Sprogusi sunkvežimio padanga kelyje sukelia itin pavojingą avarinę situaciją, kuri gali lemti rimtus eismo įvykius. Nors tai nutinka retai, kiekvienas vairuotojas turėtų žinoti apie rizikas ir prevencines priemones.
Eismo įvykiai dėl sprogusių padangų
Incidentas Panevėžio rajone (2008 m. sausio 16 d.)
Sausio 16 d. apie 10 val. Panevėžio r., kelio Panevėžys-Šiauliai 26-ame km, sunkvežimis „Man TGS 33.440 6X4BB“ su priekaba, kurį vairavo B. S. (gimęs 1958 m.), sprogus padangai, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Transporto priemonė susidūrė su priešais atvažiuojančiu sunkvežimiu „Volvo FH64R“ su priekaba, kurį vairavo P. M. (gimęs 1970 m.).
Sunkvežimis „Volvo“ po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio ir iš apvirtusios priekabos ant važiuojamosios kelio dalies iškrito rąstai, kurie atsitrenkė į priešais važiuojantį Lietuvos kariuomenės automobilį „Mecedes Benz Sprinter“, vairuojamą Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos Kauno Depo grandinio L. A. (gimusio 1968 m.). Automobilis „Mercedes Benz Sprinter“ nuo smūgio nuvažiavo nuo kelio ir apvirto.
Eismo įvykio metu sužalota automobilio „Mercedes Benz Sprinter“ keleivė Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos Ruklos Depas grandinė sandėlininkė A. B. (gimusi 1974 m.), kuri dėl peties ir alkūnės sumušimų gydoma ambulatoriškai.
Avarija Alksnėnų kaime (Kretingos r.)
Ketvirtadienio popietę Alksnėnų kaime (Šateikių sen.), Šiaulių-Palangos kelyje, sprogo sunkvežimio „MAN“, vežusio sunkiasvorį traktorių, padanga. Sunkvežimis trenkėsi į lengvąjį automobilį ir nulėkė nuo kelio. Avarijos metu nuo priekabos nulėkė keliasdešimt tonų sveriantis atliekų tankintuvas.
Tą popietę vilkiku „MAN“ penkiasdešimtmetis Klaipėdos rajono gyventojas A. S. iš Klaipėdos į Plungę vežė sunkų atliekų tankintuvą. Ties Alksnėnais sunkiasvorę mašiną lenkė „Opel Vectra“, vairuojama rokiškėno R. A., ir staiga - iš niekur nieko - sprogo priekinė sunkvežimio padanga. Klaipėdiškio vairuojamą vilkiką sumėtė ir pradėjo traukti į kairę, jis kliudė aplenkti nespėjusį „Opelį“. Šis po smūgio nulėkė nuo kelio į dešinėje pusėje esantį griovį, o vilkikas - į kitą pusę. Laimei, avarijos metu niekas nenukentėjo, medikų pagalbos neprireikė. Į Plungę gabentas tankintuvas apgadintas nesmarkiai, o stipriau buvo suniokotas kelkraštis ir kelio sankasa.
Sprogusios padangos rizika ir prevencija
Kelyje sprogusi padanga ar nulėkęs ratas sukelia itin pavojingą avarinę situaciją. Nors ir nedažnai, tai gali atsitikti bet kuriam vairuotojui. Todėl svarbu reguliariai tikrinti padangų būklę ir imtis prevencinių priemonių.
Padangų amžius ir vizualinė apžiūra
Vizualiai gerai atrodanti padanga gali būti nebetinkama naudoti, jei ji per sena. Jei vairuotojas nepamena, kokio senumo jo turimos padangos, tą nustatyti galima radus ant padangos šono esančius keturis skaičius, apibrėžtus plona linija. Pavyzdžiui, skaičius 3112 reiškia, kad ji pagaminta 2012 m. 31-ąją savaitę. Jeigu padangos tokios senos, kad buvo pagamintos iki 2000-ųjų, jos bus pažymėtos tik trimis skaičiais: pirmi du nurodys savaitę, kada padanga pagaminta, paskutinis - metus.
