„Saab” buvo Švedijos automobilių gamintoja, pelniusi inovacijų ir kokybiškos inžinerijos reputaciją. Tačiau, nepaisant sėkmės, „Saab” galiausiai susidūrė su finansiniais sunkumais, kurie lėmė jos bankrotą ir galiausiai žlugimą. Šiame straipsnyje nagrinėsime unikalią „Saab” istoriją nuo jos pradžios iki galutinio žlugimo, siekiant suprasti priežastis, dėl kurių šis, kadaise inovatyvus, prekės ženklas nustojo egzistuoti.
Saab ištakos: gimęs iš aviacijos poreikių
Istorija prasidėjo pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, kai Švedijoje buvo įkurta įmonė „Svenska Aero“, skirta gaminti Vokietijos lėktuvams. Jau nuo pat pradžių daug lėktuvams skirtų dalių, kurios, kaip buvo teigiama, gamintos Švedijoje, buvo paslapčia vežamos iš Vokietijos. Tačiau bėgant metams „Svenska Aero“ ėmė gaminti ir kitokius lėktuvus, tokius kaip „De Haviland Tiger Moth“. O 1929 metais jie jau kūrė ir gamino savo lėktuvus. Didėjant baimei dėl artėjančio antrojo pasaulinio karo, Švedijos valdžia liepė kompanijai pagaminti lėktuvų liniją armijai. Šiam tikslui „Svenska Aero“ susijungė su „ASJA“, kad pagamintų kariuomenei reikalingą lėktuvą. Taip 1939 metais atsirado „SAAB Aeroplan“.
Pirmasis SAAB pagamintas lėktuvas išvydo dienos šviesą 1942 metais. Jis vadinosi „Saab 17 bomber“. Vėliau atsirado „Saab 18 bomber“, turintis du variklius, ir „Saab 21 fighter“. Po karo visos šalys buvo sočiai apsirūpinusios kariniais lėktuvais, tad SAAB teko galvoti, ką daryti su visa turima produkcija. Kompanija, ieškodama naujų veiklos sričių, sugalvojo gaminti švedišką automobilį. Automobilis bus pavadintas URISAAB, kas reiškė: „originalus Saab“. Pats automobilis buvo sukurtas per šešis mėnesius. Automobilį kūrė tie patys žmonės, kurie su SAAB dirbo net iki septintojo dešimtmečio pabaigos. Kad automobilį kūrė lėktuvų dizaineriai, buvo nesunku atspėti, nes ir pats automobilis buvo panašus į lėktuvą su nukirptais sparnais. Įdomu tai, kad šis automobilis turėjo net 50% mažesnį vėjo pasipriešinimą nei kiti tuometiniai automobiliai. Žinoma, su 18 arklio galių varikliu automobilis drago lenktynėse neskindavo pergalių, bet švedams jis labai patiko.
Sėkmės metai ir inovacijos automobilių gamyboje
Pirmieji serijinės gamybos modeliai
Į serijinę gamybą SAAB pirmąjį automobilį paleido 1949 metais. Tai buvo SAAB 92. Kadangi SAAB turėjo nuo karinių lėktuvų gamybos likusių dažų, vienintelė spalva, kurią galėjo rinktis pirkėjas, buvo žalia. Jau po dviejų savaičių nuo automobilio pasirodymo SAAB savo naują kūrinį išsivežė į ralį, o 1952 metais prasidėjo SAAB pergalės. Automobiliui populiarėjant, SAAB ne tik padarė modelį su atsidarančiu stogu, bet ir nusipirko daugiau dažų, kad klientai turėtų bent kažkokį pasirinkimą. Buvo parduota 20 000 šio modelio automobilių. O 1955 metais atsirado naujasis - 93 modelis. „Saab 93“ modelis buvo šiek tiek didesnis, tačiau geriausia naujiena buvo ta, kad automobilis turėjo galingesnį trijų cilindrų variklį, turintį net 33 arklio galias.
