Lietuvos banko duomenys atskleidžia, kad praėjusiais metais KASKO automobilio draudimas sudarė beveik ketvirtį visos draudimo rinkos - 25,8%. Šis rodiklis gerokai viršija pinigų sumas, kurias gyventojai skiria savo finansiniam saugumui po nelaimingų atsitikimų, kurios sudaro vos 7,7% rinkos. Nepaisant to, privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas išliko didžiausia draudimo rūšimi, sudarydamas 33,2% rinkos. Tai reiškia, kad kas trečias draudimo euras buvo skirtas užtikrinti, jog eismo įvykio metu būtų padengti tretiesiems asmenims padaryti nuostoliai.
Besikeičiančios draudimo tendencijos
Nors gyventojai vis dar teikia didesnę prioritetą automobilių KASKO draudimui, asmens draudimas nuo nelaimingų atsitikimų tampa vis dažnesniu ir gerai apgalvotu pasirinkimu. Draudimo bendrovės BTA Draudimo rizikų valdymo departamento direktorė Ana Variakojienė pastebi besikeičiančias tendencijas, tačiau pažymi, kad lietuviai ir toliau yra linkę dažniau užsitikrinti transporto priemonės saugumą nei savęs pačių.
„2024 m. nuo nelaimingų atsitikimų mes apdraudėme apie 60 tūkst. klientų, o KASKO draudimu buvo apdrausta apie 35 tūkst. automobilių. Nors iš pirmo žvilgsnio laimi žmogaus draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, Lietuvoje turime apie 2,9 mln. fiziniams asmenims priklausančių lengvųjų automobilių, iš kurių nemaža dalis jau gana seni. Vertinant proporciją, išlieka akivaizdu, kad renkantis tarp automobilio ir asmens draudimo nuo nelaimingų atsitikimų Lietuvoje vis dar laimi automobilis“, - pabrėžia BTA draudimo ekspertė.
Kodėl vertiname turtą labiau nei save?
Ekspertės teigimu, gyventojai yra linkę labiau vertinti turtą, už kurį jau yra patyrę nuostolį, t. y. nusipirkus automobilį atsiranda suvokimas, kad atsitikus eismo įvykiui antram tokiam pačiam lėšų nebus. Anot A. Variakojienės, nemaža dalis klientų vis dar painioja draudimą nuo nelaimingų atsitikimų su sveikatos ar gyvybės draudimo produktais. Tai kartais lemia gyventojų nepasitikėjimą produktu - apsidraudęs gyvybės draudimu žmogus nusivilia negavęs žalos atlyginimo už prakirstą antakį ar lūžusią koją. Taip, pasak jos, tik sustiprinamas mitas, kad iš draudimo naudos yra mažai.
A. Variakojienė priduria, kad ne visada gyventojai įvertina nelaimės ar traumos sukeltus finansinius nuostolius. „Žmogui daug paprasčiau suprasti galimą nuostolį sudaužius automobilį, negu įvertinti galimą pajamų praradimą traumos, sunkaus sužalojimo ar ligos atveju“, - tikina ji.
Statistiniai duomenys apie automobilių žalas ir markes
Tarp visų tikrintų transporto priemonių didžiausias vidutinis apgadinimų skaičius fiksuojamas tarp „BMW“ modelių. Dažniausiai Lietuvoje žalas patiriančių automobilių sąrašo viršuje - „Subaru“. Net 78,7% „BMW“ senesnių modelių mėgsta įsigyti jaunesni ir mažiau patyrę vairuotojai, kurie dažnai sukelia avarijas.
Rečiausiai Lietuvoje apgadinami - „Peugeot“ automobiliai (37.1% visų platformoje tikrintų modelių). Į didelę avariją patekęs automobilis gali būti nesaugus vairuoti ir turėti rimtų defektų, kuriuos vėliau teks pašalinti.
