Aušinimo skysčiai: svarba, tipai ir priežiūra

Aušinimo skystis, taip pat žinomas kaip antifrizas ar tosolas, yra viena iš svarbiausių eksploatacinių priemonių, be kurios automobilio eksploatavimas būtų neįmanomas. Jo kiekį ir kokybines ypatybes automobilyje reikia nuolat stebėti. Pastebėjus trūkumą ar pakitusias savybes, būtina laiku įsigyti naujo skysčio. Siekiant tinkamai pasirinkti ir prižiūrėti aušinimo sistemą, naudinga išmanyti skirtingų tipų skysčių skirtumus ir naudojimo ypatybes.

Aušinimo skysčio svarba varikliui ir sistemai

Dėl pasenusio ir praradusio savo savybes aušinimo skysčio ilgainiui galima patirti labai didelių nemalonumų. Eksploatuojant variklius, kuriuose naudojami nekokybiški aušinimo skysčiai arba tokie, kurių galiojimas pasibaigęs, dėl nuosėdų ant vidinių aušinimo sistemos paviršių susidarymo sutrinka temperatūrinis variklio darbo režimas. Automobilio varikliui darbinė temperatūra yra svarbus atskaitos taškas siekiant tvarkingo mašinos variklio darbo, ekonomiškų sąnaudų, šilumos salone ir variklio darbo traukos bei tarnavimo laiko.

Esant aušinimo sistemos sutrikimams ir cilindro sienelės darbinės temperatūros padidėjimui sumažėja klampumas ir suprastėja alyvos plėvelės ant cilindro paviršiaus adsorbcinės savybės, išauga degalų sąnaudos. Statistiką rodo, kad net 2 proc. mechaninių variklio gedimų įvyksta dėl aušinimo sistemos problemų. Jei pastebite variklio temperatūros anomalijas ir matote, kad variklio temperatūra „elgiasi“ keistai ar neįprastai, patikrinkite aušinimo skystį. Jei pastebėsite, kad variklis kaista, kuo skubiau sustokite ir patikrinkite aušinimo skysčio kiekį.

Aušinimo skystis atlieka kelias svarbias funkcijas:

• Apsaugo variklį ir aušinimo sistemą nuo užšalimo ir perkaitimo.
• Palaiko optimalią darbinę variklio temperatūrą.
• Saugo aušinimo sistemą nuo korozijos, nuosėdų ir putojimo.

Aušinimo skysčio sudėtis ir savybės

Aušinimo skysčiai gaminami iš monoetilenglikolio, į kurį įmaišoma nuo korozijos apsaugančių ir putojimą stabdančių priedų, dažų ir specialiai apdoroto vandens. Priedų nuo korozijos gamybos technologija yra sudėtingas procesas ir komercinė paslaptis, todėl jo ypatumų gamintojai nelinkę atskleisti. Pastarojo kokybė labai svarbi norint kuo ilgiau išsaugoti aktyvius korozijos inhibitorius, apsaugoti sistemą nuo apnašų ir nuosėdų.

Geras aušinimo skystis turi pasižymėti bent jau trimis svarbiomis savybėmis:

1. Virimo temperatūra: Ji turi būti ne mažesnė nei 107°C. Tačiau nerekomenduojama virimo temperatūrą tikrinti namų sąlygomis - aušinimo skysčio garai yra nuodingi.
2. Kristalizacijos arba užšalimo temperatūra: Ji turi būti ne aukštesnė nei -35°C. Šį rodiklį sudėtingiau išmatuoti ne laboratorijos sąlygomis. Servizuose dažniausiai naudojamas aerometras (pagrįstas tankio rodmenimis) arba refraktrometras (matuojantis medžiagos šviesos lūžio rodiklį). Abu įrenginiai sukalibruoti pagal etilenglikolio ir vandens mišinio parametrus, tačiau, jeigu skysčio sudėtyje yra kitų priemaišų (pvz., glicerino), rezultatai gali būti netikslingi. Vienintelis tikslus būdas išmatuoti aušinimo skysčio užšalimo temperatūrą yra laboratorijos sąlygomis.
3. Apsauga nuo korozijos ir kavitacijos:
   • Korozija - tai metalų irimas dėl fizikinės ir cheminės sąveikos su aplinka, kai metalas pereina į oksiduotą būklę ir praranda jam būdingas savybes (pvz., geležies rūdijimas).
   • Kavitacija - tai garų ar burbuliukų susidarymas skystyje, burbuliukams sproginėjant iš metalo išplėšiamos mažiausios medžiagos dalelės.
   Norint išvengti aušinimo sistemos pažeidimų, nemažiau svarbus yra antikorozinių priedų, kitaip vadinamų korozijos inhibitoriais, kiekis ir kokybė aušinimo skystyje. Šias savybes galima patikrinti tik laboratorijose.