Tai buvo ir pirmasis SAAB automobilis, kurį ši kompanija eksportavo į JAV. 1956 metais jie išeksportavo vos 300 automobilių, o dešimtmečio pabaigoje JAV buvo pagrindinė SAAB eksporto rinka. Sėkmingų pardavimų JAV ir pergalių autosporte lydimi, SAAB sugalvojo pagaminti lengvą sportinį automobilį - „Sonett“, skirtą taip pat JAV rinkai. Automobilis turėjo 748 kubinių centimetrų variklį, galintį pasiekti net 160 kilometrų per valandą. Gaila, tačiau pirmasis modelis nebuvo sėkmingas ir buvo parduoti tik šeši rodsteriai.
Po nesėkmės su „Sonett“, kompanija nusprendė išleisti sportiškesnį 93 modelio atnaujinimą. 1958 metais pasirodė automobilis, galintis iki 100 km/h įsibėgėti per 15 sekundžių. Palyginti su to meto standartiniais modeliais, kurie tai padarydavo per 27 sekundes, SAAB buvo žvėriškai greitas. Su šiuo automobiliu SAAB laimėjo kalnų ralį Naujojoje Anglijoje ir Monte Karlo ralį 1961, 1962 bei 1963 metais. Erikas Carlssonas buvo vienas geriausių to meto vairuotojų, važiavęs su SAAB automobiliais šeštajame bei septintajame dešimtmečiuose. Tiesa, automobilį jis dažnai mėgdavo apversti, tačiau ne kartą jį tiesiog atvertė ir važiavo toliau. Kompanija ir toliau tobulino sėkmingai parduodamą 93 modelį ir 1959 išleido šeimoms skirtą universalo kėbulą turintį automobilį. Tai buvo sėkmingi laikai SAAB - įmonė eksportuodavo po 6000 automobilių vien į JAV.
93 modelį pakeitė 96 jau 1960-aisiais. Tai buvo rafinuotesnis ir galingesnis automobilis. SAAB 96, gamintas 1960-1980 metais, turėjo įsimintiniausią versiją - „850 Sport“, kuri buvo puikus ralio automobilis, ypač Eriko Carlssono, pravarde „ant stogo“, rankose. Tačiau senasis variklis jau nebetenkino pirkėjų, o SAAB, norėdami ir toliau būti masinės pasaulio automobilių gamybos dalimi, turėjo suktis iš padėties. Kadangi SAAB daug pinigų buvo išleidę plėtrai ir buvo vis dar maža kompanija, lyginant su konkurentais, jie neturėjo pinigų naujo variklio gamybai. Po ilgų svarstymų ir paieškų, buvo pasirinktas „Ford V4 Taunus“ variklis.
1966-aisiais SAAB ir vėl pabandė pagaminti JAV rinkai skirtą sportinį automobilį, kurį pavadino „Sonett 2“. Mažas, 850 kubinių centimetrų variklis nuo 0 iki 100 km/h įsibėgėdavo per 12,5 sekundės ir galėjo pasiekti net 175 km/h. O 1967 metais šis automobilis gavo ir 1,5 l, 4 cilindrų „Taunus“ variklį, kuris automobilį pavertė rafinuotesniu, tačiau ne greitesniu. 1970 metais SAAB išleido ir „Sonett 3“ modelį su atverčiamomis lempomis. Tačiau visų trijų „Sonett“ modelių pardavimai buvo labai prasti, kas lėmė šio modelio pabaigą 1974 metais.
Nauja kryptis ir turbininių variklių era
Nepaisant „Sonett“ modelio nesėkmės, SAAB pardavimai vis augo. 1965 metais buvo parduota daugiau nei 250 000 SAAB automobilių, o per 1966 metus dar 50 000. 1968 metais buvo sukurtas ir didysis SAAB 99, kuris prisijungė prie jau gaminamo 96 modelio. Su šiuo modeliu kompanija virto iš mažų, savotiškų automobilių gamintojos į prabangesnių automobilių pardavėją. Šis modelis konkuravo su BMW 2002 ir „Alfa-Romeo Giulia“. O JAV rinkoje SAAB 99 pritapo puikiai. Tai buvo pirmasis SAAB modelis, į kurį montavo priekinių žibintų valytuvus ir šildomas sėdynes. 1969 metais SAAB susijungė su „Scania“, kuri puikiai žinojo turbinų gamybos technologiją.
