Lietuvos bankas skyrė 207,25 tūkst. eurų baudą AB „Snaigė“ už įvairius apskaitos ir finansinių ataskaitų tvarkymo pažeidimus. Šie pažeidimai susiję su finansinių ataskaitų rengimu, gautinų sumų iš susijusių įmonių vertinimu, perkainojimo rezervu ir veiklos tęstinumo neapibrėžtumų neatskleidimu. „Snaigės“ vadovai taip pat sulaukė kritikos dėl veikimo ne visų akcininkų interesais.
Lietuvos banko nustatyti pažeidimai
Lietuvos bankas nustatė, kad „Snaigės“ gautinos sumos iš susijusių įmonių turėjo vertės sumažėjimo požymių, kurie nebuvo įvertinti, ir nebuvo nustatyta šių sumų dabartinė vertė. 2015 m. pabaigoje šios sumos siekė 9,8 mln. Eur, o 2016 m. pabaigoje - 10,64 mln. Eur. Jeigu gautinų sumų dabartinė vertė būtų mažesnė nei balansinė, AB „Snaigė“ 2015 m. ir 2016 m. turtas ir nepaskirstytasis rezultatas būtų sumažėję.
Taip pat nustatyta, kad 2016 m. AB „Snaigė“, pažeisdama tarptautinius apskaitos standartus, panaudojo perkainojimo rezervo dalį sukauptiems nuostoliams padengti. Dėl to bendrovės perkainojimo rezervas neleistinai sumažėjo 3,17 mln. Eur. Centrinis bankas pažymėjo, kad tokio rezervo gali nepakakti turto vertės sumažėjimui atsverti, jeigu susiklostytų nepalankios aplinkybės.
Be to, rengdama 2016 m. finansines ataskaitas, AB „Snaigė“ neįvertino reikšmingų neapibrėžtumų, kurie galėjo kelti abejonių dėl bendrovės veiklos tęstinumo, ir šios informacijos neatskleidė finansinėse ataskaitose.
Gautinos sumos iš susijusių įmonių ir paskolos
- Su pagrindine įmonės akcininke susijusios bendrovės iki 2017 m. rugsėjo pabaigos iš „Snaigės“ yra gavusios 11,92 mln. eurų paskolų.
- Už šias paskolas nuo 2012 metų vidurio nebuvo mokamos palūkanos.
- Šie pinigai nebuvo naudojami bendrovės reikmėms ir visų akcininkų naudai.
- „Snaigės“ vadovų sprendimu, su kontroliuojančiu akcininku susijusių bendrovių naudai yra paimta paskola iš banko, už kurią iš savo lėšų mokamos palūkanos.
Po Lietuvos banko sprendimo „Snaigė“ 12,2 mln. eurų vertės grupės įmonėms suteiktas paskolas ir sukauptas palūkanas atidėjo į abejotinas skolas, o tai lėmė 12,616 mln. eurų nuostolių praėjusiais metais. Tuometinis „Snaigės“ generalinis direktorius Gediminas Čeika pabrėžė, kad toks skolos perklasifikavimas nereiškia, kad ji yra nurašoma ar jos nebus reikalaujama grąžinti.
Kiti pažeidimai ir vadovybės sprendimai
Lietuvos bankas taip pat išskyrė ir daugiau „Snaigės“ vadovų pažeidimų, teigdamas, kad jie neatsižvelgė į pačios bendrovės ir smulkiųjų akcininkų interesus. Bendrovė pažeidė Vertybinių popierių įstatymo nuostatas ir nepaisė Lietuvos banko nurodymų ištaisyti neatitikimus.
Nustatyta, kad 2016 m. AB „Snaigė“ finansinės ataskaitos neatitinka trijų tarptautinių apskaitos standartų („Finansinių ataskaitų pateikimas“, „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ ir „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“) reikalavimų. Vadovai pasiūlė visuotiniam akcininkų susirinkimui priimti sprendimą dėl dividendų mokėjimo neįvykdę Lietuvos banko privalomo nurodymo ir tinkamai neįvertinę bendrovės finansinės būklės bei veiklos rezultatų. Su Rusijos grupės „Polair“ susijusioms bendrovėms buvo skirta 0,87 mln. eurų dividendų.
Teismo sprendimai ir restruktūrizavimo planai
Lietuvos banko sprendimo apskundimas
Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė „Snaigės“ skundą, kuriuo įmonė siekė panaikinti Lietuvos banko sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo. Bendrovės vadovybė nagrinėja gautą teismo sprendimą ir vertina jo apskundimo galimybes.
Restruktūrizavimo bylos eiga
Kauno apygardos teismas antradienį nepritarė „Snaigės“ restruktūrizavimo planui. Įmonės generalinis direktorius Mindaugas Sologubas išsakė susirūpinimą, kad tai gali reikšti ilgiau nei 50 metų veikiančios įmonės veiklos nutraukimą, o kreditoriai, kurių reikalavimai neužtikrinami hipoteka, gali neatgauti skolų.
