Gliutenas: kas tai, kur jo rasti ir kaip valdyti netoleravimą

Vis dažniau parduotuvių lentynose galima pamatyti etiketes ant įvairiausių produktų su prierašu „be gliuteno“. Mityba be gliuteno dabar populiarumo viršūnėje, tačiau kas gi tas gliutenas, ar tikrai turėtume jo atsisakyti ir kokiuose produktuose jo ieškoti? Kadangi gliuteno netoleravimo simptomai yra plataus spektro, įtraukiantys tiek virškinamojo trakto, tiek neurologinius, tiek kitų sistemų sutrikimus, turbūt daugeliui iš mūsų bent kartą teko sunerimti, ar neturime gliuteno netoleravimo sutrikimo.

Kas yra gliutenas?

Gliutenas - tai baltymų, vadinamų prolaminu, natūraliai randamų tam tikrų javų (kviečių, rugių, miežių) grūduose, grupė. Prolaminų, sudarančių gliuteną, yra daug ir įvairių: kviečiuose randami prolaminai yra vadinami gliuteninais ir gliadinais, rugiuose - sekalinais, miežiuose - hordeinais. Šie baltymai grūduose yra susijungę su krakmolu. Kadangi šie baltymai yra netirpūs, jie gali būti išskiriami, vandeniu išplaunant prie jų prisijungusį krakmolą. Gliuteno baltymų sudarytas elastingas tinklas veikia tarsi „klijai“, todėl tešla, pagaminta iš kviečių miltų, yra lengvai minkoma, elastinga ir nebiri. Taip pat gliutenas leidžia tešlai iškilti, o iškeptiems kepiniams suteikia stangrumo.

Kur slepiasi gliutenas?

Daugiausiai gliuteno yra kvietiniuose ir ruginiuose gaminiuose, taip pat perlinėse bei manų kruopose, bulguro košėje, o kartais ir avižose. Gliuteno galime rasti kviečių, miežių ir rugių grūdinėse kultūrose, todėl dažniausiai vartojami maisto produktai, turintys gliuteno, yra makaronai, duona, kiti kvietinių miltų kepiniai, manų kruopos, krekeriai, skrebučiai, alus.

Visgi, reikėtų atkreipti dėmesį, kad gliutenas, kaip maisto priedas, taip pat gali būti sojų, kitų padažų, greitai paruošiamų sriubų bei įvairių prieskonių sudedamoji dalis. Daugelis perdirbtų maisto produktų turi užmaskuotų ingredientų, kurie gali turėti gliuteno, pavyzdžiui, užkandžių, padažų, sriubų ir kitų maisto produktų sudedamosios dalys.

Natūraliai be gliuteno esantys produktai:

• Kruopos ir miltai: ryžiai, grikiai, kukurūzų miltai, bolivinės balandos (kynva).
• Sojos produktai: pati soja yra be gliuteno. Tačiau, kaip ir avižos, ji dažnai auginama toje pačioje žemėje, kur augo kviečiai, miežiai ar rugiai, vežama tuo pačiu transportu ir sandėliuojama kartu su gliuteno turinčiais grūdais. Čia kyla rizika dėl kryžminės taršos. Todėl rekomenduojama valgyti sojos produktus, paženklintus „be gliuteno“. Sojos padažas taip pat neturėtų gliuteno, jeigu į jį gaminant nebūtų dedami kviečiai.
• Mėsa, pieno produktai, vaisiai ir daržovės: natūraliai be gliuteno, jei nėra papildomų netoleravimų.
• Grietinė ir spirgučių padažas: natūraliai be gliuteno, tačiau kavinėse ar restoranuose gali būti dedama miltų tirštinimui.
• Cepelinai: tradiciniai cepelinai, pagaminti iš bulvių, druskos, pipirų, maltos mėsos arba varškės įdaro ir svogūnų, yra be gliuteno. Tačiau kavinėse į juos dažnai dedamos manų kruopos ar kvietiniai miltai, kad geriau liptų, todėl jie tampa nesaugūs.
• Avižos: keliolikos metų mokslininkų atliktų tyrimų metu buvo išsiaiškinta, kad avižos yra natūraliai be gliuteno ir yra saugios didžiajai daliai sergančiųjų celiakija ir netoleruojančiųjų gliuteno. Tačiau labai nedidelė dalis žmonių visiškai negali valgyti avižų. Jeigu nusprendėte jas išbandyti, darykite tai labai mažais kiekiais ir stebėkite, kaip avižos jus veikia. Svarbu atkreipti dėmesį į kryžminę taršą, nes dažnai tas pats ūkis augina avižas, kviečius, rugius ir miežius, kurie vežami, malami ir sandėliuojami toje pačioje įrangoje.
• Spelta: yra Triticum genties grūdas, kuris turi gliuteno, kaip ir kviečiai. Nors manoma, kad speltoje esantis glitimas sukelia mažiau alergijų nei kviečiai, FDA nurodo speltos miltus žymėti kaip turinčius kviečių.

