Priešgaisrinė sauga yra itin svarbi sritis, apimanti ne tik pastatus ir įmones, bet ir transporto priemones. Lietuvoje šią sritį reglamentuoja Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų įstatymas bei kitos norminės taisyklės. Nuolatinis teisės aktų atnaujinimas ir tobulinimas siekia modernizuoti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų darbą, optimizuoti ugniagesių komandų tinklą ir sugriežtinti atsakomybę už priešgaisrinės saugos pažeidimus.
Priešgaisrinės saugos įstatymo reforma ir jos tikslai
Lietuvos Ministrų kabinetas svarsto Priešgaisrinės saugos įstatymo reformą, kurią parengė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Šios reformos tikslas yra modernizuoti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų darbą, optimizuoti ugniagesių komandų tinklą ir sugriežtinti atsakomybę už priešgaisrinės saugos pažeidimus.
Pagrindiniai siūlomi pakeitimai:
- Įstatymo pavadinimo keitimas: Dabar galiojantį Priešgaisrinės saugos įstatymą siūloma pervadinti į Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų įstatymą. Tai atspindėtų realią situaciją, nes nuo 2019 metų gelbėjimo darbai viršija gaisrų gesinimo darbus, o dabartiniame įstatyme nėra nuostatų dėl priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ne gaisro metu atliekamų gelbėjimo darbų.
- Ugniagesių komandų tinklo tobulinimas: Įstatymų pakeitimai sudarytų sąlygas tobulinti ugniagesių komandų tinklą, jį grindžiant objektyviais rizikos vertinimo kriterijais. Sprendimus dėl padalinių skaičiaus ir išsidėstymo priimtų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius, konsultuodamasis su savivaldybėmis.
- Atsakomybės sugriežtinimas: Numatomos didesnės baudos už priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus, kadangi dabartinės yra „neadekvačiai mažos“. Kartu su baudų didinimu, pareigūnams būtų suteikiama teisė patikrinimų metu naudoti vaizdo kameras.
- Reikalavimai darbuotojams ir apsauga: Būtų tikslinami amžiaus ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai darbuotojams, priimamiems į priešgaisrinę tarnybą ir šias pareigas jau einantiems. Taip pat nustatoma apsauga teisėto veikimo atvejais - ugniagesiai nebus laikomi atsakingais už žalą, padarytą veikiant pagal įgaliojimus (pavyzdžiui, laužiant duris gaisro metu).
- Kompensacijos už naudojimąsi turtu: Kadangi įstatymo projekte nustatyta gyventojų pareiga tam tikrais atvejais leisti naudotis jiems priklausančiu turtu (pavyzdžiui, transporto priemonėmis, ryšio priemonėmis), siūloma numatyti ir kompensacijas už šį turtą.
Įgyvendinimo finansavimas ir datos:
VRM nurodo, kad įstatymai gali būti pradėti įgyvendinti su esamu finansavimu, tačiau atsiradus galimybei - reikėtų skirti papildomą finansavimą. Įstatymams įgyvendinti 2027-2029 metais papildomai reikėtų 11,82 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų (7,2 mln. eurų) būtų skirta ugniagesių pajėgų stiprinimui, 3,8 mln. eurų - specialiai gelbėjimo įrangai įsigyti, o likusios lėšos - vaizdo kameroms, prevencijai savivaldybėse ir bendradarbiavimui su nevyriausybinėmis organizacijomis. Siūloma, kad įstatymų pakeitimai įsigaliotų 2027 metų sausio 1 dieną, o specifiniai reikalavimai darbuotojams - 2027 metų liepos 1 dieną.

Automobilių su dujų įranga saugojimo ir parkavimo reikalavimai
Prie požeminių parkavimosi aikštelių greta vietų skaičių žyminčių švieslenčių, paprastai, dega ir perbrauktas dujų baliono ženklas, reiškiantis, kad automobiliams su dujine įranga važiuoti į požemines parkavimo aikšteles draudžiama. Taip pat automobilius su dujine įranga draudžiama laikyti požeminiuose garažuose.
