Informacija apie laivų vairavimą ir uosto sistemas

Baltijos jūra, neturinti tiesioginio susisiekimo su kitais vandenynais, yra svarbi vandens arterija Europoje. Lietuva, viena iš devynių valstybių, įsikūrusių prie Baltijos jūros, pasižymi trumpiausia jūros kranto linija, siekiančia vos 90,66 km. Šioje teritorijoje įsikūręs Klaipėdos uostas, gyvuojantis nuo 1252 metų, kai Livonijos ordinas pastatė Memelburgo pilį.

Laivybos informacinės sistemos

Bėgant metams, Klaipėdos uostas nuolat modernėjo, diegiant įvairias informacines sistemas, skirtas saugiai laivybai, komercinei veiklai ir globaliam informacijos valdymui. Saugumas jūroje yra prioritetas, todėl taikomi įvairūs mokesčiai ir rinkliavos, skirtos užtikrinti saugią laivybą.

Saugios laivybos sistemos

• Automatinė laivų identifikavimo sistema (AIS): viena iš svarbiausių priemonių, leidžiančių laivams keistis informacija apie savo buvimo vietą ir kitus svarbius parametrus su pakrantės tarnybomis bei kitais laivais. AIS teikia informaciją apie laivo identifikaciją, tipą, vietą, greitį, navigacinę būklę ir kitą su saugumu susijusią informaciją.
• VTS 9730 Sistema Klaipėdos uoste: įdiegta STN Atlas Elektronik (Vokietija, Brėmenas) sistema užtikrina saugų ir veiksmingą laivų eismo judėjimą sistemos teritorijoje. Ši sistema, kuri buvo kuriama ir tobulinama daugiau nei 25 metus, leidžia stebėti intensyvaus eismo zonas, siaurus praplaukimo kelius ir sudėtingų krovinių gabenimą. VTS renka duomenis iš įvairių šaltinių, įskaitant laivo nuplauktą kelią, vaizdo informaciją iš radarų ir vaizdo kamerų, operatorių suteiktą informaciją ir balso įrašus.
• NLESIS (Nacionalinė laivų eismo stebėsenos informacinė sistema): Lietuvoje baigta diegti liepos mėnesį, suteikia galimybę Lietuvos Respublikos piliečiams stebėti jūrų uostus ir jų koordinates.
• LRIT (Laivų tolimojo nuotolio identifikavimo ir sekimo sistema): užtikrina, kad visi laivai, kurių BT 300 ir daugiau, plaukiojantys tarptautiniais reisais, būtų matomi. LRIT sistemos duomenys skirti naudoti saugios laivybos, taršos prevencijos, laivybos apsaugos bei paieškos ir gelbėjimo tikslais. Jūroje plaukiojantys laivai turi siųsti signalą, kuriame nurodomi duomenys, identifikuojantys laivą, laivo koordinates bei signalo išsiuntimo laiką.

Komercinės informacinės sistemos

Komercinės informacinės sistemos vaidina svarbų vaidmenį, siekiant padaryti uostą patrauklų, saugų ir konkurencingą.

• LIS (Laivo informacinė sistema): Klaipėdos uoste veikianti nuo 2005 metų. Nors LIS naudoti gali įmonės, kurios yra registruotos jungtis ir naudotis ja, dėl jos riboto funkcionalumo, ji negali užtikrinti efektyvaus laivybos procesų valdymo ir pakankamos laivų aptarnavimo uoste kokybės.
• KIPIS (Krovinių ir prekių informacinė sistema): leidžia popierinių dokumentų naudojimą pakeisti elektroninių duomenų mainais tarp uoste veikiančių įmonių ir krovinius bei laivus Klaipėdos jūrų uoste kontroliuojančių valstybinių institucijų. Sistema užtikrina efektyvų uosto tarnybų, laivų agentų, laivų savininkų bei kapitonų darbą, sumažina uosto tarnybų tarpusavio veiksmų koordinavimo poreikį bei žmogiškojo faktoriaus įtaką uosto laivybos valdymo procesuose.

