Kiekvienas vairuotojas, norėdamas užtikrinti gerą matomumą kelyje, džiaugiasi langų apiplovimo sistema. Tačiau, kad ji veiktų efektyviai ir nekenktų automobilio sistemoms bei sveikatai, svarbu naudoti tinkamus skysčius. Supylus antifrizą vietoje langų skysčio, gali kilti rimtų problemų.
Antifrizo ir langų skysčio skirtumai bei jų poveikis
Antifrizas (aušinimo skystis) ir langų plovimo skystis yra skirti skirtingoms sistemoms ir turi skirtingą cheminę sudėtį. Nors abu skysčiai atlieka svarbias funkcijas automobilyje, jų sukeitimas vietomis gali turėti neigiamų pasekmių.
Antifrizo savybės ir pavojaus ženklai
Aušinimo skysčio (antifrizo) lemputė ant prietaisų skydelio dažniausiai rodo, kad aušinimo sistema nebegali palaikyti normalios variklio temperatūros arba kad aušinimo skysčio lygis yra per žemas. Svarbu nepergyventi, nes dažniausiai tai yra per kelias minutes išsprendžiama problema. Tačiau, jei papildžius skysčio lemputė nedingsta arba matote, kad skystis varva iš po automobilio, gali būti, jog pažeistas radiatorius, įtrūko žarnos ar tarpinės, sugedo termostatas arba iš rikiuotės išėjo vandens pompa. Tam tikrais atvejais kaltininkais tampa ir sugedę temperatūros davikliai. Tačiau tai - retesni ir rimtesni atvejai.
Pats antifrizas paprastai būna ryškiai žalios, oranžinės arba rausvos spalvos, o jo kvapas gali būti "saldokas". Jei pastebimas aušinimo skysčio nutekėjimas, visada jį greitai išvalykite (jeigu tai įmanoma), nes jis yra labai toksiškas tiek žmonėms, tiek naminiams gyvūnams ir apskritai gamtai.
Aušinimo skysčio nuotėkis, bet matomų nuotėkių nėra. Štai kas.
Langų skysčio svarba ir netinkamų skysčių pasekmės
Kai kurie vairuotojai į savo automobilių langų ir žibintų apiplovimo sistemą vietoj tam tinkamo skysčio pila paprasčiausią vandenį. Tai vienareikšmiškai turi neigiamą įtaką, nes vandenyje yra geležies, kuri nusėda ir užkemša sistemą, taip pat daro įtaką varikliukui, kuris purškia skystį, ir gali sukelti purkštukų užkalkėjimą. Ilgesnėje perspektyvoje paprasto vandens naudojimas turės neigiamą įtaką langų ir žibintų apiplovimo sistemai.
Taip pat, gali būti, kad dėl vandens vasaros metu sistemoje atsiranda mikroorganizmų, dumblių, pelėsių. Juos purškiant ir įkvepiant, gali prasidėti astma ar kitos alerginės reakcijos.
Be to, skirtingas purvas, kuris patenka ant automobilio stiklo vasarą (dulkės, žiedadulkės, vabzdžiai) ir žiemą, reikalauja skirtingos langų ploviklio receptūros. Todėl, jeigu liko žieminio skysčio ir jį naudojate vasarą, jis valys blogiau, ypač - vabzdžių liekanas.
Prieš šaltąjį sezoną vairuotojai, nepasikeitę vasarinio langų plovimo skysčio, susiduria su problema, kai jis užšąla. Tuo metu varikliuko korpusas įtrūksta ir atsiranda gedimas.
Eksperimentai su langų plovimo skysčiais ir jų pavojai
Norėdami sutaupyti arba nusivylę langų plovimo skysčiais, kai kurie vairuotojai pradeda eksperimentuoti ir langų plovimo skysčius kurti patys. Kai pilami nežinomi ingredientai ir produktai, pavyzdžiui, indų ar rankų plovikliai, visi jie turi medžiagų, kurios drėkina odą. Jos nusėda ant automobilio stiklo ir sudaro riebalinę plėvelę.
