„Nissan Almera Tino“ - tai automobilis, kuris sulaukė įvairių vertinimų iš vairuotojų. Nors kai kurie jį giria už patikimumą ir praktiškumą, kiti atkreipia dėmesį į trūkumus, tokius kaip garso izoliacija ar tam tikrų komponentų ilgaamžiškumas. Detali informacija apie „Nissan Almera Tino 1.8i Acenta aut“: variklis, transmisija, kėbulas, bagažo skyrius, eksploataciniai rodikliai, padangos, kuro sąnaudos.
Pagrindinės „Nissan Almera Tino“ savybės
Transporto priemonės charakteristika ir informacija apie automobilių eksploataciją yra svarbi kiekvienam vairuotojui. Visi „Nissan Almera Tino 1.8i Acenta aut“ automobilių modifikacijos ir techniniai jų parametrai: gamybos metai, galia, pavarų dėžė ir kiti duomenys. Žemiau pateikiami vairuotojų atsiliepimai, rekomendacijos ir praktiniai patarimai apie transporto priemonių priežiūrą, jų remontą ir autodalis.
Variklis ir transmisija
Variklis vertinamas kaip bukas, tačiau didesnių problemų dažniausiai nesukelia. Kai kurie vairuotojai pastebi, kad mieste tenka spausti akceleratorių iki galo, kad pajudėtų iš vietos, ypač su 1-2 pavara. Su aukštesnėmis pavaromis situacija nepagerėja, tačiau viskas veikia sklandžiai. Būtina laikyti aukštesnes apsukas, beveik kaip sportiniame automobilyje, prie kiekvieno šviesoforo gerai užgazuoti, kad turbina suveiktų (nors turbinos šiame modelyje nėra, o tai rodo neteisingą interpretaciją). Kiti atsiliepimai teigia, kad variklis yra patikimas ir dinamiškas. 1.8 benzinas apibūdinamas kaip paprastas ir kantrus variklis su grandine, o ne paskirstymo diržu, todėl nereikia jo keisti. Per 80 000 km vienam vairuotojui teko keisti žvakes ir generatoriaus dirželį.
Apie 2001 m. modelį su benzinu-dujomis (originali olandiška įranga) atsiliepiama, kad variklis dirba gerai, o problemos kyla tik dėl alkūninio veleno padėties daviklio gedimo. Originalus generatoriaus dirželis atlaikė jau 170 000 km. Vairuotojas, 4 metus važinėjantis 2001 m. 1.8 benzino-dujų automobiliu Lietuvoje, teigia, kad tai paprastas, gal net primityvus automobilis, bet tikrai negenda. Po turėtų „VW“ automobilių tai jam patiko. Vis dėlto, kitas vairuotojas, turėjęs 2001 m. benzino-dujų modelį, teigia nebeperkantis automobilio su įmontuota dujų sistema, nes jos būna susidėvėjusios, o purkštukų, paskirstytojo valymas, reduktoriaus guminių dalių keitimas kainuoja daug ir dažnai tenka reguliuoti, remontuoti. Problema yra neilgaamžiai alkūninio veleno padėties davikliai, starteris, oro srauto matuoklė, dėl ko automobilis ima daug benzino. Vitalijus, pirkęs automobilį su 200 tūkst. rida, pabrėžia, kad nusipirkus „lavoną“ sunku jį atgaivinti, tačiau jo „Nissan Almera Tino“ yra patikimas, neryklys ir turi pakankamai galios.
Važiuoklė ir valdymas
Važiuoklė apibūdinama kaip kietoka. Automobilis labai stabilus kelyje, posūkiuose, pasižymi geru valdymu. Kai kurie pastebi, kad trūksta atramos gazą spaudžiančiai kojai (nurodoma, kad 2004 m. modeliuose ši problema išspręsta). Priekis yra žemas ir kabinasi už bortelių. Vairas lyginamas su autobuso vairu, tačiau gabaritų ir tūrio santykis - labai geras. Sėdėsena patiko, nei žema, nei aukšta kaip visureigio. Tačiau yra ir kritiškų atsiliepimų, teigiančių, kad tai „tragedija, o ne automobilis“, nes barška, tarška, vėjas ūžia, traukos nėra, o vairas atrodo neprijungtas prie ratų. Įvažiavus greičiau į posūkį, galas paleidžia.
Kėbulas ir salonas
Kėbulas rūdija. Olandiškos dujų įrangos remontas brangus ir dažnas (dėl nekokybiškų dujų su sieros priemaišomis). Salone barška plastmasės, prasta garso izoliacija. Taip pat automobilis sunkiai traukia, lenkti sunku ir pavojinga. Vidaus medžiagos apibūdinamos kaip tragiškos: pigiausias skuduras su ploniausia plastmase, visur tarpai, viskas barška, garso izoliacijos nėra. Prasta garso izoliacija prie didesnio greičio. Nors automobilis patogus važiuoti ir tolimesnėms kelionėms, prie didesnio greičio garso izoliacija yra bloga. Sėdėsena - aukštesnė.
