Uždegimo arba užvedimo sistema yra viena svarbiausių automobiliuose su vidaus degimo varikliu. Čia dirbantys komponentai turi susitvarkyti su didžiuliais inertiškumo, slėgio ir temperatūros pokyčiais, kad leistų užvesti variklį ir jis galėtų dirbti. Uždegimo ritė, liaudyje dar vadinama babina, yra nepakeičiama užvedimo sistemos dalis automobiliuose.
Uždegimo ritė yra labai svarbi transporto priemonės variklio užvedimo sistemos dalis, skirta žemą automobilio akumuliatoriaus įtampą paversti aukšta įtampa. Ritė veikia tada, kai per ją teka srovė ir sukuria magnetinį lauką. Tas laukas staiga suyra ir sugeneruoja aukštos įtampos kibirkštį.
Jei uždegimo ritė neveikia arba prastai veikia, automobilis neužsiveda arba jaučiasi netolygus variklio darbas. Šiuolaikiniuose automobiliuose, priklausomai nuo uždegimo sistemos konstrukcijos, kiekvienas cilindras gali turėti po atskirą ritę.
Uždegimo ritės vieta automobilyje
Uždegimo ritės vieta automobilyje gali skirtis priklausomai nuo markės, modelio ir net variklio konfigūracijos. Tradiciškai, senesniuose automobiliuose ritė paprastai būna sumontuota variklio skyriuje. Šiuolaikinėse transporto priemonėse, kuriose naudojamos sistemos be skirstytuvo (DIS) arba sistemos COP (Coil-on-Plug), uždegimo ritės bus tiesiai ant kiekvienos žvakės arba visai šalia jos, todėl nereikia vedžioti ilgų žvakių laidų.
Gedimų požymiai ir diagnostika
Nors dažniausiai konkrečiai diagnozei reikalinga kompiuterinė uždegimo sistemos diagnostika, tačiau tam tikri ženklai gali pranešti apie tai, jog yra problemų su uždegimo rite arba ritėmis. Atpažinti šios detalės problemų požymius yra labai svarbu, jei norite išvengti nemalonių situacijų prieš keliones bei užvedant automobilį.
Dažniausi gedimų požymiai:
- Nesudirba cilindrai: Vienas iš labiausiai pastebimų sugedusios uždegimo ritės požymių yra vidaus degimo procesų sutrikimas. Tarp žmonių sakoma, kad nesudirba cilindrai. Dėl uždegimo ritės problemų, transporto priemonė gali trūkčioti ir gesti. Ši problema ypač jaučiasi tada, kai bandote startuoti ar įgreitėti.
- Labai išaugusios kuro sąnaudos: Dėl sugedusios uždegimo ritės taip pat gali pastebimai išaugti kuro sąnaudos. Kai nėra reikalingos kibirkštės, variklis kompensuoja tai sunaudodamas daugiau degalų, kad tik palaikytų galią.
- Sunkumai užvedant transporto priemonę: Jei uždegimo ritė neveikia tinkamai, gali būti sunku užvesti transporto priemonę.
- „Check Engine“ lemputė: Ji gali užsidegti dėl labai įvairių priežasčių. Viena iš galimų - uždegimo ritės gedimas.
- Netolygus variklio darbas laisva eiga: Kai transporto priemonėje sugenda uždegimo ritė, tai gali jaustis varikliui dirbant tada, kai stovite vietoje ir esate įjungę neutralų bėgį.
- Sumažėjusi galia: Kai uždegimo ritė pradeda gesti, dalykas, kuris bene labiausiai jaučiasi (be užvedimo problemų) - pastebimas galios sumažėjimas. Tai ypač jaučiasi akceleruojant, kai padidėja kibirkštės poreikis.
- Neįprasti garsai: Dėl babinos problemų, iš variklio skyriaus kartais galima išgirsti neįprastų garsų.
