Pasakojimas prasideda neįprastoje vietoje - Kolkoje, Latvijoje, pasaulio pakraštyje, kuris tapo poetės ir vertėjos, kurios gyvenimo kelias vingiuoja tarp Lietuvos ir Estijos, naujaisiais namais. Ši slėpininga vietovė, nuo seno žavėjusi savo pirminiu grožiu ir istoriniais ryšiais su lyviais, tapo ne tik fizine, bet ir dvasine erdve, kurioje ji jautėsi jungianti tris Baltijos šalis.

Kalbėdama apie savo asmeninį ir profesinį gyvenimą, pašnekovė atskleidžia savo ryšį su Estija, kurią vadina antra tėvyne. Joje praleidusi 25 metus, ji matė, kaip jos sūnus puikiai išmoko estiškai, prisitaikydamas prie aplinkos ir netgi rusiškai susišnekėdamas su vyresniais kaimo gyventojais. Po audringo 2005 m. uragano, sunaikinusio jų seną trobelę, teko priimti sunkų sprendimą parduoti namą. Aštuoneri metai be jūros paskatino ieškoti naujo būsto prie Baltijos pajūrio, o 2018 m. įsigytas nedidelis butas Kolkoje tapo nauju jos gyvenimo etapu.

Pašnekovė pasakoja apie savo tėvą, žinomą poetą Vytautą Sirijos Girą, ir jo vaikystę bei jaunystę. Gimęs Vilniuje, jis su tėvais persikėlė į Kauną po lenkų okupacijos. V. Sirijos Gira studijavo mediciną ir rašė eilėraščius, o jo ryšys su Kaunu buvo itin glaudus - jis jautėsi augęs kartu su miestu, o miestas - įaugęs į jį.

Vaikystės prisiminimai grąžina į Vilnių, Žvėryną, Vytauto gatvę, kur augo pašnekovė. Jų namas buvo kupinas paslapčių, senovinių kampelių, o kaimynystėje gyveno žinomi rašytojai. Pasakojama apie neįprastą kaimynę, pravarde „Jelagina ragana“, ir apie tai, kaip mažasis brolis, vadinamas Guga, buvo aprašytas po langais kaip „herojus“.

Vaikystės knygos ir skaitymo džiaugsmas

Prisimindama savo vaikystę, pašnekovė pabrėžia knygų svarbą. Nors pokariu knygynuose nebuvo gausybės ryškiaspalvių leidinių vaikams, tėvai kruopščiai rinko kiekvieną knygą. Klasikinės pasakos, tėvo knygelė „Kaminkrėtys“ su R. Kalpoko iliustracijomis, taip pat brolio Algirdo ir pusseserės Danutės kompanija - tai ryškūs vaikystės paveikslai.

Mama skaitydavo prieš miegą, o pasakų iliustracijos tapo stipriausia paskata išmokti skaityti. Kiekviena nauja knyga žadėjo naujo pasaulio paslaptį. Ryškiausiai išliko atmintyje trys pasakų knygų autoriai: Charles’is Perrault, broliai Grimmų ir Wilhelmas Hauffas. Juozo Balčikonio verstų brolių Grimmų pasakų knygą su originaliomis iliustracijomis pašnekovė saugo iki šiol. Ch. Perrault pasakų knygoje ypač mėgo „Batuotą katiną“, kuris tapo jos pasakų princu, tačiau brolio išdaiga sugadino šią pasaką.

Anksti susidūrė ir su Hanso Christiano Anderseno pasakomis, iki šiol tikinti undinėlių egzistavimu jūros gelmėse. Iš lenkų literatūros autorės Marijos Konopnickos knygos „Nykštukai ir našlaitė Marytė“ pramoko skaityti lenkiškai. Taip pat prisimena lietuvių rašytojų knygas: Kosto Kubilinsko „Stovi pasakų namelis“, Eduardo Mieželaičio „Zuikis Puikis“, „Du gaideliai“, „Aš turiu svirnelį“ su Vaclovo Kosciuškos iliustracijomis. Nors knygos „Meškiukas Rudnosiukas“ Vytės Nemunėlio nebuvo namuose, apie ją žinojo nuo mažumės.