Pavojingumas ir reglamentavimas:
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Prevencijos organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aurimas Gudžiauskas teigia, kad automobilių su dujų įranga (suskystintos naftos dujos - SND, angl. - LPG) pavojingumas gaisro ar sprogimo požiūriu yra didesnis. Taip yra todėl, kad SND normaliomis aplinkos sąlygomis yra dujinėje būsenoje, nematomos ir sunkiai užuodžiamos.
Automobilių saugyklų projektavimą ir joms taikytinus gaisrinės saugos reikalavimus reglamentuojančios „Automobilių saugyklų gaisrinės saugos taisyklės" (Žin., 2012, Nr. 21-989) draudžia automobilių su dujine įranga saugojimo patalpas įrengti automobilių saugyklose, kurios yra įgilintos daugiau kaip 3 m, t. y. automobilių saugyklos žemiausio aukšto altitudė yra žemiau kaip minus 3 m.
Advokatas Albertas Buta iš advokato Mindaugo Šimkūno kontoros primena, kad dėl priešgaisrinių ir saugos reikalavimų prie uždarų požeminių aikštelių yra nurodomi ženklai, draudžiantys parkuoti automobilius su dujine įranga.
Teisinės atsakomybės niuansai:
Nors prie uždarų požeminių aikštelių yra nurodomi ženklai, draudžiantys parkuoti automobilius su dujine įranga, advokato teigimu, nepavyko rasti teisės akto, tiesiogiai draudžiančio vairuotojams automobilius su dujine įranga statyti tam nepritaikytose požeminėse stovėjimo aikštelėse. Kaip teisingai nurodo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistas Aurimas Gudžiauskas, automobilių saugyklų projektavimą ir joms taikytinus gaisrinės saugos reikalavimus nustato „Automobilių saugyklų gaisrinės saugos taisyklės" (Žin., 2012, Nr. 21-989). Tačiau nei šiose taisyklėse, nei Bendrosios gaisrinės saugos taisyklėse (Žin., 2010-08-19, Nr. 99-5167), nei kituose priešgaisrinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra aptartos vairuotojų pareigos atsižvelgti į požeminių aikštelių paskirtį bei informacinio pobūdžio ženklus, kad konkreti aikštelė nėra pritaikyta automobilių su dujine įranga stovėjimui.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato, jog priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų nesilaikantys arba jų nevykdantys asmenys gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn (ATPK 192 str.). Už tokį pažeidimą yra numatyta bauda nuo 25,00 Lt iki 250,00 Lt. Tačiau, kadangi nei Bendrosios gaisrinės saugos taisyklėse, nei kituose norminiuose teisės aktuose nenustačius konkrečių pareigų transporto priemonių su dujine įranga valdytojams, ignoruojantys aptariamus informacinius ženklus vairuotojai negalėtų būti laikomi pažeidę kokias nors priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų normas. Atitinkamai tokiu atveju nekyla ir administracinė atsakomybė.
Pažymėtina, kad į kelių eismo taisykles aptariami ženklai, draudžiantys į požemines aikšteles įvažiuoti automobiliams su dujine įranga, taip pat nėra įtraukti, todėl vairuotojas tokiu atveju negalėtų būti baudžiamas ir už kelių eismo taisyklių pažeidimą - kelių ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. Antra vertus, reikėtų nepamiršti, kad be administracinės atsakomybės egzistuoja ir civilinė atsakomybė, t.y. nelaimės atveju žalą padaręs asmuo yra atsakingas už kilusių nuostolių atlyginimą.
Jeigu požeminėje aikštelėje dėl išorės jėgų poveikio sudegtų Kasko draudimu apdraustas automobilis, kuriame sumontuota dujinė įranga, nuostoliai būtų atlyginami, jei nuo šių išorės jėgų automobilis buvo apdraustas.
Automobilių gaisrų priežastys ir atpažinimo ženklai
Automobilių gaisrai kelia daug rūpesčių. Kai tai nutinka, padaroma žala turtui, didelė žala aplinkai, o blogiausiu atveju - žūsta žmonės. Daugelis automobilių savininkų susiduria su automobilių gaisrais arba baiminasi, kad taip gali nutikti.
Dažniausios automobilių gaisrų priežastys:
- Mechaniniai gedimai: Nesandarumai degalų linijose, bake arba purkštukuose gali sukelti degalų išsiliejimą ant įkaitusių variklio dalių arba užsidegti nuo kibirkšties. Varikliai gali perkaisti dėl mažo aušinimo skysčio lygio, sugedusio termostato, užsikimšusio radiatoriaus arba pažeistų žarnų.