Prieš kelionę reikia patikrinti padangų būklę ir vizualiai, atkreipiant dėmesį į įtrūkimus ar kitus pažeidimus.
Oro slėgio svarba padangose
Tiksliausiai oro slėgį padangose galima pamatuoti dar nepradėjus automobiliu važiuoti, kol padangos dar šaltos. Tai galima padaryti manometru, kuris gali būti įmontuotas pompoje arba specialiame aparate degalinėje. Labai svarbu teisingai sureguliuoti padangų slėgį, atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas.
Kodėl padangos sprogsta?
Padangos važiuojant gali sprogti dėl daugybės priežasčių, bet dažniausiai tai įvyksta netinkamai jas naudojant arba jei jos visiškai susidėvėjusios. Dažniausios padangų sprogimo priežastys yra:
- Važiavimas esant per mažam padangų slėgiui. Tai yra beveik kas antros padangos problema.
- Kieto ar aštraus daikto, pavyzdžiui, akmens, plytos, butelio ar metalo atplaišos, pervažiavimas.
- Gamintojo rekomenduojamą viršijantis padangų oro slėgis.
- Padangų gamybos defektai.
Kaip elgtis sprogus padangai?
Sprogus padangai, automobilis gali tapti visiškai nevaldomas, todėl labai svarbu tinkamai reaguoti į šią pavojingą situaciją. „Inter Cars Lietuva“ padangų specialistas Ignas Klimaika teigia, kad kiekvienas padangos sprogimas yra pavojingas, nesvarbu, ant kurios rato ašies tai įvyksta.
Pirmoji reakcija ir veiksmai
- Sprogus priekinio rato padangai, pajusite stiprų trūkčiojimą, o vairas suksis link sugedusio rato.
- Galinės padangos sprogimas bus juntamas sėdynėje.
- Pastebėsite, kad automobilis ima vinguriuoti ar važiuoti tarsi slidžia danga.
Sprogus padangai, svarbiausia išlikti ramiems: neišsigąskite ir imkitės tam tikrų priemonių. Išlaikykite tinkamą vairavimo padėtį ir abiem rankomis valdykite automobilį. Neatsiloškite ir nevairuokite viena ranka, nes tai sulėtins reakciją.
Patariama lėtai nukelti koją nuo akceleratoriaus. Darykite tai atsargiai, nes staigiai atleidus pedalą gali sutrikti automobilio pusiausvyra. Nespauskite stabdžių pedalo. Nors tai instinktyvu, bet šis veiksmas tik sustiprins transporto priemonę į vieną pusę traukiančią jėgą.
Pajutę, kad vėl galite valdyti automobilį, po truputį mažinkite greitį ir saugiai sustokite kelkraštyje. Jei greitis mažesnis nei 40-50 kilometrų per valandą, galite pradėti atsargiai stabdyti. Pasak I. Klimaikos, sprogus priekinei padangai, galite įjungti ir rankinį stabdį. Būkite labai atsargūs ir tai darykite tik jei šis stabdys veikia tik galinius ratus, nes tokiu atveju dalis apkrovos bus perkelta į galines ašis ir pašalins dalį priekyje.
Kaip suderinti saugos tarnybą ir fotografiją?
Padangų priežiūra ir saugumas
Reguliarus slėgio tikrinimas
Reguliariai tikrinkite oro slėgį - rekomenduojama kartą per savaitę ir prieš ilgesnę kelionę. Slėgį taip pat turėtumėte patikrinti staiga stipriai nukritus temperatūrai. Kuo daugiau važiuojate, tuo dažniau reikėtų tikrinti padangų slėgį.