Pažintys su vaikų rašytojais ir paauglystės literatūra

Pašnekovė prisimena pažintį su rašytojais, kurie rašė ir vaikams: E. Mieželaithiu, Sigitu Geda, Jonu Avyžiumi, Bernardu Brazdžioniu, Anzelmu Matučiu, Martynu Vainilaičiu, Violeta Palčinskaite, Ramute Skučaite. Paauglystės literatūros sąraše - Thomo Mayne’o Reido „Raitelis be galvos“, „Oceola, seminolų vadas“, Roberto Louis Stevensono „Lobių sala“, Jameso Fenimore’o Cooperio „Paskutinis mohikanas“, „Medžiotojas“ - knygos, skaitytos naktimis po antklode su žibintuvėliu.

Vertėjos darbai ir Estijos literatūros pristatymas

1990 m. išleista estų apsakymų knyga vaikams ir jaunimui „Gimtinės alyvos“ - tai vienas iš jos reikšmingiausių darbų. Sudarydama šią knygą ir verčianti jos tekstus, ji siekė pristatyti estų rašytojų vaikystės pasaulį. Beje, ji taip pat

Sigitas Geda: Asmeninis kelias tarp žodžių ir prisiminimų

Gyvenimas audžia ne vieną istoriją, o kelionė per jį dažnai veda per skirtingas šalis ir kultūras. Estų klasiko A. žodžiais tariant, „Gyvenote Lietuvoje, gyvenote Estijoje, o dabar - še tau - Latvija. Ne šiaip sau Latvija, o pasaulio pakraštys - Kolka!“ Šie žodžiai atspindi ne tik geografinę, bet ir vidinę kelionę, kurią patyrė pašnekovė. Lietuva - gimtinė, Estija - antroji tėvynė, o dabar - paslaptingoji Kolka, primenanti „slėpiningą uždraustąją žemę“.

Vaikystės namai ir pirmieji literatūriniai susitikimai

Vaikystės namai Vilniuje, Žvėryne, Vytauto gatvėje, ligi šiol išlieka ryškiais prisiminimais, kartais regimais net sapnuose. Tai buvo „pilnas paslapčių senovinis namas su daugybe užkaborių ir sandėliukų“, kuriame gyveno septynios rašytojų šeimos. Artimiausi kaimynai - Jokūbas Josadė ir jo žmona Šeina Sideraitė. Pusrūsyje gyvenusi sena moteris, pravardžiuojama „Jelagina ragana“, irgi paliko savo pėdsaką vaizduotėje. Nors dar nemokėta rusiškai, jos link rodytas dėmesys ir saldainio nešimas liudija apie ankstyvą empatiją.

Kaimynystėje stovėjęs Rusų dramos teatro darbuotojų namas taip pat paliko įspūdį. Berniukų anglimi po langais užrašytas „Гуга - герой!“ - tai aliuzija į mažąjį brolį Algį, vadintą Guga.

Tėvo, poeto Vytauto Sirijos Giros, vaikystė ir jaunystė prabėgo Kaune. Poeto žodžiais, „Aš augau kartu su šiuo miestu, o miestas įaugo į mane“. Šis miestas suteikė galimybę pažinti tarpukario Kauną.

V. Sirijos Gira - iš tų lyrikų, kuriems pavyko laiku baigti poetinę karjerą. Kaip pats rašė: „Reikia jausti pačiam, kada nebetinki meilei, poezijai arba sportui. Kitaip lieki arba apgailėtinas, arba juokingas“. Jis laikomas pirmuoju mūsų poetu, gimusiu ir užaugusiu mieste.

Motina, Janina Sirijos Girienė (Kozakaitė), taip pat gimusi Vilniuje, baigusi mediciną ir dirbusi gydytoja, taip pat rašė eilėraščius. Ji vertė Eduardo Mieželaičio „Zuikį Puikį“ į lenkų kalbą ir lietuvių poetų kūrybą lenkų spaudai. Jos senelis, bajoras Česlovas Pancežinskis, palaikė lietuviškos spaudos leidybą.

Knygų pasaulis vaikystėje

Vaikystės namuose knygų netrūko, nors pokariu jos nebuvo tokios ryškios ir spalvingos kaip dabar. Tėvai kruopščiai rinkdavo kiekvieną knygą, tarp kurių buvo ir klasikinių pasakų. Tėčio 1938 m. išleista knygelė „Kaminkrėtys“ su Rimto Kalpoko iliustracijomis buvo viena iš vertingų knygų bibliotekoje.