„Statistiškai, automobiliai į eismo įvykius patenka kas penkerius metus. Daug žalų patyrusį automobilį gali būti brangu ir sudėtinga prižiūrėti. Tarp mūsų per pastaruosius metus tikrintų automobilių išsiskiria vienas „Volkswagen Passat“, kuris turėjo net 32 žalos įrašus“, - pasakoja M. Mažiausiai apgadinimų patiria ekonominės klasės automobilių gamintojų modeliai: „Fiat“ - 1,51 žalos, „Citroen“ - 1,57, „Peugeot“ - 1,59, „Opel“ - 1,6, „Mazda“ - 1,61.
Lietuvoje didžiausia vidutinė apgadinimų vertė fiksuota „Porsche“ automobiliams - 6 150 eurų. Kuo didesnę žalą yra patyrusi transporto priemonė, tuo didesni gali būti jos patirti apgadinimai. Aukštesnės klasės automobilių patiriamų apgadinimų vertė didesnė nei ekonominės klasės. Tarp visų tyrime dalyvavusių šalių, brangiausiai vertinami „Dodge“ automobilių apgadinimai - vidutinė žalos vertė siekia 5 945 eurus.
Automobilio spalvos įtaka eismo įvykiams
Tyrimo metu išanalizuotos „carVertical“ vartotojų įsigytos automobilių ataskaitos nuo 2022 m. spalio iki 2023 m. Neretai patekę į eismo įvykį ar tokį pastebėję, žmonės linkę manyti, jog tiesiog nepasisekė. Tiesa tokia, jog net ir tokios, atrodytų, smulkmenos kaip automobilio spalva gali padidinti eismo įvykio tikimybę.
Iš visų šiuo metu eksploatuojamų bei į eismo įvykius patekusių automobilių net 51% yra rudos spalvos. Džiaugsmą ir optimizmą spinduliuojančią geltoną bei veržlumu trykštančią raudoną dažnai renkasi žmonės, norintys išsiskirti iš kitų. Deja, panašu, jog kelyje ši energija turi tendenciją virsti nuostoliais - net 50,6% geltonų bei 49,8% raudonų tikrintų automobilių turi žalos įrašų.
„Tiesioginio ryšio tarp automobilio spalvos, žalos sumos ar vidutinės variklio galios nėra. Galime tik daryti prielaidą, jog tokias automobilių spalvas, kurios susijusios su daugiausiai žalų, renkasi žmonės, norintys atsidurti dėmesio centre. Žmonės, vairuojantys ryškių spalvų automobilius, dažnai yra drąsūs, aktyvūs, pasitikintys savimi. Ryškūs automobiliai išsiskiria iš juos supančios aplinkos net ir lietingą dieną, o tai leidžia pėstiesiems bei kitiems eismo dalyviams greičiau juos pastebėti. Šviesesnės spalvos automobilius lengviau pastebėti naktį, tad jų savininkai tamsiuoju paros metu turi pranašumą. „carVertical” tyrimo duomenimis, rečiausiai į eismo įvykius patenka pilkos arba sidabrinės (44,7%) bei baltos (44,5%) spalvų automobiliai.
Amžiaus grupės ir vairuotojų statistika
Daugiausia eismo įvykių Lietuvoje sukelia ne senjorai ir ne jaunimas, o 36-45 metų amžiaus vairuotojai - tai rodo „Lietuvos draudimo” duomenys. Didžiojoje Britanijoje vis garsiau kalbama apie visišką vairavimo draudimą vyresniems nei 80 metų.
Remiantis „Lietuvos draudimo” duomenimis, mažiausiai eismo įvykių sukelia 18-25 m. ir 66-86 m. amžiaus vairuotojai. Daugiausia avarijų - 36-45 m. Tačiau yra svarbus niuansas: vairuotojai nuo 86 metų, nors padaro nedaug eismo įvykių, vidutinė vieno įvykio žala yra itin didelė. Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai nustatė įdomų dėsningumą: vyresni vairuotojai yra linkę riboti save - laiko didesnį atstumą, vengia piko valandų ir intensyvaus eismo.
Europos Sąjunga vieningos viršutinės vairavimo amžiaus ribos neįvedė. Tačiau 2025-2026 m. Ispanija ir Italija jau reikalauja reguliarių medicininių apžiūrų nuo 70 metų ir trumpina pažymėjimo galiojimą. Ateityje Lietuvoje gali atsirasti dar dažnesni sveikatos patikrinimai, griežtesni regėjimo, reakcijos ar kognityvinių funkcijų vertinimai.