Neteisingi žymėjimai:

Jeigu matote užbrauktą kviečio varpą ir užrašą „Be kviečių“ (angl. „Wheat free“), tai tikrai nereiškia, kad produktas yra be gliuteno. Pavyzdžiui, daugybė alaus rūšių yra gaminama ne iš kviečių, o iš avižų. Toks alus kviečių neturės, tačiau gliuteno bus.

Gliuteno netoleravimas ir su juo susiję sutrikimai

Nors daugumai iš mūsų gliuteno vartojimas yra saugus, tam tikrų sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms gliuteno vartojimas gali sukelti nemalonius, varginančius simptomus.

Pagrindiniai gliuteno netoleravimo simptomai

Jei nesate tikras, ar jums tinka produktai, kuriuose yra gliuteno, verta atkreipti dėmesį į pagrindinius, su gliuteno netoleravimu ar jautrumu siejamus simptomus:

• Pilvo pūtimas, skausmai, dujų kaupimasis.
• Viduriavimas ar vidurių užkietėjimas.
• Virškinimo skausmai ir kylanti rūgštis.
• Lėtinis nuovargis.
• Galvos skausmai, migrena.
• Geležies stokos anemija.
• Depresijos ir nerimo sutrikimai.
• Menstruacijų ciklo sutrikimai.
• Sumažėjusi kaulų masė bei kaulų lūžiai.
• Periferinė neuropatija (rankų ar kojų dilgčiojimas, tirpimas, skausmas).
• Dermatitas ir kiti įvairūs simptomai.

Gliuteno netoleravimo išraiškos

1. Celiakija: tai imuninės kilmės sisteminė liga, išsivystanti genetinį polinkį turintiems žmonėms. Sergantiesiems šia liga valgant kviečius, miežius, rugius ir iš jų pagamintus produktus, juose esantys baltymai pažeidžia plonosios žarnos gleivinę, todėl pablogėja maisto įsisavinimas.
2. Neceliakinis jautrumas gliutenui: gali sukelti panašius į celiakiją požymius ir simptomus (pilvo skausmą, vidurių pūtimą, viduriavimą ir kita), tačiau plonosios žarnos gleivinė lieka nepažeista.
3. Gliuteno ataksija: autoimuninis sutrikimas, kuomet organizmui virškinant gliuteną, pagaminami antikūnai, kurie per klaidą atakuoja dalies smegenų (smegenėlių) ląsteles. Šis sutrikimas sukelia raumenų kontrolės ir valingo raumenų judėjimo problemas, tokias kaip vaikščiojimo, koordinacijos, rankų kontrolės, kalbėjimo, regos ir kiti sunkumai.
4. Alergija kviečiams: pasireiškia pačių kviečių, o ne tik gliuteno netoleravimu. Žmogus, turintis šį sutrikimą, turi vengti kviečių, tačiau gali saugiai vartoti gliuteną iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, rugių ar miežių.

