Starterių ir akumuliatorių apkrovos tikrinimas: išsami informacija

Automobilio akumuliatorius ir starteris - tai dvi glaudžiai susijusios transporto priemonės dalys, užtikrinančios, kad variklis užsivestų, veiktų elektroninė įranga, žibintai ir visa elektros sistema. Ši informacija paremta praktinėmis rekomendacijomis ir automobilių priežiūros specialistų patirtimi.

Akumuliatoriaus nusilpimo simptomai ir svarba

Laiku pastebėti pirmuosius akumuliatoriaus nusilpimo ženklus yra labai svarbu - tai gali padėti išvengti situacijos, kai automobilis nebeužsiveda netikėčiausiu metu.

Pagrindiniai simptomai:

• Sunkiau užsivedantis variklis.
• Įspėjamoji lemputė prietaisų skydelyje.
• Prigesęs salono apšvietimas ar žibintai.
• Elektronikos įrangos sutrikimai.
• Nepastovus įtampos lygis.

Šie simptomai ne visada reiškia tik akumuliatoriaus gedimą - kartais kaltas būna generatorius ar kitos elektros sistemos dalys. Tačiau ignoruoti pirmuosius signalus yra rizikinga: silpstantis akumuliatorius gali visiškai nustoti veikti pačiu netinkamiausiu momentu.

Akumuliatoriaus būklės tikrinimas

Tikrinimas multimetru

Patikrinimas multimetru yra vienas patikimiausių ir paprasčiausių būdų įvertinti akumuliatoriaus būklę. Šie rodmenys yra paremti automobilių gamintojų ir akumuliatorių gamintojų (pvz., Varta, Bosch) rekomendacijomis bei EN (Europos normatyvų) standartais.

1. Paruoškite akumuliatorių.

2. Nustatykite multimetrą.

3. Prijunkite laidus.

4. Patikrinkite įtampą užvedimo metu. Paprašykite pagalbininko užvesti automobilį ir stebėkite įtampą: ji neturėtų kristi žemiau 10 V.

5. Patikrinkite įtampą užvedus variklį. Įkraunant generatoriui įtampa turi būti 13,7-14,7 V.

Apkrovos testeris (angl. load tester)

Apkrovos testeris - tai prietaisas, leidžiantis imituoti realias apkrovas (pvz., variklio užvedimą) ir matuoti, kaip akumuliatorius reaguoja. Testeris tikrina ne tik įtampą, bet ir akumuliatoriaus CCA (šalto užvedimo srovės) rodiklį, kuris yra itin svarbus žiemą. Jei akumuliatorius negali palaikyti reikiamos srovės esant apkrovai, rekomenduojama jį pakeisti.

Preliminarūs akumuliatoriaus tikrinimo metodai be specialių prietaisų

Ne visuomet po ranka turime multimetrą ar apkrovos testerį. Šie metodai leidžia bent preliminariai įvertinti akumuliatoriaus būklę, kai neturite specialių prietaisų. Tačiau jie nėra tikslūs - galutinį įvertinimą visada geriau atlikti multimetru arba apkrovos testeriu.

Žibintų testas

• Įjunkite priekinius žibintus ir palikite juos įjungtus apie 10-15 minučių, neužvesdami variklio.
• Stebėkite šviesos intensyvumą:
  • Jei jis išlieka gana stabilus - akumuliatorius dar pakankamai geras.
  • Jei šviesa pastebimai prigęsta - baterija silpsta.
• Neišjungę žibintų pabandykite užvesti automobilį. Jei užvedimo metu žibintai tik trumpam susilpnėja, akumuliatorius dar tinkamas.

Užvedimo elgesys

• Jei variklis užsiveda sunkiai arba starteris suka lėčiau nei įprastai, ypač rytais ar šaltu oru, tai akivaizdus silpstančio akumuliatoriaus signalas.
• Jei girdite tik spragsėjimo garsą ir variklis neužsiveda - baterija visiškai nusilpusi. Tokiu atveju automobilį galite užvesti tik naudodami laidus.

Akumuliatoriaus priežiūra

Net ir kokybiškiausias akumuliatorius laikui bėgant nusidėvi, tačiau tinkama priežiūra gali gerokai prailginti jo tarnavimo laiką.