Geriausių automobilių modelių apžvalga Lietuvoje
Lietuvoje įregistruojamų automobilių amžiaus vidurkis yra 10 metų, tad vertiname panašaus senumo modelius.
5 vieta: Mazda 6 (GJ1/G)
Gamintas nuo 2012 iki 2025 metų. Kėbulai: sedanas ir universalas. Varikliai: benzinas 2.0 - 2.5 litro, dyzelinas 2.2 litro. Kaina: nuo 4000 Eur iki 17 000 Eur.
Privalumai: elegantiška, sportiška išorė, modernus interjeras, patikimi ir ekonomiški varikliai (realias sąnaudas siekia 6.5-9.5 l/100 km), geras pakabos balansas, malonus valdymas, ergonomiška vairuotojo vieta, geras kainos ir kokybės santykis.
Trūkumai: silpna garso izoliacija, kelio nelygumai lengvai perduodami į saloną, senesnė automatinė 6 pavarų dėžė kritikuojama dėl uždelsimo, multimedijos strigimai, „I-stop“ sistema erzina kai kuriuos vairuotojus.
4 vieta: Škoda Octavia (5E)
Gamintas nuo 2012 iki 2020 metų. Kėbulai: sedanas, liftbekas ir universalas. Varikliai: benzinas 1.2 - 1.8 litro, dyzelinas 1.6 - 2.0 litro. Kaina: nuo 3500 Eur iki 17 000 Eur.
Privalumai: minimalios remonto išlaidos, ilgaamžiai pagrindiniai agregatai, nebrangūs aptarnavimai, ekonomiški dyzeliniai varikliai (5-6 l/100 km), talpi bagažinė, daug vietos gale, klasikinė išvaizda, patikima važiuoklė, komfortiškas vairavimas, geros pagalbinės sistemos.
Trūkumai: prasta garso izoliacija, sėdynės nepatogios ilgose kelionėse, sėdynių apmušalai neatsparūs dėmėms, silpnesniems varikliams trūksta galios, DSG pavarų dėžės niuansai, problemos su el.langais, apšvietimu.
3 vieta: Opel Insignia (B)
Gamintas nuo 2017 iki 2022 metų. Kėbulai: liftbekas, sedanas ir universalas. Varikliai: benzinas 1.5 - 2.0 litro, dyzelinas 1.6 - 2.0 litro. Kaina: nuo 6000 Eur iki 17 000 Eur.
Privalumai: patogios AGR sėdynės, masažo funkcija, šildomas vairas, labai geri Matrix LED žibintai, automatinis parkavimas, 360° kamera, erdvus interjeras, komfortiška pakaba, gera kaina ir įrangos gausa, sportiškas dizainas.
Trūkumai: Aisin 8 laipsnių pavarų dėžė lėtai reaguoja, 1.5 l benzininis variklis suvartoja 8-11 l/100 km, dyzelinių variklių sąnaudos 9.1 l/100 km ir reikia AdBlue priedo, prasta garso izoliacija, kietas plastikassalone.
2 vieta: Volkswagen Passat (B8)
Gamintas nuo 2015 iki 2024 metų. Kėbulai: sedanas ir universalas. Varikliai: benzinas 1.4 litro, dyzelinas 1.6 - 2.0 litro, benzinas/elektra 1.4 litro. Kaina: nuo 6500 Eur iki 25 000 Eur.
Privalumai: geros kuro sąnaudos (dyzelinių variklių 4,5-6,5 l/100 km, benzininių - 5,5-7,5 l/100 km), geras balansas tarp komforto ir valdymo, didelė, praktiška bagažinė, kokybiškos medžiagos, patogios sėdynės, gera garso aparatūra, daug komforto ir saugumo funkcijų.
Trūkumai: kietoka važiuoklė, garso izoliacija nėra labai gera, automatinės DSG pavarų dėžės niuansai, smagračio susidėvėjimo simptomai po didesnės ridos, sėdynių kietumas, bagažinė mažiau patogi nei ankstesnių modelių.