Svarbu suprasti, kad glitimo netoleravimas nėra liga - tai tiesiog būklė, kai organizmas negali tinkamai virškinti ar toleruoti glitimo. Nors ši būklė gali sukelti diskomfortą, ji nėra pavojinga gyvybei ir gali būti valdoma tinkama mityba bei gyvenimo būdu.

Gliuteno netoleravimo diagnostika ir gydymas

Norint tiksliai diagnozuoti gliuteno netoleravimą, svarbu atlikti kraujo tyrimus ir pasikonsultuoti su gydytoju. Jei įtariate, kad netoleruojate glitimo ar turite alergiją kviečiams, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ir atlikti reikiamus tyrimus prieš keičiant mitybą.

Celiakijos diagnostika

Celiakijai nustatyti paprastai atliekami tokie tyrimai:

• Kraujo tyrimai antikūnams nustatyti.
• Jeigu gydytojas mato poreikį, atliekama plonosios žarnos biopsija (tyrimas daromas su narkoze).

Svarbu: Kodėl turėtumėte atlikti tyrimus dėl celiakijos ir tik vėliau išbandyti dietą be gliuteno? Pradėjus laikytis dietos, jūsų organizmo būklė pagerės ir atlikus tyrimus, rezultatai gali būti netikslūs. Tam, kad galėtų jus ištirti, ar sergate celiakija, turėsite vėl pradėti valgyti maistą, turintį gliuteno.

Gydymo metodai

Specialaus gydymo nei vienai gliuteno netoleravimo išraiškai nėra. Pagrindinis gydymo būdas - begliutenė dieta, kuri padeda nepatirti varginančių simptomų ir apsaugo nuo galimų celiakijos ar kitų gliuteno netoleravimo formų komplikacijų.

1. Glitimo neturinti dieta

Pagrindinis gydymo būdas - visiškas arba dalinis glitimo pašalinimas iš mitybos, priklausomai nuo diagnozės:

• Celiakijos atveju - reikia griežtai vengti net menkiausių glitimo pėdsakų visą gyvenimą. Net nedideli kiekiai gali sukelti žarnyno pažeidimus ir ilgalaikes sveikatos problemas.
• Necealiakinio jautrumo glitimui atveju - glitimo vengimas priklauso nuo simptomų sunkumo. Kai kurie žmonės gali toleruoti nedidelius kiekius.
• Kviečių alergijos atveju - reikia vengti kviečių produktų, tačiau kai kurie žmonės gali vartoti miežius ar rugius, jei jie nesukelia reakcijos.

2. Simptomų valdymas

Jei glitimas netyčia suvalgomas, simptomų mažinimui gali padėti:

• Virškinimo fermentai - padeda greičiau suvirškinti maistą, tačiau negali neutralizuoti glitimo poveikio celiakijos atveju.
• Hidratacija ir lengva dieta - geriant pakankamai vandens ir valgant lengvai virškinamus produktus galima sumažinti pilvo pūtimą ir skausmą.
• Probiotikai - gali padėti atkurti sveiką žarnyno mikrobiotą.

3. Ilgalaikė sveikatos priežiūra

Žmonėms, sergantiems celiakija arba turintiems stiprų jautrumą glitimui, rekomenduojama:

• Reguliariai tikrinti vitaminų ir mineralų kiekį organizme (ypač geležį, kalcį, folio rūgštį, vitaminą D ir B12).
• Pasikonsultuoti su dietologu dėl tinkamo mitybos plano.
• Atkreipti dėmesį į kryžminę taršą, nes net nedideli glitimo kiekiai gali sukelti simptomus.

Gyvenimas su dieta be gliuteno

Pradėti dietą be gliuteno gali atrodyti sudėtinga, tačiau laikantis kelių pagrindinių taisyklių, tai tampa daug lengviau. Laikantis begliuteninės dietos, į savo racioną reikia įtraukti pakankamai alternatyvų, siekiant užtikrinti reikalingą negaunamų medžiagų kiekį. Svarbu nepamiršti, kad naudingos informacijos apie sveikas maistingų medžiagų alternatyvas visada gali suteikti šeimos gydytojas ar gydytojas dietologas.