Vandeniui neužšalti ir padidinti virimo temperatūrą padeda etilenglikolis. Tačiau kartais gamintojai, norėdami sumažinti gamybos kaštus, naudoja gliceriną. Glicerinas yra pigesnė ir netoksiška medžiaga, kurios gamintojas neprivalo nurodyti ant pakuotės. Tačiau glicerinas turi vieną problemą - krentant temperatūrai jo klampa ženkliai padidėja. Klampus skystis užkrauna didelę apkrovą vandens pompai, skysčio cirkuliacija sulėtėja. Visgi gliceriną naudoti galima, tačiau labai svarbi jo švara ir kokybė, nes žaliavoje esančios priemaišos reaguoja su korozijos inhibitoriais.

Aušinimo skysčių klasifikacija ir pasirinkimas

Nors daugelis vairuotojų aušinimo skystį renkasi pagal spalvą, būtina prisiminti, kad aušinimo skysčio spalva absoliučiai nieko nereiškia ir neturi jokios reikšmės antifrizo eksploatacinėms savybėms. Gamintojai skirtingomis spalvomis atskiria savo produkcijos rūšis, pvz., skysčius su silikatais ar be jų, su boratais ar be jų.

Svarbu atsižvelgti į tarptautinius klasifikavimo standartus, kurie nurodyti etiketėje. Aušinimo skysčiai dažniausiai klasifikuojami pagal Volkswagen AG TL774 standartą:

• G11 (geltonas) aušinimo skystis skirtas senesniems automobiliams (pagamintiems iki 1997 m.), kurių aušinimo sistemoje yra daugiau aliuminio detalių. Gaminamas etilenglikolio pagrindu. Rekomenduojama keisti kas 3 metus.
• G12, G12+ (raudonos spalvos) skirtas automobiliams, pagamintiems nuo 1996 metų.
• G12++ (violetinis) - automobiliams nuo 2005 metų. Abu šie skysčiai priskiriami prailginto veikimo (long-life) aušinimo skysčių kategorijai ir yra keičiami kas 5 metus.
• G13 (violetinis) skirtas automobiliams nuo 2008 m. Šis aušinimo skystis pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir G12++, tačiau jo sudėtyje yra nedidelis kiekis glicerino, kuris draugiškesnis gamtai. Šios kategorijos skysčiuose naudojamas labai gerai išvalytas glicerinas, tinkamas naudoti ir kosmetikos gaminiams, todėl jis žymiai brangesnis. G13 aušinimo skysčiai pasižymi sustiprinta aliuminio apsauga nuo korozijos.

Nors rinkoje galima rasti ir G48, G30, G40, GG40. Pastarieji pavadinti pagal vokiečių gamintojo Basf Glysantin sistemą. Visgi ne visada reikia pasitikėti tuo, ką perskaitote ant etiketės. Rinkoje yra gamintojų, kurie nesilaiko standartų, priskiria savo aušinimo skystį vienai ar kitai kategorijai, taip klaidindami vartotoją. Lietuvoje nėra konkrečios atsakingos institucijos, kuri nuodugniai tikrintų rinkoje esančių aušinimo skysčių kokybę ir atitikimą standartams.

Pigiausias (žalias) aušinimo skystis dažniausiai gaminamas glicerino pagrindu ir nėra klasifikuojamas.

Į ką atkreipti dėmesį perkant aušinimo skystį

Skystį reikėtų rinktis vadovaujantis automobilio gamintojo instrukcija. Svarbiausias dalykas renkantis radiatoriaus antifrizą yra gamintojo specifikacija. Tik ši specifikacija ir (arba) gairės užtikrina optimalų aušinimo skysčio veikimą.

Aušinimo sistema gali būti sudaryta iš šešių skirtingų metalų: aliuminio, plieno, ketaus, vario, žalvario ir bronzos. Aušinimo skystis, kurį sudaro vandens ir radiatoriaus antifrizo mišinys, apsaugo variklį ir aušinimo sistemą nuo užšalimo ir perkaitimo bei palaiko optimalią darbinę temperatūrą. Jis taip pat saugo aušinimo sistemą nuo korozijos, nuosėdų ir putojimo.

Aušinimo skysčio keitimas ir priežiūra

Aušinimo skysčio keitimas - vienas iš periodinės techninės automobilio priežiūros darbų. Aušinimo sistemos skystį patartina keisti bent jau kas dvejus metus. Kaip ir dauguma kitų automobilio eksploatacijos priemonių, po kurio laiko aušinimo skystis netenka efektyvumo. Paprastai apie pokyčius galima numanyti pasikeitus skysčio spalvai. Vis dėlto rekomenduojama nepamiršti pasidomėti galiojimo laiku ir perkant priemonę.

Laikui bėgant radiatoriaus antifrizo sudėtyje esantys priedai praranda dalį savo veiksmingumo ir variklio sistema vėl tampa jautresnė korozijai ir nėra pakankamai apsaugota nuo karščio ar šalčio. Siekiant nuolat apsaugoti, prižiūrėti ir valyti aušinimo sistemą, būtina reguliariai keisti aušinimo skystį ir valyti sistemą.