Teismo teigimu, restruktūrizavimo planas nepatvirtintas, nes jam nepritarė dalis kreditorių - Lietuvos skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ kontroliuojamos įmonės „EDS Invest“ ir „EDS Invest 3“ bei „Sodra“. Teismas balandžio 4-ąją nutarė, kad pateiktas „Snaigės“ restruktūrizavimo planas neatitinka jam nepritarusių kreditorių išreikštos valios bei įstatymo keliamų reikalavimų.
Kreditorių reikalavimai ir plano neatitikimai
Nutartyje nurodoma, kad planui nepritarusių įmonių ir „Sodros“ netenkino tai, kad jame numatoma padengti tik vieną dalį finansinių reikalavimų, o kitai daliai numatytos kreditorių nuolaidos, pažeidžiamos kitos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatos.
- „Snaigės“ restruktūrizavimo planas numatė, kad skolos „EDS Invest“ ir „EDS Invest 3“ priskiriamos finansiniams reikalavimams, užtikrinamiems įkeitimu ar hipoteka - skola joms siekia 10,2 mln. eurų, iš jų 9,6 mln. eurų būtų tenkinami pirmuoju etapu.
- „Sodros“ Kauno skyriaus reikalavimas siekia 63,1 tūkst. eurų, iš jų beveik visi grąžinami pirmuoju etapu.
- Visų reikalavimų suma siekia 17,4 mln. eurų.
A. Valaičio teigimu, šie kreditoriai papildomus reikalavimus pateikė likus dienai iki plano tvirtinimo teisme, todėl į juos atsižvelgti buvo beveik neįmanoma. Restruktūrizavimo byla „Snaigei“ Kauno apygardos teisme iškelta pernai rugsėjį, o sausį A. Valaičio prašymu jis pratęsė restruktūrizavimo plano pateikimo teismui terminą iki kovo 20 dienos, kas buvo būtina „Easy Debt Service“ perėmus reikalavimus iš „UniCredit Bank“.
Ateities perspektyvos ir finansiniai planai
Anksčiau kreditorių patvirtintame „Snaigės“ restruktūrizavimo plano projekte nurodoma, kad pertvarkos metu kreditoriams planuojama grąžinti 9,2 mln. eurų. Praėjusių metų gegužės 18 dieną visi bendrovės įsipareigojimai siekė 20,8 mln. eurų.
Pagal šį projektą, bendrovė per ketverius metus turėtų išspręsti sunkumus, kilusius dėl žaliavų krizės, energetinių išteklių brangimo bei karo Ukrainoje. Planas numato, kad įmonė gamins daugiau profesionalios ir medicininės šaldymo bei išskirtinės įrangos, atsisakys dalies turto. Jį numatoma pradėti vykdyti 2023 metų pradžioje ir užbaigti per ketverius metus.
Finansinės prognozės
- Šiais metais „Snaigė“ planuoja gauti beveik 25 mln. eurų pajamų.
- 2026-aisiais metais - daugiau nei 35 mln. eurų.
- Pirmaisiais pertvarkos metais grynasis pelnas turėtų siekti apie 270 tūkst. eurų.
- Paskutiniais metais - viršyti milijoną eurų.
2020 metais bendrovės veikla buvo pelninga, o 2021 metais jau nuostolinga. Pernai „Snaigės“ pajamos augo 14,4 proc. iki 32,9 mln. eurų, tačiau įmonė patyrė 2 mln. eurų nuostolių. „Snaigės“ konsoliduota apyvarta pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, krito 20 proc. iki 5,6 mln. eurų, o įmonė patyrė 0,7 mln. eurų nuostolių.
Darbuotojų situacija ir savivaldybės pozicija
„Sodros“ duomenimis, įmonėje dirba 418 darbuotojų. Kol kas apie jų atleidimus nežinoma, įmonė veikia. Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento patarėja Nida Cibulskienė teigė, kad tarnyba nėra gavusi oficialaus kreipimosi iš „Snaigės“ dėl darbuotojų atleidimo. Tačiau tarnyboje yra užsiregistravę 29 buvę įmonės darbuotojai, o nuo šių metų pradžios jų sumažėjo apie 80.
Meras pastebėjo, kad įmonės savininkas yra nedraugiškos Lietuvai valstybės atstovas, dėl ko kyla tam tikrų ribojimų. Įmonė tvarkosi, vadovas sprendžia klausimus, bando ieškoti išeičių. Meras taip pat teigė, kad savivaldybė klausė, ar ji galėtų padėti gauti lengvatinių valstybės paskolų apyvartinėms lėšoms, tačiau nesėkmingai.
tags: #snagiges #darbuotojai #gavo #bauda