Vairuotojai labai nervinasi dėl per mažo bagažinės dangčio, kuris nuolat krinta į bagažinės vidų. Kondicionavimo sistema praranda sandarumą, tad nuolat reikia papildyti freonu. Kartą išėmus galinių durų dangtelį dėl valytuvo remonto (prirūdijo), šis dangtelis nebesilaiko be papildomų priemonių. Palyginus su „Opel Omega“, šis japoniškas automobilis tikrai nenuvylė, sakoma, kad tokio neproblemiško automobilio daugiau nepasitaikys. Per 11 metų teko keisti stabdžių diskus, generatoriaus guolį, priekines amortizatorių spyruokles, bagažinės dujinius amortizatorius, restauruoti pavarų įjungimo mechanizmą (šeimos nariai buvo per jėgą išmaldę), smulkius važiuoklės gedimus, sutepti valytuvų mechanizmą, pakeisti durų stiklo pakėlėją, ir lemputės dažnai perdega.
Automobilis patogus eksploatuoti, lengvai išsiima galinės sėdynės, yra daug papildomų daiktų dėtuvių. Minusas - barška plastmasės, bloga garso izoliacija, netraukia, lenkti sunku ir pavojinga, priekis kažkoks žemas ir kabinasi už bortelių, kietoka važiuoklė, toli važiuoti nepatogu, rūdija kėbulas. Automobilis, pirktas parvarytas iš Italijos su 124 000 km rida (įtarimas, kad odometras atsuktas, nes vairas nušiuręs ir pedalai nudilę), važinėjamas kasdien jau 11 metų ir Lietuvoje nuvažiuota 130 000 km. Žiemą užsivesdavo be problemų, ir nepavedė nė karto, retas serviso lankytojas. Sėdynių konfigūracija ir galimybės, ypač gale, vertinamos teigiamai. Pagal gabaritus automobilis labai talpus. Daugiausia kainuoja dujų įrangos remontas (vos ne kas metus).
Eksploataciniai rodikliai ir kuro sąnaudos
Vidutinė garso izoliacija prie didesnio greičio yra bloga. Automobilis patogus važiuoti ir tolimesnėms kelionėms, prie didesnio greičio garso izoliacija bloga, sėdėsena aukštesnė. Reikalaujantis mažai remonto. Dalys, eksploatacija yra pigios, nuvertėjimas visiškas. Eksploatacija labai pigi, nuvertėja normos ribose, nes ir pirktas buvo nebrangiai. Patariama pirkti kuo mažiau nuvažiavusį ir ilgai bei nuobodžiai važiuoti. Mieste važinėti tikra kankynė dėl bukos traukos. Nervuoja mieste tas pajudėjimas iš vietos ties 1-2 pavara. Rūdija kėbulas, olandiškos dujų įrangos remontas brangus ir dažnas (dėl nekokybiškų dujų su sieros priemaišomis). Nepatariama pirkti su originalia olandiška dujų įranga - jei įranga bus sudėvėta, remontas bus brangus. Aukštesnė sėdėsena. Labai triukšmingas, matyt garso izoliacijai pataupyta. Labiau miesto nei užmiesčio mašina, nes virš 100 km/h jau vargina triukšmas. Ryja vidutiniškai, bet genda dažnokai. Mažai ryja, bet sudėjus remontus, vis tiek gaunasi „kiauras kibiras“.
Dažni gedimai ir remontas
Vieni teigia, kad viskas veikia puikiai, gedimų mažai. Kiti mini, kad dažnai genda ir gedimai rimti: turbina (nors modelyje jos nėra, tai gali reikšti neteisingą diagnozę), tepalo siurblys, generatorius, kompresija variklyje ir t.t. Apie valytuvų varikliukus net nekalbama. Vis kas nors sugenda: tai starteris, tai generatorius. Kai kurie net teigia, kad „geriau eiti pėsčiomis“. Skamba kaip traktorius, žiemą sunkiai vedasi, nors ir prižiūrėtas, turbina neaišku kada užsisuka, atsibosta laukti, galios nėra. Silpni guoliai - vienas vairuotojas jau tris pakeitė, silpni priekinių ratų stabdžių diskai. Trumpaamžis CD grotuvas - pirkus 7 metų automobilį, CD jau ėmė gesti, dabar nebeveikia. Dažnai perdega priekiniai žibintai (gal problema jų tvirtinime?). Kondicionierių reikia pildyti kasmet. Nuvažiavus 19 000 km, be einamųjų išlaidų sugedo generatorius su pakeitimu iš autolaužyno (100 eur). Vairo stiprintuvo tepalą pradėjo leisti, papildyti reikėjo kas 2 savaites - remontas 20 eur. Radijas veikia tik mieste, antenos keitimas nieko neišsprendė, tikriausiai problema giliau, bet važiuoti netrukdo. Keista, bet tokio amžiaus automobilio kondicionierius veikia be įsikišimo. Rekomenduojama tikrinti ratų guolių, stabdžių diskų būklę, atlikti variklio diagnostiką. Didesnių problemų „Nissan Almera Tino 1.8 MT“ nesukelia, bet ir didelio džiaugsmo nekelia.