Niekada nebandykite pildyti padangos oro iš karto sustoję, nes oras padangoje yra įkaitęs. Pučiant, manometro parodymai gali būti klaidingi, todėl galite pripūsti per daug oro. Geriausia 15-20 minučių palaukti, kol padangos atvės, ir tik tada bandyti jas pildyti oro. Galite pildyti padangas azotu, kuris stabiliau išlaiko slėgį ir padeda sumažinti oro slėgio pokyčius, atsirandančius dėl lauko ir padangos temperatūros skirtumo važiuojant.
Kokybiškų padangų pasirinkimas ir keitimas
Labai svarbu, kad automobiliui būtų teisingai parinktos kokybiškos padangos. Atidžiai patikrinkite keičiamas padangas, kurios eksploatuotos jau ne pirmą sezoną. Patekę su tokiomis padangomis į eismo įvykį, rizikuojate negauti draudimo išmokos.
Jei padanga pateko į gilią duobę arba kelyje atsitrenkė į kietą daiktą, kuo skubiau patikrinkite abi padangų puses. Pažiūrėkite, ar ant šoninių sienelių nėra išsipūtusių vietų (tai rodo, kad nutrūko padangos kordas). Kartais, kai vienos automobilio pusės padangos patenka į duobę, priekinė padanga lieka nepažeista, o galinė - sugadinama.
Venkite važiuoti kelkraščiais, bet jei neturite kito pasirinkimo, darykite tai kuo lėčiau, kad sumažintumėte galimą poveikį. Nestatykite automobilio, prispausdami padangą prie kelkraščio bortelio.
Susidėvėjusių padangų keliamas pavojus
Labiausiai susidėvėjusios automobilio dalys yra padangos. Galų gale jos yra atsakingos už transporto priemonės sukibimą su kelio danga. Kelių saugumas priklauso nuo automobilio padangų efektyvumo, todėl kiekvienas mašinos savininkas turi nuolat stebėti savo padangų tinkamumą.
Kodėl važiuoti susidėvėjusia guma yra pavojinga?
Padangų eksploatavimo sąlygos atsispindi pakaboje. Tai yra, padangų nusidėvėjimo lygis yra vienas iš pagrindinių taškų, turinčių įtakos viso automobilio būklei. Todėl, jei protektoriaus rašto susidėvėjimas buvo netolygus ir pakankamai greitas, tai rodo, kad automobilyje yra gedimų.
- Žiemos keliai: Padangų susidėvėjimas yra ypač pavojingas važiuojant dideliu greičiu žiemos keliais. Šaltuoju metų laiku padangų sukibimas su kelio danga labai pablogėja, ir tai gali sukelti neigiamų pasekmių (avarija). Žiemines padangas sudaro kitoks protektorius, užtikrinantis aukštą automobilio sukibimą su snieguota ir apledėjusia trasa. Jei protektorius yra susidėvėjęs, tada pasvirusios protektoriaus rašto dalys neatlieka savo tiesioginės funkcijos, o tai turi įtakos sukibimo kokybei ir pablogina automobilio elgesį.
- Šlapias kelias (akvaplaningas): Važiavimas dėvėtomis padangomis šlapiu keliu gali sukelti „akvaplaningo“ efektą. Jei automobilio greitis yra pakankamai didelis, vanduo ir nešvarumai neturės laiko išeiti per protektoriaus griovelius. Bet jei protektoriaus raštas beveik ištrintas, sukibimas bus labai silpnas, nes po padanga bus daug vandens. Toks važiavimas yra gana pavojingas, nes jis gali sukelti eismo įvykį.
- Stabdymo kelias: Lietingu oru žymiai padidėja stabdymo kelias. Palyginti su nauja guma, susidėvėjusioms padangoms reikia 2 ar daugiau metrų, kad transporto priemonė būtų sustabdyta net važiuojant nedideliu greičiu.
Susidėvėjusios padangos geriausiai veikia visiškai sausose kelio atkarpose, nes nusidėvėjęs protektorius turi geresnį sukibimą. Bet net atsižvelgiant į tai, yra labai pavojinga važiuoti susidėvėjusia guma, nes atsiranda keletas neigiamų aspektų: padidėja stabdymo kelias, padidėja akvaplaningo tikimybė, pablogėja kontaktas su važiuojamąja kelio dalimi ir dar daugiau. Todėl rekomenduojama kuo greičiau nusipirkti geras padangas ir sumontuoti.