Kiti vairuotojai imasi dar įdomesnių gudrybių, pavyzdžiui, į langų plovimo skystį įpila kitų valymo priemonių, tarkime, vabzdžių valiklio. Tai gali padaryti langų plovimo skystį agresyvesnį, kuris gali pakenkti valytuvų gumelėms, daryti neigiamą įtaką plastikui.
Iš praktikos pastebima, kad brangesnis langų plovimo skystis yra tikrai efektyvesnis. Tačiau galima pilti kokį nori skystį, bet jei valytuvų gumelės kietos „kaip kaulas“, tai niekas nepadės. Turi būti kompleksinis sprendimas.
Kaip elgtis, jei supylėte netinkamą skystį
Jei supylėte antifrizą vietoje langų skysčio, svarbiausia yra kuo greičiau veikti, kad būtų išvengta didesnės žalos.
Pirminiai veiksmai
- Nedelsdami nustokite naudoti sistemą: Neįjunkite langų apiplovimo sistemos, kad antifrizas nepatektų į purkštukus ir ant stiklo.
- Ištuštinkite langų skysčio bakelį: Kuomet variklis atvės, atidarykite variklio dangtį ir suraskite langų skysčio rezervuarą. Patikrinkite, ar skysčio lygis yra tarp MIN ir MAX žymų. Išpilkite antifrizą.
- Išskalaukite sistemą: Įpilkite nedidelį kiekį distiliuoto vandens į bakelį, įjunkite langų plovimą keletui sekundžių, kad vanduo prasiskverbtų pro purkštukus, ir vėl išpilkite. Pakartokite šią procedūrą keletą kartų, kol įsitikinsite, kad sistema išskalauta.
- Užpildykite tinkamu langų skysčiu: Įpilkite lėtai, kad stebėtumėte kiekį pagal žymas.
- Patikrinkite sistemą: Užveskite automobilį ir keletą kartų įjunkite langų apiplovimo sistemą, stebėdami, ar nėra nutekėjimų ir ar purkštukai veikia tinkamai.
Jeigu po šių veiksmų kyla abejonių ar pastebimas netinkamas sistemos veikimas, rekomenduojama kreiptis į autoservisą.
Antifrizo lygio ir būklės stebėjimas bei priežiūra
Neretai pamirštamas dalykas - reguliariai tikrinti antifrizo lygį bakelyje. Dauguma automobilių turi indikaciją skydelyje, jeigu aušinimo skysčio trūksta, tačiau nepamirškime, kad ir indikacija kartais nesuveikia.
Galimi aušinimo skysčio nutekėjimo simptomai
- Akivaizdžiausias aušinimo skysčio nutekėjimo simptomas yra pastebėta antifrizo bala po automobiliu. Kadangi tai nėra vienintelis skystis, kuris gali nutekėti iš jūsų variklio, svarbu žinoti, ko ieškoti, kad būtų galima nustatyti, kokio tipo skystis tai yra.
- Kitas gana paprastas būdas, kuriuo galite pastebėti, kad trūksta aušinimo skysčio, yra stebint variklio temperatūros daviklį.
- Reguliariai tikrinkite išsiplėtimo bako aušinimo skysčio lygį ir užpildykite jį, tada stebėkite lygį, kad sužinotumėte, ar skystis mažėja.
- Stebėkite išmetamų dūmų spalvą; jeigu balta, turite problemą.
- Reguliariai tikrinkite variklio alyvą; jeigu jos kiekis didėja, tikėtina, kad antifrizas patenka ir kelia alyvos kiekį.
Dažniausios aušinimo skysčio nutekėjimo priežastys
Dauguma jūsų automobilio variklio dalių patiria didelę trintį ir ekstremalią temperatūrą, o to pasekmė - tam tikri su laiku atsirandantys gedimai.
- Korozija radiatoriuje: Tai viena iš pagrindinių aušinimo skysčio nutekėjimo priežasčių. Vamzdžiams senstant ir prarandant atsparumą, viduje gali atsirasti nuosėdų, kurios sukelia nuotėkį.
- Pažeistos žarnos: Žarnos, sujungtos su radiatoriumi, taip pat gali būti kaltininkas, nes einant laikui jos tampa kietos ir "trapios", o tai reiškia, kad jos praranda elastines savybes, atsiranda įtrūkimų dėl variklio vibracijų.