Kryžminė tarša

Pradėjus laikytis dietos be gliuteno, turite ne tik gerai išvalyti virtuvę, nes miltai lengvai pernešami oru, bet ir paruošti ją taip, kad būtų saugu gaminti. Štai sąrašas daiktų, kuriuos turite pakeisti naujais, kad nejaustumėte nesibaigiančio gliuteno veikimo ir padėtumėte sau sveikti:

1. Skrudintuvas: būtina įsigyti naują skrudintuvą, kurį naudosite griežtai tik duonai be gliuteno.
2. Neprilimpanti keptuvė (tefloninė): tokią keptuvę rekomenduojama turėti skirtą tik maistui be gliuteno, nes jai susibraižius į tarpelius patenka gliutenas, kurį išplauti labai sudėtinga. Jeigu naudojatės keptuvėmis iš ketaus, prie jų taip pat prilimpa gliutenas ir tam, kad naudoti ją maistui be gliuteno, reikėtų labai gerai iškaitinti 480 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.
3. Mediniai virtuvės įrankiai: turi būti pakeisti naujais, nes natūraliai medis turi mažų griovelių, į kuriuos patenka gliutenas. Taigi, turėtumėte pakeisti naujais: medinius kočėlus, šaukštus, lopetėles vartymui, lenteles pjaustymui (įskaitant tą, kuri skirta pjaustyti mėsai, jeigu ant jos buvo marinuota mėsa, galinti turėti gliuteno).
4. Kiaurasamtis: jeigu jis buvo naudojamas, pavyzdžiui, makaronams nusunkti, gliutenas įstringa mažose jo skylutėse ir jį išplauti net indaplovėje yra be galo sudėtinga.
5. Sietelis miltams: dėl mažų skylučių tiesiog neįmanoma išplauti sietelio taip gerai, kad jis būtų saugus naudoti po to, kai buvo sijojami miltai, turintys gliuteno.
6. Metalinė mentelė: ją reikėtų labai kruopščiai nuplauti po to, kai naudojote maistui, turinčiam gliuteno. Tačiau plastmasines ir nailonines menteles turėtumėte įsigyti ir naudoti atskirai, tik maistui be gliuteno gaminimui.

Kai kurie gliuteno netoleruojantys žmonės yra itin jautrūs gliutenui ir nuo mažiausios dalelės pasijaučia blogai. Jų virtuvėje visiškai nėra gliuteno turinčių produktų.

Etikečių skaitymas ir žymėjimas

Svarbu išmokti skaityti maisto produktų etiketes. Populiariausias užrašas, žymintis, kad produkte nėra gliuteno, yra GLUTEN FREE. Lietuvoje: BE GLITIMO ar BE GLIUTENO.

Tačiau būtina paminėti ir kitus žymėjimus ant produktų pakuočių, reiškiančius, kad produkte gliutenas neviršija saugaus 20 ppm (20 dalelių milijone) kiekio:

• BE GLIUTENO
• BE GLITIMO
• GLUTEN FREE
• WITHOUT GLUTEN
• FREE OF GLUTEN
• NO GLUTEN
• SIN GLUTEN
• GLUTENFREIE
• SANS GLUTEN
• GF (angl. Gluten-Free)

Daugelyje šalių, vadovaujantis Jungtinių Amerikos Valstijų Maisto ir vaistų administracijos (angl. The Food and Drug Administration (FDA)) rekomendacijomis, priimta, kad „be gliuteno“ gali būti ženklinami produktai, turintys gliuteno mažiau negu 20 milijono dalių produkto (angl. parts per million (ppm)). Tai reiškia, kad iš kiekvieno milijono maisto produkto dalių iki 20 jų gali sudaryti gliutenas.

Svarbu: neskubėkite pirkti gaminių, ant kurių puikuojasi etiketės, pabrėžiančios, kad šiuose produktuose nėra šio baltymo. Kartais begliuteniais šūkiais įvardijami gaminiai, kurie niekada ir neturėjo savo sudėtyje gliuteno. Vietoj to, verta rinktis natūralius ir nesugadintus maisto produktus, kurie natūraliai yra be gliuteno. Tai apima šviežius vaisius ir daržoves, liesą baltymą, riešutus ir sėklas.