Variklio uždegimo sutrikimas, kai įsibėgėjant variklis mikčioja, trūkčioja arba praranda galią, taip pat gali būti lydimas vibracijos. Transporto priemonės kompiuteris aptiks uždegimo sutrikimus ir išsaugos gedimų kodus, pvz., P0300 (atsitiktinis uždegimo sutrikimas) arba P0301, P0302 ir kt. Nustatyti netinkamą uždegimą galima naudojant OBD-II skaitytuvą, kad perskaitytumėte gedimų kodus.
Uždegimo ritės keitimas
Tokio projekto įgyvendinamumas labai priklauso nuo transporto priemonės markės ir modelio, nes pačios ritės gali būti skirtingose vietose. Jeigu tai yra vadinamoji coil-on-plug (COP) konstrukcija, kur ritė yra ant žvakės, keitimo procesas gali būti nesudėtingas. Paprastai reikia atjungti akumuliatorių, prireikus nuimti variklio dangtį, atjungti elektros jungtį nuo ritės ir atsukti ritę. Atvirkštiniu būdu viską atlikus pritvirtinama naujoji ritė. Tačiau yra atvejų, kai patartina darbą patikėti specialistams.
Matavimo metodai
Vienas iš būdų patikrinti uždegimo ritės būklę yra matavimas multimetru (ohmų matavimas). Šiuo metodu matuojamas ritės vidinės apvijos atsparumas. Jums reikės skaitmeninio multimetro.
Matavimo procedūra:
- Pirminė varža: Prijunkite multimetro zondus prie ritės teigiamų (+) ir neigiamų (-) gnybtų. Įprastas rodmuo yra nuo 0,3 iki 1,0 omo.
- Antrinė varža: Vieną zondą prijunkite prie neigiamo (-) gnybto, o kitą - prie pagrindinio aukštos-įtampos centro gnybto, prie kurio jungiasi ritės laidas. Įprastas rodmuo yra nuo 6 000 iki 15 000 omų (6k-15k Ω).
Dėmesio: Ši sritis skirta dalintis technine informacija, klausti klausimus apie Subaru Forester automobilius.
Forumo diskusijose buvo aptariamas atvejis, kai Subaru Forester automobilis atsisakė užsivesti. Starteris suko normaliai, tačiau nebuvo jokio „griebimo“. Bandymas užtraukti ant buksyro nepadėjo. Prietaisų skydelyje nedegė „check engine“ ar kitos papildomos lemputės. Po diagnostikos kompiuteris jokių klaidų nemetė. Purškiant eterį į oro filtro slangas, jokio „griebimo“ nebuvo. Išėmus babiną su žvaklaidžiu ir į korpusą įsukus žvakę, nebuvo pastebėta jokios kibirkšties. Meistrai spėliojo, kad gali būti sugedęs HOLO daviklis (taip pat žinomas kaip sukamosios padėties daviklis arba alkūninio veleno padėties daviklis). Diskusijoje kilo klausimas, kaip atrodo šis daviklis, kur jo ieškoti ir ar tiktų nuo kito variklio (pvz., 2.5 l). Taip pat kilo klausimas, kaip patikrinti, ar ateina impulsas į daviklį.
Kitame forumo aptariame atveju, 1999 metų Subaru Forester S-turbo automobilyje automobilis užsivesdavo puikiai, tačiau staigiai stabdant gesdavo, jei nebuvo pašildytas. Automobilis buvo su dujomis. Pastebėta, kad pašildžius porą minučių, automobilis važiuodavo kuo puikiausiai. Kai variklis šaltas, apsukos būna apie 1500, vėliau nukrenta iki 1000, o persijungus ant dujų - iki 650-700 apsukų. Buvo svarstoma, ar problema gali būti susijusi su laisvų apsukų davikliu, taip pat buvo nagrinėjama vakuumo sistemos galimybė, nes stabdžių stiprintuvas veikia nuo vakumo.