- Radiatoriaus dangtelio gedimas: Atrodo nereikšmingas, tačiau jis atlieka didelį darbą. Pačiame radiatoriuje darbo metu susidaro labai didelis slėgis, o dangtelis yra atsakingas už sistemos sandarumą, kuris palaiko vienodą slėgį visoje aušinimo sistemoje. Tačiau laikui bėgant jo tarpinė gali susidėvėti arba spyruoklė gali prarasti reikalingą amortizaciją, o tai gali leisti aušinimo skysčiui po truputį ištekėti.
- Variklio galvos tarpinės pratekėjimas: Kai pradeda leisti variklio galvos tarpinė, galite to irgi nepastebėti ilgą laiką. Tarpinė realiai turi atlaikyti platų variklio temperatūrų diapazoną, taip pat ypač aukštus ir labai žemus variklio slėgius. Kai tai atsitinka, tarpinė nebegali laikyti variklio alyvos ir aušinimo skysčio atskirai, o tai yra labai pavojinga ir dažnai sukelia rimtus gedimus.
- Vandens siurblio gedimas: Vandens siurblys vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant, kad aušinimo skystis būtų cirkuliuojamas visoje aušinimo sistemoje taip, kaip priklauso. Paprastai jis varomas diržu ir yra apatinėje variklio dalyje. Siurblio gedimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių - dažniausiai tai natūralus susidėvėjimas.
- Išsiplėtimo bako įtrūkimai: Automobilio aušinimo sistemoje yra išsiplėtimo bakas. Laikui bėgant ir veikiant temperatūros pokyčiams, tas plastikas gali susilpnėti, taip pat ir jį jungiančios dalys. Bakelis gali įtrūkti arba atsirasti bakelio dangtelio nesandarumas, leidžiantis išbėgti aušinimo skysčiui.
- EGR aušinimo sistemos nuotėkis: Jei EGR aušinimo sistemoje atsiranda nuotėkis, skystis gali patekti į recirkuliuojančias išmetamąsias dujas, praeiti pro variklį ir sudegti išmetimo vamzdyje, praktiškai be jokių simptomų, išskyrus, žinoma, nuolatinį aušinimo skysčio praradimą, kurio priežastis gali būti sunku diagnozuoti.
Kada keisti antifrizą ir kokį pasirinkti
Vairuotojai neretai nustemba, kai pasiūloma keisti aušinimo skystį, galvodami, kad tai toks skystis, kurio keisti nereikia. Žiūrint labiau techniškai, vis dėl to tai yra darbinis skystis, kuris laikui bėgant praranda savo technines savybes. Per laiką nekeistas antifrizas tampa rūgštinis ir pradeda ardyti vidines dalis, praranda savo tepimo savybes, ko pasekoje prastai tepama vandens pompa. Atsiranda korozija.
Koks aušinimo skystis ir kaip dažnai jį reikia keisti, geriausiai nurodo automobilio gamintojas. Taip pat reikia paminėti, kad negalima pilti bet kokio pasitaikiusio aušinimo skysčio. Antifrizas, kaip ir tepalas, konkrečiam varikliui tinka tam tikrų parametrų. Jeigu nežinote, kokį pilti, nepilkite pirmo pasitaikiusio, pirma išsiaiškinkite, koks tinkamas (dažnai būna parašyta ant paties aušinimo skysčio bakelio). Taip pat, jeigu nežinote, koks antifrizas buvo supiltas anksčiau, vertėtų pasikeisti jį pilnai naujai. Labai svarbu išsirinkti tinkamą antifrizą, kuris tinka jūsų automobiliui pagal OE specifikaciją. Kiekvienas automobilis reikalauja konkretaus tipo antifrizo. Kai kurie skysčiai turi skirtingus priedus ir inhibitorius, kurie apsaugo nuo korozijos ir pažeidimų radiatoriuje bei aušinimo sistemoje. Netinkamas skystis gali pakenkti metaliniams komponentams variklyje ar sumažinti sistemos efektyvumą, todėl neverta skubėti.
Atsiradus aušinimo sistemos gedimui, nedelsdami kreipkitės į servisą.