Valgymas ne namuose

Valgymas ne namuose gali būti vienas didžiausių iššūkių, kai laikotės dietos be gliuteno. Tačiau su tam tikru pasiruošimu tai tampa daug lengviau:

• Kai atvykstate į restoraną, nebijokite klausti darbuotojų apie patiekalų sudėtį ir jų paruošimo būdą. Amerikoje restoranai turi atskirus meniu, skirtus netoleruojantiems gliuteno.
• Visada turėkite atsarginį planą. Jei nežinote, ar galėsite rasti tinkamo maisto, apsvarstykite galimybę pasiimti be gliuteno užkandžių arba valgyti prieš išvykstant.
• Yra programėlių, kurios gelbsti kelionėse. Pavyzdžiui, galite pasirinkti kalbą, kuria norite, kad tekstas apie jūsų alergiją gliutenui būtų rodomas, ir tiesiog parodyti jį restorano personalui.

Kiti netikėti gliuteno šaltiniai

• Majonezas: majonezas „Vilnius“ yra be gliuteno, tačiau kitų gamintojų majonezo sudėtį reikėtų tikrinti.
• Padažai: daugumoje perdirbtų padažų, įskaitant salotų, gali būti kviečių.
• Gėrimai: Mimosa (šviežių apelsinų sultys ir šampanas ar putojantis vynas) yra natūraliai be gliuteno.
• Užrašai ant produktų pakuočių: etiketės, skirtos žymėti, kad produkte gliutenas neviršyja saugaus 20 ppm kiekio, yra patikimos.
• Saldumynai: „Nutella“ yra be gliuteno ir galite ją skanauti kiek tik širdis geidžia! Lietuvoje parduodama „Nutella“ yra gaminama Lenkijoje ir yra be gliuteno.
• Pašto ženklų ir vokų klijai turi gliuteno.
• Kosmetikos priemonėse: kai kuriuose lūpų dažuose, dantų pastose, odos priežiūros produktuose gali būti kviečių arba kitų grūdų ekstraktų, kurie gali turėti glitimo.


Gliuteno neturinčios dietos privalumai ir iššūkiai

Gliutenas nėra kenksmingas daugumai žmonių. Gliuteno neturinti dieta nėra stebuklinga sveikatos gerinimo priemonė ir ji turėtų būti taikoma tik tiems, kuriems ji tikrai reikalinga. Nors gliuteno netolerancija medikų nustatoma tikrai ne dažnai, tačiau vis daugiau žmonių, pajautę panašius simptomus, patys sau diagnozuoja šį sveikatos sutrikimą.

Paniškai pradėjus vengti visos grūdų grupės ir jos nepakeitus būtinaisiais alternatyviais produktais su tais pačiais vitaminais ir mineralais, sveikata labai greitai gali pablogėti. Gliuteno netolerancija turėtų būti nustatoma pasitelkus medicinos specialistą, kuris nuodugniai įvertins visus simptomus ir atlikęs tyrimus paskirs tinkamą gydymą.

Galų gale, daug svarbiau nepamiršti, jog nemalonūs virškinimo pojūčiai daug dažniau gali kilti nuo dažno perdirbto ir greito maisto vartojimo, nei nuo natūralių produktų, kuriuose galbūt ir yra kažkiek gliuteno.

Maisto papildas GluteoStop

Pristatome „GluteoStop“ maisto papildą, skirtą padėti žmonėms, turintiems jautrumą glitimui, atsitiktinio glitimo suvartojimo atvejais. Jis sudėtyje turi fermentų, kurie padeda skaidyti glitimą virškinimo trakte, taip sumažindami galimus nemalonius simptomus.



Kaip veikia GluteoStop?

