stovėjimo stabdžio gedimą. Šiuo atveju stovėjimo stabdis lieka pastoviai bent iš dalies įjungtas, o papildomas kaladėlių prispaudimas sukelia nereikalingą trintį.
• Rankinio stabdžio užstrigimas: Rankinio stabdžio svirties negalima atleisti, arba stabdžių sistemos elementai ant galinių apkabų yra užstrigę.

Dažniausi gedimai

• Išsitampę arba nutrūkę trosai: Dažniausiai stovėjimo stabdžio gedimai yra susiję su trosų pažeidimais, ypač dėl išorinio apvalkalo pažeidimo, dėl kurio metalinis trosas gauna drėgmės ir pradeda rūdyti.
• Užstrigęs mechanizmas: Gali būti dėl korozijos ar nusidėvėjimo.
• Nusidėvėjusios stabdžių kaladėlės arba jų antdėklai: Nors trosas ir susijusi įranga yra tvarkinga, neužtikrinama pakankamai didelė prispaudimo jėga.
• Elektronikos gedimai: EPB sistemose gali sugesti elektriniai pavaros arba valdymo moduliai.
• Netinkamas sureguliavimas: Tiek mechaninės, tiek elektrinės sistemos gali būti netinkamai sureguliuotos. Būtinybė labai stipriai užtraukti rankinio stabdžio svirtį, kad automobilis liktų vietoje.

Taisymas ir reguliavimas

Rankinio stabdžio taisymas priklauso nuo gedimo tipo:

• Reguliavimas: Jei stabdys nelaiko ir reikia jį labai aukštai užtraukti, problemos sprendimas gali būti rankinio stabdžio reguliavimas. Tai atliekama tinkamai nustatant reguliavimo varžtą būgne arba disko-būgne, atsakingą už tinkamą stabdžių kaladėlių išskėtimo laipsnį. Kitas reguliavimo varžtas yra po gaubtu, prie rankinio stabdžio svirties. Jei trosas yra pernelyg laisvas, reikia reguliuoti rankinio stabdžio mechanizmą.
• Dalių keitimas: Korozijos pažeistas rankinio stabdžio trosas arba sudilusios stabdžių kaladėlės reikalauja keitimo. Keičiant kaladėles, teks nuimti galinius ratus ir ardyti stabdžių apkabas.

Elektrinio rankinio stabdžio atblokavimas

Kiekvienas automobilis su elektroniniu rankiniu stabdžiu turi atskirą mechanizmą, kuris leidžia šią sistemą valdyti nenaudojant automobilio interjere esančio mygtuko pagalbos.

Pats greičiausias būdas atlaisvinti galinius ratus - pasinaudoti diagnostine jungtimi bei jūsų automobiliui skirta programine įranga. Vis dėlto, jeigu šie metodai nepadeda, tuomet galite imtis kraštutinių priemonių, apie kurias pagalvojo ir nemaža dalis gamintojų.

• Gamintojų numatyti mechanizmai: Kai kurie „Renault“, BMW ar „Volkswagen“ modeliai ratų atblokavimo mechanizmus turi bagažinėje. Prieš imdamiesi skubotų veiksmų, atidžiai apžiūrėkite bagažinės skyrių ar vietą, kur yra atsarginis ratas. Kartais rankinio stabdžio atleidimo mechanizmas sumontuojamas ties transmisijos tuneliu, dažniausiai po puodelių laikikliais ar pavarų perjungimo svirtimis.
• Pavyzdžiai:
  • Audi: Rankinį galinių ratų atblokavimo mechanizmą daugelyje modernių „Audi“ automobilių galima rasti po puodelių laikikliais.
  • Citroën/Peugeot: Avarinis galinių ratų atblokavimo mechanizmas „Peugeot 508“ ir „Citroën C5“ automobiliuose slypi po pavarų svirtį juosiančia apdaila.
  • Land Rover/Range Rover: Užstrigus elektriniam rankiniam stabdžiui, galinius ratus galima bandyti atblokuoti keliais būdais. Pirmasis būdas - trumpam atjungti akumuliatorių ir ištraukti 8E ir 11E saugiklius, esančius po variklio dangčiu, bei 40P ir 41P saugiklius, esančius automobilio viduje. Jeigu šis metodas nepadeda, tuomet ieškokite rankinio galinių ratų atblokavimo mechanizmo, kuris slypi po puodelių laikikliais ar kita apdaila (priklausomai nuo modelio).
  • Mercedes-Benz: Elektrinį stovėjimo stabdį galima atlaisvinti rankiniu būdu, naudojant specialų atlaisvinimo įrankį. Rankinis elektrinio stovėjimo stabdžio atleidimo mechanizmas dažnai slypi už degalų bako dangtelio šalia bako uždarymo kamštelio.

tags: #suportonisano #rankinis #stabdis