„Hyundai Santa Fe“ yra ikoniškas modelis, Europoje parduodamas nuo 2001 metų. Antrosios kartos „Santa Fe“ pirmą kartą pasirodė tarptautinėje Šiaurės Amerikos automobilių parodoje 2006 m. sausio mėn. Šios kartos automobilių projektavime daugiau dėmesio imta skirti jų išvaizdai. „Santa Fe“ įgijo aptakesnę formą, be to, gavo didelės galios dyzelinį variklį ir atnaujintą V6 benzininį variklį. Šioje apžvalgoje detaliau panagrinėsime 2006 m. „Hyundai Santa Fe“ salono ypatybes ir bendrą eksploatacijos patirtį.
Salono erdvė ir komfortas
„Hyundai Santa Fe“ 2006 m. modelio salonas yra erdvus ir patogus. Daug vietos, sėdynės gerai susiguldo, sukuria lygias grindis, todėl laisvai galima miegoti. Bagažinės tūris yra puikus, o galinės sėdynės lengvai susideda, sukurdamos dvi normalias miegamas vietas ir suteikdamos dar daugiau erdvės kroviniams. Ramiai susideda bet kokie daiktai.
Automobilis pasižymi gera triukšmo izoliacija. Salone niekas negirgžda, net ir važiuojant kreivais grunto keliais. Yra ir tam tikrų komforto niuansų - pavyzdžiui, kai kurie savininkai pastebi, kad priekinių sėdynių šildymo mygtukai išdėstyti neracionaliai, o šildomų sėdynių intensyvumas nesireguliuoja. Be to, vienu mygtuku šildosi ir veidrodėliai bei galinis stiklas.
Interjero medžiagos ir apdaila
Salono apdaila yra labai kokybiška. Oda yra labai gera, ir apskritai salone daug maloniau sėdėti, kai jauti, kad aplink visur paliesti malonu. Be to, medžiagos nenusitrina, nenusiraizo, netrūkinėja niekur - nereikia saugoti ir pergyventi, kad kur ko neužkabintum, nes vis tik visureigis, ir ši mašina nėra skirta pedantams (kaip pastebi vienas savininkas). Salone atsirado prabangos detalių - buvo naudojamos minkštesnės medžiagos, jungiklių ir mygtukų apšvietimas tapo mėlynas.
Nepaisant bendro teigiamo įspūdžio, interjero plastmasės yra gana kietos, prastokos kokybės. Panelė labai blizga nuo saulės. Bendras įspūdis nuo šios mašinos susidarė tikrai geras, visumoje tai malonus automobilis.
Elektros paketas ir saugumas
„Hyundai Santa Fe“ pasižymi turtingu elektros priedų paketu, įskaitant liuką, sėdynių šildymą, stiklų šildymą, veidrodėlių valdymą, atskirą klimato kontrolę ir sėdynių reguliavimą visomis kryptimis. Yra ir 12 saugumo pagalvių, odinis salonas.
Siekta pasiūlyti pirkėjams saugesnį automobilį. Standartinė įranga papildyta elektronine stabilumo kontrolės sistema (ESC), stabdžių antiblokavimo sistema ABS, šoninėmis saugos pagalvėmis visose sėdynių eilėse, padangų slėgio jutikliais ir reguliuojamais galvos atlošais.
Tačiau kai kurie savininkai mini problemas su elektros sistema. Po vairu esanti laidų pynė gali susidėvėti, dėl ko nustoja veikti autopilotas ir vairo oro pagalvė. Kai kurie smulkūs gedimai, tokie kaip netinkamai pritvirtintas radiatoriaus apsaugos tinklelis ar sugedęs centrinis užraktas, gali pasitaikyti. Taip pat pastebėta, kad vos ne kas savaitę perdega lemputės - gabaritai, artimos šviesos, priešrūkiniai žibintai. Priekinės lempos apsineša, todėl jas reikia poliruoti.
Variklis ir eksploatacinės savybės
Dyzelinės versijos pasižymi ekonomiškomis kuro sąnaudomis, vidutiniškai siekiančiomis 8-9 litrus 100 km mišriu režimu (pas mane 5 pavarų dėžė vidutinės sąnaudos iki 8l/100km). Tai yra didelis pliusas, ypač lyginant su benzininėmis versijomis, kurių kuro sąnaudos mieste gali siekti 17-20 litrų (pas mane 2.4, benzinas, automatas. Miesto ciklu ima 17 litrų; didžiausias minusas, tai kuro sąnaudos mieste - 20 litrų!!!). Trasoj jei neskubi - 9-10 litrų, jei virš 120, tai kažkur 12-13. Su varikliu 2.7, automatu, 190 arklio galių, šešių cilindrų, neperkrautas, dirba be įtampos. Jaučiasi galia. Mieste ima 12-13 litrų (čia turint omeny, kad pastoviai važiuojama keturiais varančiais). Trasoj 10.5/100km, jau priimtiniau.
Kai kurie savininkai pastebi, kad 114 kW galios variklis gali pasirodyti šiek tiek per silpnas dinamiškesniam važiavimui, ypač įkalnėse (Kroatijoje varinėjant kalnais). Tačiau įsibėgėjant iki 100 km/h automobilis tai daro gana greitai. Variklio galios užtenka. Tai ne lenktyninis bolidas, bet komfortiškai judėti trasoj ar mieste tikrai tinka - važiuoji su malonumu.