Tuomet SAAB labai norėjo, kad jų 4 cilindrų varikliai galėtų konkuruoti su V6 varikliais ir išleido vieną pirmųjų serijinei gamybai paleistų modelių - SAAB 99 Turbo. Pirkėjams labai patiko padidinta automobilio galia. Automobilis išvystė 143 arklio galias ir galėjo pasiekti 200 km/h. 1978 metais buvo pristatytas SAAB 900 modelis, kuris tapo geriausiai parduodamu automobiliu iš visų kompanijos modelių. Tais pačiais metais SAAB pradėjo bendrauti su FIAT ir LANCIA. Taip buvo pradėta pardavinėti „Lancia Delta“, kuri Švedijoje buvo vadinama SAAB Lancia 200. Šio susitarimo dėka, tolimesnis įmonės kelias vedė prie SAAB 9000 modelio, kuris buvo pristatytas 1984 metais. Būdamas labai panašus į „FIAT Croma“, „LANCIA Thema“ ir „Alfa-Romeo 164“, šis modelis ir toliau padėjo SAAB keliauti prabangių automobilių gamintojų link, taip didindamas pardavimus JAV.
SAAB 9000, gamintas 1984-1998 metais, buvo itin svarbus kompanijai. Švedai gamino 9000-ąjį, o tuo tarpu italai, naudodami šią platformą, gamino du sedanus - „Alfa Romeo 164“ ir „Lancia Thema“. Švedai pagamino geriausią iš trijų - jis buvo patikimas, talpus, rafinuotas ir labai greitas. Kompanija SAAB turėjo tik vieną gaminamą modelį septintajame dešimtmečio, tačiau devintojo dešimtmečio viduryje gamino jau keturis skirtingus automobilius. Bet nepaisant to, kad du iš šių modelių buvo modifikuoti FIAT, kompanija finansiškai laikėsi sunkiai. Didėjančios kainos mažino pelnus, todėl SAAB pradėjo ieškoti potencialių investuotojų.
„General Motors“ era ir krizės pradžia
Taip SAAB surado „General Motors“. „General Motors“ jau ilgai bandė pagaminti didelę maržą turintį, prabangų automobilį europietiškam vartotojui, tačiau tuo metu pirkėjai buvo per daug sužavėti prestižiniais, vokiškais automobiliais. „General Motors“ suprato, kad SAAB gali būti partneris, kuris padės jiems šiose lenktynėse. Tačiau kompanijos buvo labai skirtingos. „General Motors“ buvo lyg inteligentiška dvaro dama, sušukuotais plaukais ir tobula higiena, o SAAB - lyg nešvari ir išsiblaškiusi paauglė, kuri naktimis negrįžta ilgai ir visuomet svajoja apie didelius dalykus. Ir labai greit dvaro dama liepė savo nedėkingai paauglei šiek tiek pamodifikuoti „Opel Vectra“. Žinoma - paauglė pradėjo maištauti.
Pirmasis bendras kūrinys buvo SAAB 900, išleistas 1994 metais. Tai turėjo būti perdarytas „Opel Vectra“, tačiau tik trečdalis automobilio buvo „Opel“. Tai iš esmės nebuvo didelė problema, bet SAAB perdarė ne tas „Opel“ vietas, kurias iš tiesų reikėjo, taip pagamindami automobilį, kuris turėjo parsiduoti puikiai tam, kad atsipirktų padidėjusios išlaidos. Nuo 1990 metų „General Motors“ investavo į SAAB ir žadėjo kompaniją paversti konkurentais BMW ir „Mercedes-Benz“, tačiau, deja, šio pažado jie neįvykdė - į švedus jie niekada nežiūrėjo rimtai.