- Elektriniai gedimai: Daugelis automobilių savininkų montuoja antrinės rinkos priedus, tokius kaip stereosistemos, žibintai ar įkrovikliai, kurie gali būti nesuderinami su automobilio elektros sistema arba gali turėti nekokybiškus laidus. Tai gali sukelti trumpuosius jungimus ir gaisrus.
- Konstrukciniai trūkumai: Kai kurie automobiliai gali turėti būdingų konstrukcinių trūkumų, dėl kurių jie gali užsidegti, pavyzdžiui, netinkamai išdėstyti jungikliai, laidai ar akumuliatoriai arba sugedę degalų siurbliai, purkštukai ar filtrai.
- Katalizatoriai: Katalizatoriai - tai prietaisai, mažinantys kenksmingų išmetamųjų teršalų kiekį iš išmetimo sistemos. Jie gali labai įkaisti ir sukelti gaisrą, jei aplink yra degių medžiagų.
- Automobilių avarijos: Automobilių avarijos gali pažeisti degalų sistemą, elektros sistemą arba variklį ir sukelti kibirkštis, nuotėkį arba įtrūkimus, kurie gali sukelti gaisrą.
- Tyčinis padegimas: Kai kuriuos automobilių gaisrus tyčia sukelia nusikaltėliai, vandalai arba draudimo sukčiai.
- Hibridinės ir elektrinės transporto priemonės: Nors hibridinės ir elektrinės transporto priemonės paprastai yra saugesnės ir ekologiškesnės, jos taip pat kelia tam tikrą unikalų gaisro pavojų, pvz., terminis bėgimas, akumuliatoriaus užsidegimas ir energijos perkrova. Ekspertai teigia, kad elektriniai automobiliai yra saugesni už benzininius arba dyzelinius automobilius gaisrinės saugos požiūriu.
Automobilio gaisro atpažinimo ženklai:
- Dūmai: Tai vienas iš labiausiai pastebimų ir nerimą keliančių automobilio gaisro požymių. Dūmai gali sklisti iš įvairių automobilio dalių, pavyzdžiui, variklio, išmetimo sistemos, prietaisų skydelio, ventiliacijos angų arba langų.
- Kvapas: Neįprasti kvapai gali signalizuoti apie gaisrą. Degančios gumos kvapas paprastai signalizuoja apie padangų ar diržų gaisrą, tirpstančio plastiko kvapas rodo prietaisų skydelio ar salono gaisrą, o supuvusio kiaušinio kvapas paprastai reiškia akumuliatoriaus ar katalizatoriaus gaisrą.
- Liepsnos: Tai dar vienas aiškus ir bauginantis automobilio gaisro požymis. Liepsnos gali kilti iš įvairių automobilio dalių, pavyzdžiui, variklio, degalų bako, padangų arba salono.
- Kibirkštys: Tai nedideli, ryškūs ir trumpi šviesos blyksniai, kurie gali byloti apie automobilio gaisrą. Kibirkštis gali sukelti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, elektros gedimai, trumpieji jungimai, atsilaisvinę ar pažeisti laidai arba metalo trintis.
- Neįprasti garsai: Spragsėjimas, šnypštimas ar daužymas taip pat gali pranešti apie automobilio gaisrą. Spragsėjimas rodo, kad gaisras yra nedidelis arba vidutinio stiprumo, o šnypštimas ar daužymas paprastai reiškia didelį arba stiprų gaisrą.
- Nuotėkis: Tai skysčių lašėjimas, išsiliejimas arba purslų purškimas. Dažniausios neįprastų nuotėkių priežastys yra korozija, pažeidimas arba plyšimas.

Veiksmų planas kilus automobilio gaisrui
Pastebėjus automobilio gaisrą, nereikia panikuoti ar jo ignoruoti, bet nedelsiant imtis veiksmų jam likviduoti. Kaip elgtis automobilio gaisro atveju, priklauso nuo situacijos, pavyzdžiui, ar vairuojate, ar stovite, ar sustojote eisme, ar patekote į avariją ar susidūrimą.