• Reguliariai įkraukite. Jei automobilis stovi ilgiau nei 1-2 savaites, akumuliatorius pradeda išsikrauti.
• Venkite dažnų trumpų kelionių. Važiuojant trumpais atstumais, generatorius nespėja pilnai įkrauti akumuliatoriaus.
• Išjunkite nereikalingus prietaisus.
• Rūpinkitės švara.
• Venkite perkrovimo. Jei prijungiate papildomą elektros įrangą (stiprintuvus, šildymo sistemas), įsitikinkite, kad generatorius pajėgus ją aptarnauti.
• Stebėkite akumuliatoriaus amžių. Vidutinis tarnavimo laikas yra 3-5 metai. Pasiekus šį laikotarpį verta reguliariau atlikti patikrą, kad neliktumėte kelyje netikėtai.

Laikantis šių rekomendacijų akumuliatorius gali tarnauti metus ar net dvejus ilgiau, o automobilis užsives patikimai net ir šaltą žiemą.

Starterio svarba ir veikimo principas

Starteris yra labai svarbi transporto priemonės sudedamoji dalis. Dėl netinkamo šio komponento veikimo gali kilti problemų užvedant automobilį arba jis gali visiškai sustoti. Starteris yra būtinas automobiliui užvesti. Tai elektros variklio tipas, kurį sudaro tokie komponentai kaip solenoidas (su jungikliu), sukabinimo mechanizmas (bendiksas), ritės, rotorius arba šepetėliai.

Pasukus uždegimo raktelį arba paspaudus variklio paleidimo mygtuką (priklausomai nuo automobilio), įtampa iš akumuliatoriaus patenka į elektra valdomą jungiklį. Pajuda starterio alkūnė ir užsiveda smagratis. Vyksta smagračio ir rotoriaus sukimasis. Dėl to pradeda suktis ir variklio alkūninis velenas.

Kita svarbi sudedamoji dalis yra starterio apėjimo sankaba. Šis komponentas dažniausiai sutinkamas ties pavarų dėže. Ši vieta gerokai palengvina galimą išardymą. Vis dėlto, jei nuspręsite žengti šį žingsnį, patartina naudoti duobę, profesionalų domkratą arba keltuvą.

Šiuolaikiniuose automobiliuose naudojami elektriniai starteriai, varomi nuolatinės srovės, gaunamos iš akumuliatoriaus. Variklio paleidimo metu starteris privalo turėti momentinę jėgą ir įsukti variklio alkūninį veleną iki tam tikro greičio tam, kad variklis užsivestu. Reikia prisiminti, kad starteris, variklio paleidimo metu ima iš akumuliatoriaus didelės elektros srovės kiekį nuo 200 iki 600 A ir daugiau, per trumpą laiko tarpą. Dėl to tinkamam starterio veikimui yra būtinas geros būklės akumuliatorius, tačiau netinkamas starterio veikimas gali dalinai iškrauti akumuliatorių arba net jį pažeisti.

Starterio gedimų diagnostika ir simptomai

Daugelis vairuotojų skuba keisti akumuliatorių, nors tikroji problema slypi kitur - generatoriuje, starteryje ar laiduose. Tai reiškia papildomas, bet nereikalingas išlaidas. Deja, ne visus gedimus pavyks laiku diagnozuoti ir užkirsti jiems kelią. Tiesa, yra tokių gedimų, kurių simptomai yra jaučiami ir girdimi, o kai kurie atsiranda netikėtai be jokio išankstinio įspėjimo.

Starteris nesuka variklio pasukus raktelį

Reakcijos po raktelio pasukimo uždegimo spynelėje arba starterio mygtuko nuspaudimo nebuvimas - tipinis gedimas. Šiuo atveju, ypač jei pasukus raktelį įsijungia ir užgęsta kontrolinės lemputės, reikia ieškoti trūkumo priežasties akumuliatoriuje. Reikia patikrinti, ar jis nėra pernelyg išsikrovęs. Jei jo įkrovimo lygis yra tinkamas, tuomet reikia įsitikinti ar minusinis laidas nėra nupuves ir pagrindinis + laidas, kuris nueina į starterį, ar jis nėra nutrauktas ir ar turi gerą kontaktą. Verta patikrinti ir visus sujungimus paleidimo sistemoje. Kartais atsitinka, kad sugenda uždegimo spynelė, nėra kontakto, nukritęs laidas nuo starterio paleidimo ritės. Tačiau jei šie elementai nėra pažeisti, tai gedimas yra pačiame starteryje.