1995 metais kompanija SAAB po ilgo laiko pagaliau turėjo pelno, o 1997 metais jau buvo pardavusi 3 milijonus automobilių. Greitai jie pristatė ir 9-5 modelį, kuris pakeitė 9000. 9-5 buvo didelis žingsnis į prabangių automobilių pardavimo segmentą ir pirmasis SAAB su ventiliuojamomis sėdynėmis. Savo ruožtu SAAB 900 modelis gavo 9-3 etiketę. Norint praplėsti parduodamų modelių pasiūlą, 2005 metais buvo pristatyti dar du nauji modeliai: SAAB 9-2X, kuris buvo šiek tiek perdaryta „Subaru Impreza“, ir 9-7X, kuris buvo taip pat šiek tiek perdarytas „Chevy Trailblazer“. Tačiau niekas nepatikėjo, kad 9-7X yra prabangus automobilis, kuris galėtų konkuruoti su BMW X5 ar panašiais automobiliais. O jeigu užsinorėjote „Subaru Impreza“, kodėl tiesiog nenusipirkus „Subaru Impreza“? SAAB 9-7X (2005-2007) buvo gaminamas JAV, naudojant „Chevrolet Trailblazer“ platformą ir buvo prastas visomis prasmėmis: didelis, sunkus, neekonomiškas. SAAB 9-2X (2004-2006) idėja gimė „General Motors“ valdant dalį „Subaru“ akcijų, paverčiant „Impreza“ švedišku automobiliu. Techniškai tai buvo visai nieko mašina, bet jokiu būdu ne SAAB charakterio. „Subaru“ norėjo įbrukti ir „Tribeca“ visureigį, tačiau „General Motors“ mandagiai atsisakė.
Dėl iš dalies amerikiečių „General Motors“ kaltės, vienos priežasties, kodėl SAAB kortų namelis sugriuvo, nėra. Tačiau jei ne ta nelemta krizė 2008-aisiais, SAAB šiandien turėtų šviežią modelių gamą, įskaitant naują 9-5, naują 9-3 ir visureigį 9-4X. SAAB 9-4X (2010-2011) buvo modelis, į kurį SAAB dėjo daug vilčių, nors vilčių daugiau turėjo „General Motors“, kurios platformą šis visureigis naudojo. Automobilis buvo neblogas europiečių akimis ir labai patiko amerikiečiams, turėjo potencialo tapti pinigų generatoriumi. SAAB 9-5 (2010-2011) buvo naujausias SAAB sedanas ir, be jokios abejonės, pats moderniausias jų pagamintas automobilis. Vis dėlto, jautėsi, kad jis buvo kurtas naudojant ne pačius naujausius GM agregatus, nors jo keturių cilindrų turbo varikliai buvo tikrai puikūs.
Galutinis žlugimas ir bandymai atgaivinti
Kelio pabaiga pradėjo matytis jau 2008 metais, kai „General Motors“ pateikė bankroto bylą. Gavę valstybės paramą jie vis tiek privalėjo sumažinti išlaidas, kas privedė prie net keleto automobilių markių gamybos pabaigos. „Hummer“, „Saturn“, „Pontiac“ ir, žinoma, SAAB gamyba buvo nutraukta. „General Motors“ paskelbė, kad jei iki 2010 metų sausio mėnesio niekas nenupirks SAAB, jie likviduos šią kompaniją. Rodos, „Saab” likimas kybojo ant plauko, prasidėjo švedų automobilių gamintojo „Saab” likvidacijos procesas, kurio metu „General Motors” koncernas atleido šios kompanijos valdybą. Vis dėlto, nors GM paskelbė „Saab” likvidavimo pradžią, vilties išlikti „Saab” markei dar buvo. Į „Saab” pretendavo du pirkėjai - olandų automobilių gamintojas „Spyker” ir „Formulės 1” savininkas Bernie’s Ecclestone’as kartu su investiciniu fondu „Genii Capital”.