Žingsniai kilus gaisrui:
- Sustabdykite automobilį: Pastebėję automobilio gaisro požymį, kuo greičiau sustabdykite automobilį, geriausia atviroje ir nuošalioje vietoje, toliau nuo kitų transporto priemonių, pastatų ar degių objektų. Taip pat turite išjungti variklį ir ištraukti raktelį iš užvedimo spynelės, kad nutrauktumėte degalų ir elektros tiekimą.
- Išlipkite iš automobilio ir atsitraukite: Sustabdę automobilį, greitai išlipkite ir liepkite kitiems keleiviams padaryti tą patį. Laikykitės saugaus atstumo nuo automobilio, ne mažiau kaip 50 metrų.
- Iškvieskite pagalbą: Išlipę iš automobilio, mobiliuoju telefonu išsikvieskite pagalbą arba kreipkitės pagalbos į praeivį, netoliese esančią parduotuvę ar pan. Taip pat turite laikytis saugaus atstumo nuo ugnies ir neįkvėpti dūmų ar gesinimo medžiagos.
- Įspėkite aplinkinius: Stengtis padėti kitiems keleiviams, praeiviams ar ugniagesiams, kuriems gali prireikti pagalbos. Taip pat įspėkite kitus vairuotojus ar pėsčiuosius, artėjančius prie automobilio gaisro vietos, ir nukreipkite juos į saugią vietą.
How to Drive a Car With an Automatic Transmission
Automobilių gaisrų prevencija
Geriausias būdas apsisaugoti nuo automobilių gaisrų - užkirsti jiems kelią. Tai pats pagrindinis ir esminis žingsnis siekiant išvengti automobilių gaisrų.
Pagrindinės prevencinės priemonės:
- Reguliari techninė priežiūra: Visada laikykitės gamintojo rekomendacijų ir nurodymų dėl automobilio techninės priežiūros ir remonto, naudokitės tik įgaliotų ir kvalifikuotų mechanikų ir technikų paslaugomis. Tai yra vienos dažniausių ir labiausiai išvengiamų automobilių gaisrų priežasčių.
- Tinkamas degalų naudojimas: Automobiliams reikia skirtingų rūšių degalų, pavyzdžiui, benzino, dyzelino, SGD arba elektros. Visada naudokite tinkamą degalų tipą savo automobiliui. Taip pat turėtumėte vengti perpildyti arba nepakankamai pripildyti degalų baką, nes dėl to gali padidėti slėgis, atsirasti nuotėkis arba išgaravimas, o tai gali sukelti gaisrą.
- Saugus vairavimas: Susidūrimas arba nelaimingas atsitikimas kelyje yra viena iš daugelio eismo įvykių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, saugus vairavimas taip pat gali padėti išvengti automobilių gaisrų ir kitų avarijų bei nelaimių. Taip pat privalote prisisegti saugos diržą, neblaškyti dėmesio, pavyzdžiui, mobiliuoju telefonu, klausantis garsios muzikos ar valgymu, ir laikytis tinkamo atstumo nuo kitų transporto priemonių.
- Gesintuvas automobilyje:
- Pasirinkite tinkamą vietą: Pasirinkite lengvai pasiekiamą ir matomą vietą. Gesintuvą galite padėti po vairuotojo sėdyne, už keleivio sėdynės arba bagažinėje.
- Naudokite patikimą laikiklį: Naudokite laikiklį, kuris patikimai laiko gesintuvą vietoje ir neleidžia jam riedėti ar slysti. Pabandykite naudoti metalinį laikiklį, dirželį arba spaustuką, atitinkantį gesintuvo dydį ir formą. Be to, naudokite patvarius varžtus ar veržles.
- Laikykitės instrukcijų: Visada laikykitės instrukcijų, kurios pateikiamos kartu su gesintuvu ir laikikliu, ir naudokite tinkamą įrangą.
- Tinkamo tipo gesintuvas: Rinkitės gesintuvą, atitinkantį gaisro, su kuriuo susidursite automobilyje, tipą. Daugumai automobilių geriausiai tinka ABC sausų miltelių gesintuvas.
- Dydis ir svoris: Pasirinkite gesintuvą, atitinkantį jūsų automobilio dydį ir svorį. Didesniems automobiliams gali prireikti 4 kg arba 6 kg sveriančių gesintuvų, kad jie padengtų didesnį plotą ir veiktų ilgiau.