Starteris nesisuka, bet girdimas metalinis garsas

Taip pat dažnai nutinka taip, kad starteris nesisuka, bet girdimas pavienis metalinis garsas (netinkamai veikia elektromagnetas) arba tokių garsų serija. Čia teoriškai kaltininku gali būti dalinai išsikrovęs akumuliatorius arba tikėtina, kad netinkamai veikia elektromagnetas. Jis įtraukia šerdį, tuo pat metu išstumdamas sujungiantį mechanizmą. Krumpliaratis įstumiamas į smagračio vainiką sukeldamas būdingą garsą. Šiuo atveju gedimo priežastimi gali būti pažeisti elektromagneto kontaktai, kurie neuždaro ir nesudaro elektros grandinės. Šio gedimo patvirtinimui galima atlikti trumpą eksperimentą: reikia padaryti trumpą jungimą, pvz., sujungus elektromagneto pliusinius du varžtus. Jei tai paleis starterį, vadinasi, pagrindinė gedimo priežastimi yra elektromagnetas. Tai atliekama tik tuo atveju, jei paaiškės, kad starterio rotorius, statorius, šepetėliai ir laikiklis yra tvarkingi.

Veikiantis starteris nesuka alkūninio veleno ir neužveda variklio

Pasitaiko situacijų, kai girdimas veikiantis starteris, tačiau jis nesuka alkūninio veleno ir neužveda variklio. Dažniausiai kaltininku šioje situacijoje yra bendeksas (prabuksuoja), kuris sujungia smagratį su starteriu. Taip pat gali būti pažeista šakutė, kurios užduotis - sujungti krumpliaratį su smagračio vainiku. Rečiau priežastimi gali būti išlaužti bendekso arba nusidėvėję smagračio vainiko krumpliai.

Per mažas starterio greitis

Kitas gedimas - tai per mažas starterio sukimosi greitis. Čia taip pat gali būti kaltas akumuliatorius, laidai arba jų sujungimai. Bet kuris gedimas minėtuose elementuose sukelia problemą srovės patekimui į starterį, dėl to sumažėja jo sukimosi greitis. Taip pat verta nuvalyti akumuliatoriaus gnybtus, nes dėl jų srovė taip pat gali sumažėti. Jei visi šie elementai yra tvarkingi, priežastimi gali būti statoriaus arba rotoriaus tarpapvijinis arba trumpas jungimas. Taip pat, kai susidėvi rotoriaus įvorės, rotorius liečia statorių, o starteris veikia labai garsiai arba gali būti susidėvėję šepetėliai ar pažeistos rotoriaus lamelės. Žiemos metu, esant žemoms temperatūroms, gali atsirasti problemų dėl nepakankamo srovės kiekio. Tačiau didesne grėsme gali būti didesnio klampumo variklinės alyvos naudojimas. Pvz., 10W vietoje 5W - tai turi daug įtakos vidiniam pasipriešinimui pačiame variklyje.

Garsiai veikiantis starteris

Taip pat gali nutikti, kad įjungus starterį jis susijungia su smagračio krumpliniu vainiku, bet jo nesuka (girdimas būdingas traškesys). Tokiu atveju susiduriame su pažeistais arba pernelyg susidėvėjusiais krumpliais sujungiančiame mechanizme arba ant smagračio krumplinio vainiko. Tais atvejais, kai starteris suka smagratį netolygiai (būdingas trūkčiojimas) - tikriausiai sugedo sujungiantis mechanizmas (bendeksas).

Starteris neišsijungia

Pasitaiko, kad po variklio paleidimo, pasukus raktelį uždegimo spynelėje iš III pozicijos į II, starteris tebedirba. Tai nebūtinai degimo spynelės kaltė. Priežastimi gali būti sujungiančio mechanizmo krumpliaračio įstrigimas smagračio krumpliniame vainike. Pasitaiko situacijų, kai įvorė sujungiančiame mechanizme yra pažeidžiama ir blokuoja viso mechanizmo sugrįžimą į pirminę padėtį. Dažnai pastebimi apdegę elektromagneto kontaktai, kurie bandant išjungti starterį lieka sujungti. Jei pastebite pirmuosius probleminio variklio paleidimo simptomus, reikia kuo greičiau suremontuoti starterį.

Starterio diagnostikos metodai

Starterio ir visos užvedimo sistemos techninės būklės patikra gali būti atliekama tiesiogiai automobilyje, bandant užvesti variklį, o taip pat jį išmontavus.