1 vieta: Ford Mondeo
Gamintas nuo 2014 iki 2022 metų. Kėbulai: liftbekas, sedanas ir universalas. Varikliai: benzinas 1.0 - 2.0 litro, dyzelinas 1.6 - 2.2 litro, benzinas/elektra 2.0 litro. Kaina: nuo 4000 Eur iki 15 000 Eur.
Privalumai: modernus ir sportiškas dizainas, patogios sėdynės, automobilis subalansuotas komfortiškam važiavimui, stabilumas, sklandus valdymas, itin geros hibridinės versijos kuro sąnaudos (3,9 l/100 km), patikimi varikliai ir „Powershift“ pavarų dėžės, gera garso izoliacija, erdvus salonas, kokybiškos medžiagos.
Trūkumai: hibridinėse versijose bagažinė gerokai mažesnė, 2.0 l 110 kW varikliui trūksta galios, didelės kuro sąnaudos mieste benzininių versijų, maža automobilio prošvaisa, „Powershift“ pavarų dėžėms reikalinga reguliari priežiūra.
Bonus apžvalga: Subaru Legacy (BN, BS)
Gamintas nuo 2014 iki 2019 metų. Kėbulai: sedanas ir universalas. Varikliai: benzinas 2.0 - 3.6 litro, dyzelinas 2.0 litro. Kaina: nuo 7000 Eur iki 13 000 Eur.
Privalumai: patogi, minkšta ir stabili pakaba, lengvas valdymas, patogios sėdynės, talpi bagažinė, erdvus salonas, tyliai veikiantys benzininiai varikliai, sklandžiai veikianti CVT pavarų dėžė, nepriekaištingai veikianti visų varomų ratų sistema, neblogos benzino sąnaudos užmiestyje (6,7-8 l/100 km), naudingos saugumo sistemos.
Trūkumai: nekokia garso izoliacija, CVT transmisija netinka agresyviam vairavimui, ekonomiškumas priklauso nuo važiavimo stiliaus, daug automobilių importuoti iš JAV, todėl reikia vertinti avarijos istoriją ir kokybę.
Volvo XC60 (2008-2017) - Autoplius.lt automobilio apžvalga
Vairuotojų tipai ir statistika
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų - tai tik kelios priežastys, kodėl daugelis renkasi vairuotojo profesiją. Tačiau ne visur ir ne visada vairuotojai vertinami vienodai. Naujausias JAV finansų tarnybos „Lendingtree“ komandos tyrimas, atliktas remiantis 2024 metų draudimo duomenų bazės „QuoteWizard“ duomenimis, bando atsakyti į klausimą, kurie vairuotojai pasaulyje yra blogiausi. Analitikai atsižvelgė į įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus: sukeltas avarijas, greičio viršijimą, baudas už pažeidimus ir neblaivius vairuotojus.
Didžiausi pažeidėjai Amerikoje
Pagal minėtą JAV tyrimą, didžiausi nusižengėliai Amerikoje yra tam tikrų markių automobilių vairuotojai. Pirmauja „Tesla“, RAM ir „Subaru“. Būtent šių markių automobilių vairuotojai sukėlė daugiausiai eismo įvykių, gavo baudų už greičio viršijimą ir vairavimą išgėrus.
Visų „Tesla“ kelių eismo taisyklių pažeidimų rodiklis siekia 36,9 incidento 1000 vairuotojų, o tai yra žymiai daugiau nei pernai (31,1). RAM prekės ženklo atveju šis skaičius buvo 33,9.
Atsakingiausi ir pavojingiausi vairuotojai Europoje
Europoje apklausos atskleidžia skirtingas tendencijas dėl vairuotojų elgesio. Kai klausiama, kurioje šalyje vairuotojai elgiasi atsakingiausiai, 37% respondentų nurodė švedus. Toliau rikiuojasi vokiečiai (27%) ir Jungtinė Karalystė bei Nyderlandai (po 11%).