Mama prieš miegą skaitydavo pasakas, o stebuklinių pasakų iliustracijos buvo puiki paskata išmokti skaityti. Nuo mažumės suvokta, kad „kiekviena nauja knyga žada naujo pasaulio paslaptį“.

Ryškiausiai prisimenamos trys pasakų knygos: Charles’io Perrault, brolių Grimmų ir Wilhelmo Hauffo. Juozo Balčikonio verstų brolių Grimmų pasakų knyga su originaliomis iliustracijomis, su įrašu „Danutei - šešerių metų proga, tėtis“, išsaugota iki šiol. Ch. Perrault pasakų knygoje ypač patiko „Batuotas katinas“. Iš W. Hauffo pasakų knygos, su Justino Marcinkevičiaus, Eduardo Mieželaičio ir kitų parašais, liko tik prisiminimai. Anksti susidurta ir su Hanso Christiano Anderseno pasakomis, kurios tebeįkvepia tikėti undinėlėmis jūros gelmėse. Mario Konopnickos „Nykštukai ir našlaitė Marytė“, kurią literatė iš Lenkijos atsiuntė, padėjo pramokti skaityti lenkiškai. Iš lietuvių autorių knygų minimos Kosto Kubilinsko „Stovi pasakų namelis“, E. Mieželaičio „Zuikis Puikis“, „Du gaideliai“, „Aš turiu svirnelį“ su Vaclovo Kosciuškos iliustracijomis. Vytės Nemunėlio „Meškiukas Rudnosiukas“ buvo žinomas nuo vaikystės.

Vaikų rašytojai ir paauglystės literatūra

Pašnekovė pažinojo ne tik vaikų rašytojus, bet ir tuos, kurie rašė ir vaikams, tarp jų - E. Mieželaitį, Sigitą Gedą, Joną Avyžių, Bernardą Brazdžionį, Anzelmą উত্তেজনা, Martyną Vainilaitį, Violetą Palčinskaitę, Ramutę Skučaitę.

Paauglystės knygų sąrašas apima klasikinius nuotykių romanus: Thomo Mayne’o Reido „Raitelis be galvos“, „Oceola, seminolų vadas“, Roberto Louis Stevensono „Lobių sala“, Jameso Fenimore’o Cooperio „Paskutinis mohikanas“, „Medžiotojas“.

1990 m. išleista estų apsakymų knyga „Gimtinės alyvos“, kurią sudarė ir vertė pašnekovė, atskleidė estų rašytojų vaikystės pasaulį. Tai buvo kilnus sumanymas - estų apsakymų vaikams ir jaunimui rinkinys, kuriame dalyvavo daugiau nei dvidešimt autorių. Deja, leidyklos „Versus aureus“ užsakymu sudarytas rinkinys suaugusiesiems taip ir neišvydo dienos dėl paramos trūkumo, nors estų literatūros novelė laikoma stipriausiu žanru.

Vėliau buvo išversti populiarių estų vaikų rašytojų kūriniai: Eno Raudo, Andruso Kivirähko, Leelo Tungal. Taip pat išverstos nedidelės pasakų knygelės, tarp jų Friedricho Reinholdo Kreutzwaldo „Šiaurės slibinas“, suomio Maurio Kunno „Dvylika dovanų Kalėdų Seneliui“, Kätlinos Vainolos „Liftas“ ir kelios dešimtys pasakų iš setų kalbos. Setai - tai finougrų etninė grupė, gyvenanti Estijos pietryčiuose, Setumos regione.

Gyvenimas Kolkoje ir vertėjo darbas

Gyvenimas Kolkos kyšulyje, lyvių kaime, tapo nauju etapu. Tai vieta, kuri nuo studijų laikų atrodė „slėpininga uždraustoji žemė“, buvusi pasienio zona. Kolkos pavadinimas lyvių ir estų kalbomis reiškia „užkampį“, o pašnekovės supratimu - „pasaulio kraštą“, kur „pirmykštis grožis pajūris tegali būti pasaulio gale, prie rojaus vartų“.