Globalios informacinės sistemos

Globalios informacinės sistemos suteikia galimybę tiksliai nustatyti laivo koordinates bet kurioje pasaulio vietoje.

• GPS (Visuotinė padėties nustatymo sistema): leidžia nustatyti objekto koordinates bet kurioje pasaulio vietoje. Sistemos pagrindas - IT technologijų sąveika su planetą gaubiančiu GPS palydovų tinklu.
• GALILEO: sistema priklauso Europos Sąjungai ir yra valdoma civilinių institucijų. Pagrindinė GALILEO sistemos paskirtis yra tobulinti ir plėsti visų rūšių transporto sistemas.
• GLONASS (Global Navigation Satellite System): globalinė navigacinė palydovinė sistema, valdoma Rusijos vyriausybės. GLONASS sistema buvo suprojektuota kaip 24 palydovų, judančių trimis orbitomis 19 9000 km aukštyje, sąjunga.
• SafeSeaNet: specializuota sistema, skirta saugojimui, ieškojimui ir keitimuisi informacija, susijusia su saugia laivyba jūroje, uostų saugumu, jūros aplinkos apsauga. Šią sistemą sudaro nacionalinių informacinių sistemų ES valstybėse narėse tinklas.
• Tarptautinė jūrų organizacija (IMO): atnaujina visas dar iki jos sukūrimo paskelbtas konvencijas ir rengia naujas reikalingas konvencijas.

Laivų švartavimo įrenginiai

Laivyba yra sudėtinga ir nuolat kintanti sritis, kurioje svarbų vaidmenį atlieka švartavimo įrenginiai. Šie įrenginiai naudojami laivyboje, siekiant saugiai ir efektyviai prilaikyti laivus, kai jie pristatomi prie krantų, uosto teritorijų arba kitų laivybos objektų.

Švartavimo įrenginio sudėtinės dalys ir veikimo principas

Svarbiausios švartavimo įrenginio sudėtinės dalys apima švartavimo taškus, virves, kablius, ratus ir jungtis. Švartavimo taškai yra tvirtovės taškai ant laivo, kurie yra stiprūs ir patvarūs. Jie naudojami pritvirtinti virves ir kablius, kurie leidžia laivams prilaikyti prie krantų ar uosto teritorijų. Virvės turi būti pakankamai stiprios ir ilgos, kad būtų užtikrintas saugus švartavimas. Be šių svarbių sudėtinių dalių, švartavimo įrenginiuose taip pat naudojami ratai ir jungtys. Ratai naudojami, kad būtų galima lengviau judinti virves ir kablius, padedant sugrąžinti laivą arba nustatyti naujus švartavimo taškus.

Veikimo principas švartavimo įrenginio paremtas mechaniniu ir fizikiniu procesu. Kai laivas priartėja prie kranto arba kitų laivų, švartavimo įrenginį galima naudoti norint pritvirtinti laivą prie švartavimo struktūros. Švartavimo linos yra ilgos ir tvirtos lankstusios kabeliai, pagaminti iš specialaus stipraus pluošto arba metalo. Jos naudojamos norint sujungti laivą su kranto įranga arba kitais laivais. Švartavimo įrenginys taip pat apima reguliavimo mechanizmus, kurie leidžia reguliuoti linų įtempimą ir kryptį. Katilinė yra vieta laive, kurioje saugomos švartavimo linos ir grandinės.

Švartavimo įrenginių privalumai

Švartavimo įrenginys yra svarbi dalis jūrų laivybos srityje, turintis daugybę privalumų:

• Pagerina darbo efektyvumą
• Sumažina darbo jėgos poreikį
• Leidžia optimaliai išnaudoti laivo talpą
• Užtikrina didesnį darbuotojų saugumą
• Yra ekologiškas

Švartavimo įrenginių tipai ir funkcijos

Laivybinėje srityje yra kelios švartavimo įrenginių rūšys, kiekviena turinti savo svarbą ir naudojimą. Šie įrenginiai padeda laivams pritvirtinti prie krantų arba kitų laivų bei užtikrina saugų jų švartavimą.