Kita vertus, 31% europiečių teigia, kad pavojingiausi vairuotojai yra Italijoje. Šią nuomonę palaiko ir 58% pačių italų. Graikai su 20% užėmė antrąją vietą.
Blogiausi vairuotojai pagal Zodiako ženklus
Australijos kompanija „Suncorp Metway“ atliko tyrimą, siekdama nustatyti blogiausius vairuotojus pagal Zodiako ženklus. Remiantis 160 tūkst. eismo įvykių pranešimų duomenimis, buvo išskirtos labiausiai pastebimos tendencijos.
- Dvyniai: neramūs, greitai viskam atsibosta, itin nervingi, linkę patekti į eismo įvykius dažniau nei bet kurio kito Zodiako ženklo atstovai.
- Jautis: užsispyrę, linkę galvoti pirmiausia apie savo patogumus ir poreikius, sunkiai apdoroja daug informacijos vienu metu.
- Žuvys: dažnai gyvena savo pasaulyje, nutrūktgalviai, nevengia rizikuoti, gali būti svajokliai.
- Mergelė: pavyzdingi vairuotojai, tačiau baikštumas ir abejonės gali lemti pavojingas situacijas.
- Vėžys: jiems geriau kuo mažiau vairuoti, tačiau šeimyniniai įsipareigojimai jiems yra prioritetas.
Geriausi vairuotojai: Ožiaragiai - kantrūs, atsakingi ir jautrūs. Jie visada laikosi KET ir jų pagrindinė misija - saugiai pasiekti tikslą.
Lietuvių vairavimo įpročiai
Saugaus eismo specialistai vieningai sutaria, kad svarbiausias nelaimių faktorius sėdi už vairo. „Lietuviai statistiškai yra blogi vairuotojai. Tai ne emocija - tai skaičiai“, - aiškina saugaus eismo specialistas Artūras Pakėnas.
Darius Jonušis, buvęs lenktynininkas, sako, kad statistiką lemia ir tai, jog lietuviai nelinkę tobulinti vairavimo įgūdžių. „Bėda yra tik galvoje. Iš to, ką mes matome, iš mūsų kursantų, kurie pas mus atvažiuoja dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasimokyti. [...] Tai turbūt mūsų bendrai susiformavusios kultūros, nuomonės, mentaliteto klausimas. Jaunas vairuotojas iškelia sau tikslą gauti vairuotojo pažymėjimą, turėti teises ir pradėti vairuoti. Bet nėra tikslo vairuoti gerai. [...] Vairuoti gerai - tai reiškia vairuoti saugiai ir būti saugiam kelyje.“
A. Pakėnas teigia, kad pasitaiko atvejų, kai vairuotojai savanoriškai tobulina vairavimo įgūdžius, tačiau tai dažniausiai lemia specifinės priežastys, pavyzdžiui, ilgas nevairavimo laikotarpis arba baimė.
„Lietuviai nenori vairuoti - lietuviai nori lėkti. Aišku, bėda ne tik greitis. Problema - ir požiūris. Kai kurie su vairavimu susiję žmonės mano, kad pagal taisykles važiuoja tik pensininkai. Jeigu žmogus važiuoja pagal taisykles, tai jis tik stabdo normalius vairuotojus. Pas mus susiformavo toks dalykas, kad jei važiuoji pagal KET, tai kažkas su tavimi yra negerai. Manau, visi tai pastebi. Juk reikia lėkti, bėgti, juk dangus griūva. Tai yra neadekvati situacija“, - pastebi A. Pakėnas.
Kelių tinklo rekonstrukcija Lietuvoje
Lietuvoje kelių tinklo rekonstrukcija vyksta „vaikiškais žingsniais“. Pagrindiniais finansavimo šaltiniais 2023-2026 m. laikotarpiu išliks LR valstybės biudžeto lėšos ir ES struktūrinių fondų lėšos. Dėmesio šiais metais sulaukė ir Vilnius-Utena ruožas, kurio rekonstrukcijos planai ilgą laiką buvo atidėliojami. Visos plento rekonstrukcijos tikimasi užbaigti iki 2025 metų.
tags: #statistiskai #blogiausiu #vairuotoju #automobiliu