Stanislovas Tomas, gimęs 1983 m. Kazachstane ir užaugęs Šalčininkuose, yra išskirtinė asmenybė Lietuvos viešajame gyvenime. Jis pasižymi aukštu intelekto koeficientu (156) ir ankstyva akademine pažanga, peršokęs iš šeštos klasės į aštuntą. Būdamas 19 metų, emigravo ir praleido dešimt metų studijuodamas įvairiose šalyse, įskaitant Belgiją, JAV, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Italiją, Ispaniją, Norvegiją, Liuksemburgą, San Mariną ir Vokietiją. 2010 m. Paryžiaus Sorbonos universitetas jam suteikė teisės mokslų daktaro laipsnį. S. Tomas yra dirbęs advokatų kontorose ir pasiekęs žymių pergalių tarptautiniuose teismuose.
Teisinė karjera ir pasiekimai
S. Tomas garsėja sėkmingu atstovavimu bylose tarptautinėse institucijose. 2011 m. jis laimėjo Rolando Pakso bylą Strasbūro teisme, o 2012 m. - pirmajį jos etapą Jungtinių Tautų Organizacijoje. Taip pat rengė Libijos valstybės vadovo Muamaro Kadafio nužudymo bylą Paryžiaus apeliaciniam teismui. S. Tomas yra pareiškęs, kad yra antroje vietoje pasaulyje pagal laimėtų bylų skaičių Jungtinių Tautų teisminėse institucijose ir tvirtina, kad nė vienas Lietuvos advokatas neturi tiek laimėtų bylų, kiek jis. Be to, jis save vadina jauniausiu profesoriumi lietuvių tautos istorijoje ir daugiausia profesoriaus vardų turinčiu lietuviu, turinčiu Paryžiaus Sorbonos universiteto teisės daktaro laipsnį. S. Tomas pabrėžia, kad jo „genialumo genas” Nr. rs1800955(C;T)-rs9536314(G;T)-rs17070145(T;T)-rs6994992(T;T) skiria jį nuo kitų.
Advokato praktikos niuansai ir Rusijos advokatūra
S. Tomas yra registruotas Rusijoje kaip advokatas ir teigia, kad būtent dėl šios priežasties daugelis Lietuvos piliečių kreipiasi į jį, nors jis gyvena Jeruzalėje. Jis pabrėžia, kad Rusijoje nėra advokato priesaikos, o advokato negalima pašalinti už „etikos pažeidimus“, priešingai nei Lietuvoje. Tai, anot jo, leidžia jam „negerbti Lietuvos etikos, negerbti Lietuvos valstybės, niekinti Lietuvos teisingumo ministrą - vadinti jį idiotų, kiaule, moraline išgama, skųsti jo veiksmus tarptautiniams teismams“. S. Tomas mano, kad Lietuvos Konstitucija yra „tualetinis popierius“, nes jos nesilaiko nei Seimas, nei Vyriausybė, nei asociacija „Lietuvos advokatūra“. Jis primena Latvijos Konstitucinio Teismo išaiškinimą (byla Nr. 2004-04-01), kuris uždraudė Latvijos advokatūros monopolį ir leido teismuose atstovauti bet kam su bet kokiu teisininko diplomu, motyvuodamas tuo, kad ne advokatai gali teikti kokybiškesnes paslaugas ir kad advokatai yra per brangūs Latvijos gyventojams. Tačiau teisme S. Tomas kalbėjo lietuviškai.
Lietuvos advokato ir kitos valstybės advokato prioritetai
Anot profesoriaus, jei S. Tomui būtų suteiktas teisininko profesinis vardas kitoje užsienio valstybėje ir jis turėtų teisę teikti teisines paslaugas Lietuvoje, jis turėtų pranašumą, nes nėra davęs priesaikos LR teisingumo ministrui. Lietuvos advokato prioritetai yra: 1) laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų; 2) kliento interesai. Kitos valstybės advokato prioritetai: 1) kliento interesai; 2) laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų. Tai kelia klausimą, ar Lietuvos advokatas privalo pranešti teisėjui (prokurorui) apie akivaizdžiai suklastotą dokumentą, net jei tai pažeistų kliento interesus.