Aušinimo skysčio keitimas paprastai įtraukiamas į techninės priežiūros grafiką ir priklauso nuo transporto priemonės ir naudojamo radiatoriaus antifrizo. Priklausomai nuo naudojamo produkto, reguliariai keisti reikia kas trejus-ketverius metus. Aušinimo skystį būtinai turėtų pakeisti specialistas! Tam kartais reikia specialios įrangos ir žinių. Priešingu atveju rizikuojate, kad sistema nebus tinkamai išvalyta ir dėl to aušinimo sistema negalės tinkamai veikti.

Šiuolaikinis radiatorių antifrizas yra specialiai tam tikroms aušinimo sistemoms sukurtas eksploatacinis skystis.

Maišymas ir skiedimas

Svarbiausias dalykas, kuriuo turėtų rūpintis vairuotojas - pakankamas kokybiško aušinimo skysčio kiekis, cirkuliuojantis aušinimo sistemoje. Geriausia yra nemaišyti tarpusavyje skirtingus standartus atitinkančių skysčių. Jei vietoje esamo aušinimo skysčio norite naudoti kitą, buvusį aušinimo skystį geriausia išleisti iš radiatoriaus.

Nors prireikus - pavyzdžiui, jeigu neturite galimybės įsigyti tokio paties aušinimo skysčio - galite jį maišyti ir skirtingų spalvų. Visgi skirtingų spalvų ar gamintojų skysčių maišyti nepatartina. Rekomenduojama keisti visą aušinimo skystį, kad skirtingi korozijos inhibitoriai nesureaguotų tarpusavyje, taip sudarydami naujus nereikalingus junginius arba suardydami jau esančius kompleksus. Ant aušinimo skysčio pakuočių paprastai būna nurodoma, galima ar negalima jo maišyti su kitais.

Konkreti mišinio sudėtis įvairiems varikliams gali skirtis, tačiau 50:50 santykis (antifrizo ir distiliuoto vandens) yra dažniausias ir tinka naudoti daugeliu atvejų. Antifrizas atlieka dvejopą apsauginę funkciją: jis neleidžia aušinimo skysčiui užvirti ar užšalti net esant ekstremaliai temperatūrai. Tačiau jei antifrizo santykis su vandeniu bus didesnis, tada mišinio užšalimo temperatūra bus dar žemesnė, o virimo - aukštesnė, tačiau tai tikrai nereiškia, kad variklis bus aušinamas optimaliai. Tad koncentruotą antifrizą būtina skiesti tik distiliuotu vandeniu ir tik tada, kai nėra galimybės papildyti sistemos kokybišku aušinimo skysčiu.

Griežtai nerekomenduojama - nebent avariniu atveju - pilti į automobilio variklio aušinimo sistemą vandenį. Net jei tai distiliuotas vanduo, be jokių priedų, jei sistemoje bus vien vanduo, nebus antikorozinės apsaugos. Vanduo ilgainiui nugaruos ir variklis greitai perkais.

Klaidų vengimas ir patarimai

• Vairuotojų ypač mėgstami įvairūs aušinimo sistemos sandarikliai ilgainiui turi neigiamų pasekmių. Greitai sustabdęs aušinimo sistemos nuotėkį sandariklis kartu su aušinimo skysčiu cirkuliuoja aušinimo sistemoje, kenkia vandens siurbliui ir visai aušinimo sistemai - skatina koroziją bei mažina radiatorių efektyvumą.
• Daugelis vairuotojų mano, kad jei skystis pradeda skverbtis pro žarnelę ar radiatorių, tereikia naudoti daugiau priemonės. Iš tiesų nuotėkis - rimta problema, kurią spręsti reikia nedelsiant. Ne ten, kur reikia tekantis aušinimo skystis gadina variklį, kitas automobilio dalis.
• Dėl saldaus kvapo aušinimo skysčio gali paragauti vaikai ir gyvūnai. Ši priemonė labai kenksminga sveikatai, todėl būtina pasirūpinti saugumu, neprieinamumu vaikams ar augintiniams.
• Siekiant išvengti žalos gamtai, aušinimo skysčio likučius būtina pristatyti atliekų tvarkymo bendrovėms. Patiems sunaikinti galima tik nedidelius aušinimo skysčio kiekius.

Kad pagrindiniai eksploataciniai automobilio komponentai yra variklio ir transmisijos alyvos bei stabdžių skysčiai, žino visi vairuotojai. Tačiau, kad automobilio variklis veiktų tinkamai, reikia ne tik jų. Automobilio detalių apsaugą ir darbo sklandumą bet kokiu oru gali užtikrinti tik tinkamas aušinimo skystis. Todėl jo pasirinkimui vertėtų skirti pakankamai dėmesio.

tags: #slifavimui #naudojamas #ausinimo #skystis