Pagrindinės padangų susidėvėjimo priežastys
Šie aspektai pablogina automobilio padangų būklę:
- Žemos kokybės kelio danga. Jei dažniausiai važiuojate blogais keliais, turite mokėti atitinkamai vairuoti, kad sumažintumėte neigiamą poveikį gumai.
- Vairavimo stilius. Šis parametras daro įtaką ne tik padangų nusidėvėjimui, bet ir mašinos veikimui bei eksploatavimo būklei.
- Netinkamas oro slėgis padangų viduje.
- Priešlaikinė automobilio priežiūra.
- Ratų disbalansas.
- Neraštingos sezoninės padangos. Vasarinės padangos turi tvirtą struktūrą, o žemoje temperatūroje jos tampa dar mažiau elastingos. Todėl jų tarnavimo laikas pasibaigia pakankamai greitai, jos negali užtikrinti optimaliausio sąlyčio su kelio danga. Žieminės padangos yra lankstesnės, todėl važiuodamos keliais šiltuoju metų laiku jos greitai susidėvi ir lieka be dyglių.
- Neteisingai pritvirtinti ratai.
- Nepaisoma greičio taisyklių.
- Nevienodas protektoriaus susidėvėjimas. Paprastas būdas tai patikrinti - sukeisti padangas vietomis. Patarimas: padangas verta reguliariai keisti vietomis (priekinės ↔ galinės), kad dėvėjimasis būtų tolygus.
Pagalba sunkvežimio padangos avarijos atveju
Sunkvežimio padangos avarija įvyksta tuomet, kai mažiausiai to tikimasi. Tačiau, kaip praktika rodo, didžioji gedimų dalis susijusi su padangų, kuriose per ilgesnį laiką buvo per mažas oro slėgis, mechaniniu gedimu. Per mažas oro slėgis - tai beveik kas antros padangos problema. Todėl itin svarbu, kad bent kas 3 mėnesius būtų atlikta arba nurodyta atlikti visų transporto parko sunkvežimių padangų patikra.
Sprogus padangai, transporto priemonė sustabdoma tiesiog bet kurioje vietoje ir bet kuriuo paros metu - greitkelyje Lenkijoje, privažiavimo kelyje užsienyje, lietingą dieną ar giedrą naktį. Todėl būtent labai svarbu, kad iškviesto mobilaus serviso darbuotojai žinotų, kur konkrečiai turi atvykti. Šiam tikslui padės koordinatės.
Reikia turėti omenyje, kad sunkvežimiui patyrus padangos avariją, esant optimistiniam, bet realiam scenarijui, jis į trasą sugrįš praėjus 3 valandoms. Kartais įmonės, norėdamos sutaupyti, delsia priimti sprendimą dėl mobilaus serviso iškvietimo, nes mano, kad ras pigesnį paslaugų vykdytoją. Svarbu žinoti, kad kiekviena neplanuoto stovėjimo valanda, tarsi domino kaladėlės, generuoja kitas problemas. Juk vairuotojo darbo laikas tiksliai nustatytas, o vilkikas su puspriekabe negali judėti didesniu nei leistinas, pvz., 80 km/val. greičiu.
Pagalbos ieškojimas, kai sunkvežimis jau patyrė padangos avariją, sukelia tik papildomo streso. Todėl verta iš anksto pagalvoti, kas galėtų suteikti pagalbą, kad mūsų sunkvežimis galėtų toliau judėti. Verta paskelbti konkursą ir patikrinti kainas bei teritorijas, kuriose teikiama techninė pagalba kelyje. Anksčiau pasirašyta bendradarbiavimo sutartis leidžia taip pat išspręsti išankstinio mokėjimo problemą.