Transmisija
5 laipsnių pavarų dėžė yra ekonomiškesnė, o 6 laipsnių dėžės kai kurie savininkai vengė dėl galimų gedimų. Yra ir keturių padalų automatas. Vienas savininkas kritikuoja keturių padalų pavarų dėžę, teigdamas, kad ji stabdo automobilį ir sunkiai įsibėgėja. Automatinė pavarų dėžė dėl savo adaptyvumo pastoviai keičia veikimo programą - važiuojant lėčiau, pavaros tingiai junginėjasi, jei važinėjama agresyviai - automatas tampa staigesnis. Jei dar kartą imtų, tai imtų automatą, nes tada gal taip nesijaustų variklis, kad silpnokas.
Važiuoklė ir pravažumas
Važiuoklė, nors ir reikalaujanti tam tikros priežiūros (pvz., vairo traukių ir šarnyrų keitimo), yra tvirta ir stabiliai laiko automobilį kelyje net ir važiuojant dideliu greičiu (važiuojant 160 km/h per Vengriją, Austriją, Slovėniją, pasirodė labai stabilus ant kelio). Puiki pakaba, maloniai nustebino mašinos stabilumas posūkiuose - labai gerai laiko kelią. Santykinai žema mašinos geometrija duoda stabilumą posūkiuose.
„Santa Fe“ pasižymi geru pravažumu, ypač kai veikia visų ratų pavara. Kursų stabilumo sistema veikia nepriekaištingai - mėginta dideliu greičiu per žvyrą, akmenukus, sniegą ir košę iš sniego ir smėlio - viską įveikė be problemų. Automobilis aukštas, visos nepatogios kliūtys lengvai įveikiamos. Pravazumas mašinos geras žiemai, žvejybai, kaimui ir t.t. - važinėjama be kastuvo mašinoj. Kartą yra tekę į labai statų kalną - 40-50 laipsnių įvažiuoti - įveikė be problemų, nors važiavimas buvo baisus. Net per išplautą lietaus žvyrkelį ištraukė į kalną. Jei nusibosta keturi varantys, galima nusiimti kardaną ir važiuoti priekiniais.
Tačiau kai kurie savininkai pastebėjo silpnas amortizatorių statines, kurios gali pradėti tekėti po 20 000 km. Taip pat paminėta, kad kėbulo metalo storis yra žymiai plonesnis nei „Santa Fe“ 2004 m. modelyje, ir tai labai pasijaučia plaunant automobilį.
Priežiūra ir patikimumas
Automobilis gerai užsiveda net ir dideliame šaltyje, nes dažniausiai stovi lauke. Per eksploatacijos laiką kai kas išlindo - kažkaip negerai buvo pritaisytas radiatoriaus apsaugos tinklelis ir antras dalykas - užsilenkė centrinis užraktas. Nebloga mašina, bet kai kurios smulkmenos kartais nuveda į neviltį.
Dalys gauti nėra jokių problemų, o jų kainos yra žmoniškos. Nors kai kurie savininkai skundžiasi, kad mašina daugiau stovi remonte nei važiuoja, ir griūna viskas nuo važiuoklės iki elektros, kiti teigia, kad per 140 000 km eksploataciją keitė tik diržus su guoliais bei tepalus ir, žinoma, stabdžius - daugiau nieko. Svarbu yra keisti diržus ir guolius bei hidraulinį įtempėją (deja ne visi vadybininkai žino, kad jis įeina į komplektą, tačiau keičiant jį atrasite). Visas diržų ir guolių komplektas kainuoja apie 650 litų, pakeitimas apie 300 litų, ir verta investuoti.
Pastebėta, kad po paskutinio keitimo buvo praėję 60 000 km ir, keičiant pagal gamintojo reikalavimus kas 60 000 km, vienas iš guolių jau buvo sausas, kitas jau klibėjo, bei diržai buvo pasitrynę, tad nereikia atidėlioti šios procedūros. Variklio triukšmai dalinai išsprendžiami pakeitus variklio tepalus - pradeda veikti minkščiau ir stabiliau (buvo hidrokompensatoriaus triukšmas dėl nepakankamo spaudimo tepalų sistemoje).
Savininkų patirtys ir bendras vertinimas
Daugelis savininkų liko patenkinti automobiliu. Kaip „Hyundai“, tai labai nustebino savo kokybe. Kaip už tokius pinigus, mašinoje tikrai labai daug „navarotų“. Masina tinkama ir patinka visiems šeimos nariams. Sėdima aukštai, toli matoma, mašinoje labai komfortiška. Ilgus atstumus labai patogu ir patikima važiuoti.
Pirkimas su mintimi, kad geriau pirkti brangesnę naujesnę, nei pigiau jau suvargusią mašiną ir į ją paskui dar investuoti pinigų ir nervų, pasiteisina. Nors buvo ir nesėkmingas atvejis, kai automobilis įkrito į didžiulę duobę, tačiau nieko baisaus nenutiko, mašina tikrai tvirta.
Tačiau pasitaiko ir tokių neigiamų patirčių: vienas savininkas patyrė, kad nuo salono šildymo skyla priekinis stiklas. Per pusantrų metų ir 45 000 km ridą jau pakeitė antrą stiklą. Kitas savininkas, persėdęs iš sunkaus BMW, pajuto, kad „Santa Fe“ yra „žaislinis automobiliukas“, nelabai gerai laikantis kelią, o ir aerodinaminės savybės nepernelyg įspūdingos. Vis dėlto, pripažįstama, kad tai yra visureigis, o ne F1 bolidas, ir bekelėje problemų buvo nedaug.
Apie „Hyundai Santa Fe“ galima pasakyti, kad tai yra pakankamai neblogas automobilis, nepaisant kai kurių gamintojo „nugrybavimų“. Geras, šiuolaikiškas kėbulas, negirgžda, kai mašina važiuojama gruntiniais keliais. Kainos/kokybės santykis puikus.