„GluteoStop“ sudėtyje yra specialus fermentas, galintis suskaidyti glitimą (prolilendopeptidazė). Tokiu būdu glitimas gali būti beveik visiškai suardytas. Todėl „GluteoStop“ yra idealus visiems, kurie laikosi mitybos be glitimo ir nori išvengti netyčinio glitimo ar glitimo pėdsakų suvartojimo.

SVARBU! „GluteoStop“ yra skirtas padėti skaidyti gliuteną gliuteno neturinčioje ar mažai gliuteno turinčioje mityboje. Todėl gliuteno suvartojimas ir „GluteoStop“ dozė turėtų būti pritaikyta individualiai - rekomenduojama stebėti organizmo reakciją ir atitinkamai reguliuoti vartojimą.

Ar celiakija sergantys žmonės gali vartoti GluteoStop?

„GluteoStop“ yra visiškai be gliuteno ir gali būti vartojamas celiakija sergančių žmonių. Tai gali būti naudinga papildoma priemonė, padedanti dar labiau sumažinti netyčia suvartojamo gliuteno kiekį net ir laikantis griežtos gliuteno neturinčios dietos. Moksliniai tyrimai rodo, kad net ir griežtai vengiant gliuteno, celiakija sergantys asmenys vidutiniškai netyčia suvartoja 150-400 mg gliuteno per dieną, o tai daugeliui gali sukelti sveikatos problemų.

Vokietijos Celiakijos Draugija (Deutsche Zöliakie Gesellschaft, DZG) savo interneto svetainėje taip pat mini fermentų terapiją su prolilendopeptidazėmis (PEPs) kaip galimą ateities gydymo metodą.

SVARBU: „GluteoStop“ negali pakeisti gliuteno neturinčios mitybos ir nėra skirtas celiakijos gydymui ar prevencijai. Tai yra maisto papildas, skirtas padėti skaidyti mažus gliuteno kiekius, kurie gali patekti į organizmą netyčia.

Kiek gliuteno gali būti suskaidyta su viena tablete?

• Nėra tikslaus skaičiaus, nes fermento aktyvumas priklauso nuo kitų maiste esančių sudedamųjų dalių.
• Dozavimo rekomendacijos ir fermento kiekis tabletėje buvo nustatyti remiantis įvairių klinikinių tyrimų rezultatais.
• Vidutinis netyčia suvartojamas „paslėpto“ gliuteno kiekis laikantis gliuteno neturinčios dietos yra 150-400 mg per dieną.
• Paskutinio klinikinio tyrimo metu tiriamiesiems buvo duota 500 mg gliuteno standartizuotoje dietoje. Vartojant 83 300 PPI fermento, apie 87 % gliuteno buvo suskaidyta dar skrandyje.

Svarbu: „GluteoStop“ negali garantuoti visiško gliuteno pašalinimo, tačiau padeda sumažinti mažų, netyčia suvartojamų gliuteno kiekių poveikį organizmui.

GluteoStop vartojimas

• Kasdienis vartojimas: „GluteoStop“ yra maisto papildas, todėl jis tinka kasdieniam vartojimui.
• Dozavimas: Rekomenduojama dozė: 1-2 tabletės per valgį. Didžiausia paros dozė: ne daugiau kaip 6 tabletės per dieną.
• Kalorijos: 1 tabletė: 0,263 kcal.
• Saugumas: fermentas (proliloligopeptidazė) yra saugus. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) atliko išsamius tyrimus ir pripažino jį saugiu vartoti. Dėl to šis fermentas buvo patvirtintas kaip „Novel Food“ (naujas maisto produktas) ir leidžiamas naudoti visoje Europos Sąjungoje. Svarbu: būtina laikytis rekomenduojamos dozės, kad fermentas veiktų optimaliai ir saugiai.