„General Motors“ gavo pasiūlymą iš sportinių automobilių gamintojo „Spyker“. Gamintojo, kuris net sugebėjo nustebinti 2011 metais Ženevos parodoje pristatęs SAAB koncepcinį modelį, pavadinimu „PhoeniX“, taip tikėdamasis padėti SAAB prisikelti iš pelenų. Pagrindinis tikslas buvo patekti į Kinijos automobilių rinką. Deja, SAAB kelias pasibaigė. „Spyker“ nepavyko pasiekti norimų pardavimų ir jau 2011 metų birželį SAAB gamyklos darbuotojai nebesulaukė savo algų. Tų pačių metų pabaigoje kompanija pateikė bankroto bylą. Kompanijos gelbėtojas Victoras Mulleris 2011-ųjų pabaigoje pareiškė - po dvejų metų sunkaus darbo gaivinant šią kompaniją, valdyba nuleido rankas.
SAAB ir vėl buvo parduota. Šį kartą pirkėjas - „National Electric Vehicle Sweden“ (NEVS), Kinijos įmonių grupė. Jų planas buvo gaminti elektra varomus 9-3 modelius, o bėgant laikui, „PhoeniX“ turėjo juos pakeisti. Tačiau, įmonė pavadinimu SAAB, kuri gamino lėktuvus, vis dar egzistavo, todėl NEVS ne tik negalėjo naudoti pavadinimo, bet ir ženkliuko. NEVS atnaujino produkciją 2013 metų rugsėjį, tačiau gamyba labai greit baigėsi ir NEVS bankrutavo 2014 metais. Tačiau kinai nebūtų kinai, jei nesugebėtų atsistoti ant kojų. NEVS restruktūrizavosi ir 2019 metais jau gamino elektra varomus 9-3 modelius. Vis dėlto, 2019 metais iškilo, kad NEVS turi finansinių problemų, o šiuo metu NEVS grupė perėjo į „hibernacijos“ fazę, siekiant sumažinti veiklos sąnaudas ir išvengti bankroto. Paskutinį kartą įmonės NEVS kontrolinį paketą akcijų įsigijo Kinijos „Evergrande Group“, kuri pati susidūrė su finansiniais sunkumais. Panašu, kad tai, kas galėjo būti Saab, dabar liko tik apie dvidešimt žmonių, dirbančių ties miesto mobilumo projektu, kuriame siūloma kurti autobusus ateities viešajam transportui.
Saab palikimas ir filosofija
„Saab” buvo Švedijos automobilių gamintoja, pelniusi inovacijų ir kokybiškos inžinerijos reputaciją. „Saab” padarė didelę įtaką automobilių pramonei, ypač saugumo ir eksploatacinių savybių srityse. Tai, kad „Saab” akcentavo saugumą, našumą ir funkcionalumą, padėjo formuoti šiuolaikinių automobilių raidą. Per ilgus metus, SAAB sukūrė daug įsimintinų automobilių, ne tiek kaip gerų, kiek kaip inovatyvių sprendimų.
Nors kai kuriems SAAB dizainas galėjo atrodyti neįprastas ar net kontroversiškas, jis visada išsiskyrė iš minios. Tik SAAB įsigijus „General Motors“, automobilių išvaizda pasikeitė į labiau įprastą, niekuo neišsiskiriančią. „Saab” entuziastai visame pasaulyje ir toliau puoselėja šio prekės ženklo palikimą ir unikalų požiūrį į automobilių dizainą bei inžineriją. Nors „Saab” nebegaminamas, šiandien keliuose vis dar važinėja daug jo automobilių, liudijančių apie išskirtinę Švedijos automobilių gamintojo istoriją.
tags: #saab #automobile #nebeegzistuojancios #operacijos