Pirminė diagnostika automobilyje

Pirmasis metodas dažniausiai yra naudojamas pirminei diagnostikai, kurios metu įvertinamas galimo gedimo pobūdis. Paprastai paeiliui tikrinami visi elementai, kol randamas gedimo šaltinis. Patikra apima išorinę apžiūrą, starterio veikimo patikrinimą, laidų ir jų sujungimų patikrinimą, maitinančios įtampos matavimą ir įtampos kritimo matavimą.

1. Patikrinkite laidus. Prieš nuspręsdami išardyti starterį arba patikrinti tik šį komponentą, patikrinkite laidus tarp starterio ir akumuliatoriaus. Šiam tikslui galime naudoti tradicinį testerį, kurį nesunkiai galima įsigyti daugelyje automobilių parduotuvių arba internete. Bandymu siekiama nustatyti, ar starteriui tiekiama elektros energija. Taigi, patikriname jungtį, įtampą tarp starteriui tiekiamo laido ir automobilio įžeminimo.

2. Starterio gnybtų tikrinimas. Veikimas labai paprastas, mums tereikia vielos gabalo (tinkamai izoliuoto). Tada surandame starterio gnybtus. Vieną vielos galą pridėkite prie storesnio gnybto, o kitu galu trumpam palieskite vielos gnybtą.

Diagnostika nuėmus starterį

Antrasis metodas, atliekama starterio patikra su atitinkama įranga, apima kruopščią visų starterio elementų patikrą. Net smulkiausias gedimas variklio užvedimo sistemoje yra svarbus. Starterio diagnostikai savo rankomis reikės įrankių rinkinio ir minimalių žinių apie automobilio konstrukciją.

1. Akumuliatoriaus patikrinimas. Pirmiausia įsitikinkite, kad problema nesusijusi su akumuliatoriumi. Neužtektinai įkrautas akumuliatorius gali lemti, kad starteris negaus reikiamos galios veikti. Patikrinkite akumuliatoriaus įtampą naudodami multimetrą.

2. Relės ir saugiklių patikrinimas. Jei akumuliatorius tvarkingas, kitas žingsnis - starterio relės ir saugiklių patikrinimas. Relės patikrinimui naudokite multimetrą įtampai matuoti relės išėjimo kontaktuose, pasukus užvedimo raktelį.

3. Starterio testavimas tiesiogiai. Jei relė ir saugikliai tvarkingi, pereikite prie paties starterio patikrinimo. Tam reikės nuimti starterį nuo automobilio. Starterį galima patikrinti prijungus jį tiesiogiai prie akumuliatoriaus. Tam reikės perjungiklio. Sujunkite teigiamą akumuliatoriaus gnybtą su teigiamu starterio gnybtu, o neigiamą akumuliatoriaus gnybtą - su starterio korpusu. Jei starteris sukasi, jis veikia.

Po diagnostikos svarbu suprasti, kas galėjo sukelti starterio gedimą. Kai kuriais atvejais galima apsiriboti starterio remontu.

Profesionali starterių ir generatorių diagnostika

Profesionalių centrų darbuotojai atlieka sertifikuotą generatorių apkrovos testavimą visoje Lietuvoje. Jie dirba su verslo, pramonės, sveikatos apsaugos, IT ir viešojo sektoriaus objektais. Apkrovos testas - tai svarbi prevencinė procedūra, kurios metu kontroliuotai taikoma apkrova generatoriui ir stebima jo elgsena. Su mobiliu apkrovos moduliu atliekamas profesionalus dyzelinių elektros generatorių apkrovos testavimas. Testuoti galima tiek naujai sumontuotus, tiek ilgiau eksploatuojamus dyzelinius generatorius.

Profesionalai dirba pagal gamintojų rekomendacijas ir nacionalinius saugos standartus, siekdami, kad kiekvienas klientas būtų tikras dėl savo elektros tiekimo sistemos patikimumo. Jie remiasi patirtimi, atsakomybe ir techniniu tikslumu. Kvalifikuoti meistrai, turintys ilgalaikę darbo patirtį, atlieka visų markių automobilių starterių ir generatorių diagnostiką. Jai naudojamas universalus aukštos galios multifunkcinis testavimo stendas. Diagnozuojami naujausi generatoriai ir įtampos reguliatoriai, kurie yra valdomi automobilio ECU; turi skirtingų gamintojų ir markių generatorių jungtis: COM (LIN, BSS), P-D, DFM, RLO, C, SIG. Diagnostika atliekama per apkrovos simuliaciją. Tiek starteriui, tiek generatoriui yra atliekama techninė veikimo analizė, pagal atitinkamus bazinius parametrus.

tags: #starteriu #apkrovos #tikrinimas