Pagrindinė švartavimo įrenginio funkcija yra užtikrinti laivo pritvirtinimą prie kranto arba kitų laivų. Švartai, kurie yra specialūs kabliai ar linos, naudojami šiam tikslui pasiekti. Švartavimo įrenginys taip pat padeda stabilizuoti laivą, užkertant kelią jūros srovėms, vėjui arba kitoms aplinkybėms jį pastumti.

Svarbiausios sudėtinės dalys švartavimo įrenginio: švartavimo linas, švartavimo fiksatoriai, švartavimo atskyrimo sistema ir švartavimo žarnos. Taip pat svarbios mechaninės dalys: velenai ir veržlės, įtempimo sistema, vidiniai ir išoriniai atraminiai elementai ir elektromechaninės dalys.

Prijungimas, montavimas, priežiūra ir eksploatacija

Prieš montuojant ir prijungiant švartavimo įrenginį laivyboje, reikia atlikti kruopštų paruošiamąjį darbą. Po paruošiamųjų darbų galima pradėti montavimo procesą. Montuojant švartavimo įrenginį, būtina atsižvelgti į jo instrukcijas ir vadovautis saugos taisyklėmis. Po švartavimo įrenginio prijungimo būtina atlikti patikrinimą, kad viskas veikia teisingai ir saugiai.

Švartavimo įrenginio priežiūra apima reguliarius patikrinimus, kurių tikslas yra užtikrinti, kad įrenginys veiktų tinkamai ir saugiai.

Laivybos terminologija

• Laivagalis - ol. achtersteven.
• Laivapriekis - angl. bow, ol. voorsteven.
• Laivas - savaeigė arba nesavaeigė transporto priemonė, skirta judėti dažniausiai vandens paviršiumi ar vandenyje žemiau jo (pvz., povandeninis laivas); kartais ir kitokia terpe, nei sausuma (pvz., oro laivas).
• Laivašonis - angl. board, ol. boord, vok. Bord.
• Laivavedys - angl. navigator, ol. navigator.
• Laivavedyba, laivavedystė - angl. navigation, ol. navigatie.
• Laivavedlys - angl. pilot, ol. loods.
• Laivavirvė(s) - angl. cordage, rigging, ol. takelage - dar: takelažas, virvynas - 1) laive esančių virvių visuma, įskaitant stiebavirves, burvirves, raištavimuisi skirtas ir kitas; 2) burių sistemos konstrukcijos palaikymo ir valdymo virvės, dar vadinamos virvynu: gali būti pastoviosios (arba dar iš angl. ir rus.: stovinčiosios) laivavirvės - stiebavirvės, kurios palaiko stiebą, ir judančiosios (arba dar iš angl. ir rus.: bėgančiosios) laivavirvės - virvės, skirtos burių, rangautų, denio takelažo ir kt. elementų valdymui.
• Laivė - ol. boot.
• Laivininkystė - angl. maritime, marine - kitaip dar: marinistika - 1) ūkio šaka, apimanti komercinį keleivių ir krovinių gabenimą laivais; 2) žmogaus veiklos sritis, susijusi su laivais.
• Laivyba - angl. shipping, ol. scheepvaart.
• Laivūnas - angl. boatswain, bosun, vok. Bootsmann - dar: bocmanas - 1) aukščiausias puskarininko laipsnis, prilyginamas viršilai sausumoje (t.p. bocmano pareigoms priskiriamas laivo denio, jame esančių mechanizmų, tvarkos, valymo ir laivavirvių prižiūrėjimas); 2) mažo laivo kapitonas.
• Ledlentė - angl. iceboat.
• Ledrogės - angl. ice boat, ol. ijszeiler.
• Luotas - angl. dugout, skiff - dar: eldija, pergas - siauras vientisos konstrukcijos laivelis; istor.

tags: #sasaga #su #laivo #vairu