ZIL (rus. - zavod imeni Lichačiova) gamykla šiuo metu išgyvena savo saulėlydį. Maskvos turto valdymo departamentas 2016 m. pranešė, kad gamykloje „ZIL“ nebeplanuojama nei išsaugoti pernai dar veikusių sunkvežimių gamybos linijų, nei kurti naujas. Gamykla nustojo gaminti sunkvežimius 2015 m.
O kadaise iki 300 ha užaugusioje gamykloje dirbo 80 tūkst. darbuotojų. Fotografui Maksimui Majorovui pavyko patekti į apleistą ZIL teritoriją netoli Maskvos. Jo nuotraukos puikiai atspindi tvyrančią atmosferą. Nuotraukos darytos 2016 m.
ZIL gamyklos istorija
ZIL gamykla buvo įkurta 1916 m. „AMO“ pavadinimu. 1931-1956 m. ji gamino sunkvežimius, limuzinus, autobusus ir sportinius automobilius.
ZIL-130 sunkvežimis
Lietuvoje daugelis iki šiol prisimena įvairiose srityse, pradedant žemės ūkiu ir baigiant sunkiąja pramone, naudotus ZIL-130. Nostalgijos kankinami rusų žurnalistai tikina, kad vairuotojai sunkvežimį mėgo dėl galingo V8 tipo variklio, penkių laipsnių mechaninės transmisijos, hidraulinio vairo stiprintuvo ir erdvaus salono.
Iš tiesų tai buvo sunkūs ir archajiški, stiprių vibracijų nuolatos krečiami savivarčiai.
ZIL 130 kranas
Išorės dizainas ir spalva
Skiriamasis ZIL-130 išorės dizaino bruožas buvo šviesiai mėlyna spalva dažomos jų kabinos. Kaip rašo avtovzgliad.ru, tokio pasirinkimo priežastys galėjo būti net trys.
Pirmoji versija: sukauptos dažų atsargos
Kalbama, kad tais laikais Rusijoje buvo sukauptos nemažos keleto spalvų dažų atsargos. Viena iš jų buvo šviesiai mėlyna, kurios dažus ir buvo nuspręsta skirti ZIL gamyklai. Netgi sodriai žalia sovietinių laikų karinių sunkvežimių spalva buvo gaunama maišant mėlynus ir geltonus dažus.
Antroji versija: dizainerio pasirinkimas
Egzistuoja ir dar viena spalvos parinkimo versija. 1957 metais Maskvoje baigęs meno ir pramonės akademiją Erikas Sabo pradėjo dirbti dizaineriu ZIL gamykloje. Pirmoji jo užduotis buvo perdaryti pristatymams skirto ZIL-130 priekinę dalį. Vėliau specialistas užbaiginėjo šio sunkvežimio prototipo ir naujesnio ZIL-131 dizainą. Geriausiu E. Sabo darbu tapo mikroautobusas „Junost“, už kurio projektą 1967 metais jis pelnė apdovanojimą Nicoje. Būtent šis dizaineris sukūrė išraiškingesnį nei ankstesniųjų sovietinių sunkvežimių kėbulą ir parinko mėlynos bei baltos spalvų derinį.
Trečioji versija: pastebimumas aplinkoje
Pagal trečiąją versiją, spalvų parinkimas buvo susijęs su aplinka. Šalyje tais laikais vasarą buvo itin žalia, o žiemą - balta. Šviesiai mėlyna spalva padėjo sunkvežimiams išsiskirti ir būti geriau pastebimiems.
tags: #ssrs #laiku #lichaciovo #gamyklos #gamybos #visureigis