GluteoStop ir specifinės grupės

• Nėštumo ir žindymo metu: visos „GluteoStop“ sudedamosios dalys yra patvirtintos kaip saugios maisto papildams. Nėra žinomų duomenų, kad šie ingredientai būtų kenksmingi nėštumo ar žindymo laikotarpiu. Tačiau, kadangi nėra atlikta specifinių tyrimų su „GluteoStop“ nėštumo ir žindymo metu, rekomenduojama pasitarti su savo gydytoju prieš pradedant vartoti.
• Vaikai: „GluteoStop“ fermentas šiuo metu Europoje yra patvirtintas tik suaugusiesiems, nes nebuvo atlikta klinikinių tyrimų su vaikais. Europos Komisija 2017 m. patvirtino „GluteoStop AN-PEP“ fermentą tik suaugusiųjų populiacijai, remdamasi Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) vertinimu. Australijoje šis fermentas gavo rekomendaciją vaikams nuo 36 mėnesių, nes ten galioja kitokie maisto papildų vertinimo reikalavimai. Kadangi Europoje nėra oficialaus leidimo vaikams, rekomenduojama prieš vartojimą pasitarti su gydytoju.
• Diabetikai: „GluteoStop“ tinka diabetikams ir gali būti vartojamas sergant cukriniu diabetu.

GluteoStop sudėtis ir gamyba

• Sudedamosios dalys: „GluteoStop“ neturi nei saldiklių, nei cukraus, nei laktozės, nei fruktozės. Be to, jis yra be dažiklių, konservantų, kvapiųjų medžiagų, palmių aliejaus, magnio stearato, gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių ir genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). Tinka žmonėms, turintiems maisto netoleravimų bei laikantiems specialių mitybos principų.
• Gamyba: „GluteoStop“ fermentas yra išgaunamas fermentacijos būdu naudojant mikroorganizmą Aspergillus Niger, kuris jau nuo 1919 m. naudojamas citrinų rūgšties gamybai, o nuo 1960-ųjų - pramoninėje fermentų gamyboje. Po fermentacijos fermentas yra kruopščiai išvalomas ir sugranuliuojamas į miltelių pavidalą. „GluteoStop“ gaminamas Vokietijoje, o fermentas - Prancūzijoje.

GluteoStop veiksmingumo didinimas ir mažinimas

• Didinimas: moksliniai tyrimai rodo, kad „GluteoStop“ fermento aktyvumą galima sustiprinti vartojant jį su angliarūgštės turinčiais gėrimais (pvz., gazuotas mineralinis vanduo, rūgštūs vaisių sultys, kola). Gėrimai su žemu pH padeda greičiau pasiekti pH ~4.5 skrandyje, o „GluteoStop“ fermentas optimaliai veikia būtent prie šio rūgštingumo lygio.
• Mažinimas: pieno produktai su dideliu baltymų kiekiu gali sumažinti „GluteoStop“ fermento aktyvumą, nes pieno baltymai (pvz., kazeinas) taip pat turi daug prolino, todėl fermentas gali pradėti juos skaidyti vietoj gliuteno. Jei valgote daug pieno produktų, galite padidinti „GluteoStop“ dozę ir venkite jo vartoti su pienu.

Laikymas ir vartojimo terminas

• Laikymas: laikyti vėsioje ir sausoje vietoje, saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje.
• Galiojimo terminas: minimalus tinkamumo terminas (MHD) nėra galiojimo pabaigos data, tačiau garantuoja, kad iki nurodytos datos produktas išlaiko nurodytą fermento aktyvumą. Rekomenduojama pakeisti seną produktą nauju prieš pasibaigiant MHD, kad būtų užtikrintas maksimalus veiksmingumas. Jei produktas laikomas tinkamai, jį galima naudoti iki minimalaus tinkamumo termino pabaigos.

GluteoStop sąveika su kitais produktais

• Su kitais maisto papildais: „GluteoStop“ galima vartoti kartu su kitais maisto papildais. Svarbu atidžiai laikytis visų vartojamų papildų dozavimo rekomendacijų.
• Su vaistais: šiuo metu nėra žinomų sąveikų su vaistais. Tačiau, jei vartojate vaistus reguliariai, rekomenduojama prieš pradedant vartoti „GluteoStop“ pasitarti su gydytoju.

tags: #stabilizatorius #turintis #gliuteno