Nors nemokant kalbos staiga atsidurti pasaulio krašte yra avantiūra, kolegė estė paguodė, kad tai - pusiaukelė tarp Estijos ir Lietuvos, leidžianti „sujungti visas tris Baltijos šalis“.

Šiuo metu dirbama prie Antonho Hanseno Tammsaare ir Jaano Kaplinskio kūrinių vertimų. Tėvas Vytautas Sirijos Gira, anot pašnekovės, tikėjo, kad jūra ne tik padeda, bet ir „pašalina įtampą, regeneruoja smegenis“.

Toliau pateikiami fragmentai iš dienoraščio ar asmeninių užrašų, apimančių įvairius gyvenimo etapus ir patirtis, įskaitant vaikystės prisiminimus, paaugliškus nuotykius, tarpasmeninius santykius ir karo meto išgyvenimus.

Vaikystės prisiminimai ir paauglystės nuotykiai

Pašnekovės vaikystė aprašoma detaliai, su ryškiais prisiminimais apie namus, kaimynus ir pirmąsias literatūrines patirtis. Ypatingas dėmesys skiriamas tėvo Vytauto Sirijos Giros, poeto ir rašytojo, gyvenimo keliui, jo požiūriui į literatūrą ir gyvenimą. Jo paties žodžiai apie tai, kada „nebetinki meilei, poezijai arba sportui“, atspindi brandų požiūrį į meną ir gyvenimą.

Vėliau aprašomi paaugliški nuotykiai, susiję su sportiniais drabužiais (treningais), kurie tapo ne tik apranga, bet ir „šarvais“, simbolizuojančiais savęs priėmimą ir priklausymą tam tikrai socialinei grupei. Šie apmąstymai atskleidžia paaugliško pasaulio vertybes ir normas, kur svarbu būti „kaip visi“, bet kartu ir „originalus“.

Vienas iš įsimintiniausių pasimatymų aprašomas su mergina, vardu Meilė. Šis susitikimas, prasidėjęs nuo paprasto pokalbio ir pasivaikščiojimo, vėliau perauga į rimtesnius santykius, simbolizuojamus pirmojo bučinio ir naujo etapo pradžios.

Karas, pasipriešinimas ir išgyvenimo istorijos

Tekstas pateikia ir autentiškus prisiminimus iš karo ir pokario laikų, atskleidžiančius partizanų kovas, išgyvenimo strategijas ir žiaurią realybę. Šie pasakojimai, paremti asmenine patirtimi, atskleidžia pasipriešinimo dvasią, drąsą ir žmogiškumą sunkiausiais laikais.

Aprašomi susitikimai su sovietų kareiviais, partizanų palaidojimo aplinkybės, baimė ir neapibrėžtumas, lydintis kiekvieną dieną. Šie fragmentai yra svarbūs istorinės atminties liudijimai, atskleidžiantys to meto visuomenės patirtis.

Ypatingą vietą užima pasakojimai apie bandymus išvengti sovietų valdžios represijų, slėpimąsi, netikrus tapatybes ir nuolatinę grėsmę.

Sigito Gedos gyvenimo kontroversijos ir atminimas

Vėlesnėje dalyje nagrinėjamos poeto Sigito Gedos gyvenimo kontroversijos, susijusios su jo santykiais su dukra Uršule, teismo byla ir mirties aplinkybėmis. Pasakojama apie poeto polinkį į alkoholį, jo jautrią prigimtį ir sudėtingus tarpasmeninius santykius.

Virginijos Majorovienės, paskutinės poeto partnerės, pasakojimas atskleidžia Sigito Gedos asmenybę iš artimo ryšio perspektyvos. Ji dalijasi prisiminimais apie jo kūrybą, ligą, santykius su vaikais ir paskutines gyvenimo akimirkas. Jos pasakojimas, nors ir nepretenduoja į visapusišką tiesą, suteikia vertingos informacijos apie poeto vidinį pasaulį.

Tekste minimi ir kiti Sigito Gedos kūrybos tyrinėtojai bei jų darbai, pavyzdžiui, profesorės V. Daujotytės monografija, kuri sukėlė aistras ir diskusijas dėl faktų tikslumo.

Šie fragmentai kelia klausimus apie atminties, tiesos ir interpretacijos ribas, ypač kai kalbama apie garsaus menininko gyvenimą ir mirtį.

tags: #sigitas #geda #zuikis #vairuotojas