Kontroversijos ir teisinės problemos
Stanislovas Tomas Lietuvos viešojoje erdvėje yra žinomas dėl veiklos, sulaukusios teisėsaugos dėmesio. Jo atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl galimo sukčiavimo ir neteisėto vertimosi advokato praktika. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra uždraudęs jam atstovauti pareiškėjams, nustačius, kad jis neatitinka tokiam atstovavimui keliamų reikalavimų.
Baudos ir nuosprendžiai
Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), vadovaudamasi Lietuvos visuomenės informavimo įstatymu, skyrė 2,5 tūkst. eurų baudą Stanislovui Tomui už dezinformacijos, karo propagandos bei neapykantos kurstymo skleidimą „YouTube“ platformoje. Tyrimo metu nustatyta, kad S. Tomo valdomoje paskyroje „Lietuvos Advokatas“ paskelbtoje laidoje Lietuvos šaulių sąjunga buvo nepagrįstai lyginama su Ruandos genocidą vykdžiusiomis struktūromis. Vaizdo įraše taip pat buvo skelbiami teiginiai, esą ši organizacija skirta civilių žudymui, įskaitant „nelojalius piliečius“, bei kuriami scenarijai apie tariamą masinį smurtą. Komisijos vertinimu, tokie palyginimai su genocidą vykdžiusiomis struktūromis yra nepagrįsti, klaidinantys ir socialiai pavojingi. LRTK pabrėžė, kad genocido analogijų naudojimas be jokio faktinio pagrindo yra pavojinga dezinformacijos forma, galinti menkinti valstybę ir jos institucijas. Dėl šio pažeidimo turinys buvo užblokuotas Lietuvos vartotojams. Skirdama baudą, LRTK įvertino ir turinio sklaidą - vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas daugiau nei 9 tūkst. kartų, sulaukė aktyvaus vartotojų įsitraukimo.
Dezinformacijos animacija
Atminimo lentos sudaužymas ir teismo procesas
2019 metų balandžio 8 dieną S. Tomas viešai kūju sudaužė Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai skirtą atminimo lentą Vilniaus centre, šiuos savo veiksmus tiesiogiai transliuodamas internete. Jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų iškart po šio akto. Prokurorai jam pateikė įtarimus dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir viešosios pagarbos vietos išniekinimo. Teismas pripažino jį kaltu dėl abiejų jam inkriminuotų nusikaltimų ir skyrė 75 parų arešto bausmę, kuri, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, buvo sumažinta iki 50 parų. S. Tomas taip pat turės atlyginti 2240 eurų nuostolių Vilniaus miesto savivaldybei už sudaužytą lentą.
Jonas Noreika: visuomenės diskusijos ir tarptautinis dėmesys
Diskusijos visuomenėje dėl Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos vyko ne vienus metus. Kritikai teigia, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo, todėl laikomas Holokausto eros karo nusikaltėliu ir nacių kolaborantu. Gynėjai pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje ir antinacinę veiklą vėliau karo metais. Šią žinią plačiai nušvietė Izraelio dienraštis „HAARETZ“, citavęs S. Tomą, kuris teigė, kad, nors J. Noreika nužudė 14 tūkst. žydų, Lietuvoje jis laikomas nacionaliniu didvyriu.
Ryšiai su Rusijos „Pravfond“ fondu
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo S. Tomo pinigų gavimo iš Rusijos fondo „Pravfond“. Nustatyta, kad S. Tomas, apeidamas tarptautines sankcijas, gavo iš sankcionuoto Rusijos fondo ne mažiau nei 7 tūkst. eurų. Teismas nusprendė S. Tomo skundo netenkinti, nes FNTT nutarimas yra teisėtas. Rusijos kontroliuojamas Užsienyje gyvenančių tėvynainių teisių gynimo ir paramos fondas „Pravfond“ Lietuvoje finansavo Sausio 13-osios byloje dėl nusikaltimų žmogiškumui kaltinamųjų advokatus ir skyrė pinigus prorusiškiems asmenims. Fondas, įkurtas 2011 metais, yra kuruojamas Rusijos Užsienio reikalų ministerijos, jam vadovauja buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kitų Vakarų šalių žvalgybos patvirtina šį fondą esant tiesiogiai susijusį su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Nuo 2023 metų jam taikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos.
Politinio prieglobsčio prašymas
Po teismo nuosprendžio S. Tomas pareiškė, kad paprašė politinio prieglobsčio Austrijoje.
tags: #stanislovas #tomas #bauda