- Sertifikuotas gesintuvas: Sertifikuotas gesintuvas užtikrins, kad jis atitinka saugos ir veikimo standartus ir buvo išbandytas trečiosios šalies agentūros.
- Draudimas: Keturračių transporto priemonių draudimas Lietuvoje yra teisinė būtinybė. Norėdami teisėtai vairuoti, turite turėti aktyvų civilinės atsakomybės draudimą. Tačiau rekomenduojama įsigyti visapusišką automobilio draudimą, kuris suteikia geresnę draudimo apsaugą.

Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės ir atsakomybė
Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės (BGST) yra pagrindinis dokumentas, kuris apibrėžia visas taisykles dėl gaisrinės saugos Lietuvoje. Jos nustato įvairių objektų, nesvarbu, kokios jų nuosavybės formos, bendruosius priešgaisrinės saugos reikalavimus ir priešgaisrinės saugos reikalavimus, kurių privalo laikytis visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys žmonės.
BGST istorija ir aktualumas:
BGST buvo priimtos 2005 metais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento įsakymu ir patvirtintos prie Vidaus reikalų ministerijos. Nauji registravimo duomenys buvo paskelbti 2022 06 30 ir 2022 10 25, dokumento Nr. 1 584 (1.4 E) 2022, o dabartinė suvestinės redakcija galioja nuo 2023 05 01 iki 2024 10 31 metų. Taisyklės buvo keičiamos ir koreguojamos atsižvelgiant į to meto aktualijas. Nuo 2024 11 01 įsigalioja naujas įsakymas dėl priešgaisrinės saugos taisyklių.
Nežinantiems bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių ir jų nesilaikantiems gresia baudos, todėl susipažinti su jomis galima 2023 05 01 išleistame įsakyme: Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės. BGST yra kontroliuojamos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento.
Organizacijų atsakomybė:
Gaisrinė sauga yra kontroliuojama prie Vidaus reikalų ministerijos. Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės yra taikomos visoms organizacijoms, nepriklausomai nuo jų dydžio ar veiklos srities. Organizacijos yra atsakingos už tai, kad:
- jos darbuotojai, užimantys bet kokias pareigas, būtų informuoti dėl bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių ir jų laikytųsi;
- jos atitiktų gaisrinės saugos reikalavimus, o jų darbuotojai būtų apmokyti gaisrinės saugos reikalavimų vykdymo.
Pagrindinės BGST nuo 2023 05 01 (nedideliems prekybos ar paslaugų paskirties statiniams):
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos savo puslapyje internete pateikia objektų priešgaisrinių techninių patikrinimų klausimyną.
Gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo dokumente-įsakyme Nr. 112 nurodomi Minimalūs reikalavimai valstybės tarnautojų ir darbuotojų priešgaisrinės saugos mokymo programoms.
Saugos taisyklės:
- Objekte turi būti vadovo patvirtinta gaisrinės saugos instrukcija.
- Patalpose turi būti įrengti evakuacijos kryptį nurodantys ženklai.
- Elektros instaliacija ir elektros prietaisai turi būti tvarkingi.
- Turi būti pakankamai gesintuvų - 100 kv. m ploto patalpoje privalomas 1-as 6 kg gesintuvas, 2 (2 kg) ar 4 (1 kg) gesintuvai.
- Objekte turi būti įrengtas techniškai tvarkingas vidaus gaisrinis vandentiekis.
- Objekte turi būti įrengtos gaisrinės saugos sistemos ir gaisrinės automatikos įrenginiai.
- Turi būti atliekami gaisrinės saugos ir įrenginių techninė priežiūra, bandymai, o jų rezultatus reikia fiksuoti tam skirtame žurnale.
Gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo procesas yra būtinas norint sumažinti gaisrų tikimybę iki minimumo įvairiose įmonėse ir organizacijose.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2024 metų rugpjūčio 1 dienos kilo 4639 gaisrai, kuriuose žuvo 49 gyventojai, o 101 žmogus patyrė sužalojimų gaisre. Taigi, verta žinoti ir laikytis bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių tiek organizacijoms, tiek paprastiems gyventojams ir išvengti situacijų, galinčių sukelti gaisrus.
tags: #priesgaisrines #saugos #istatymas #auto