Šiame straipsnyje aptariama atsakomybė ir baudos už neteisėtą požeminių išteklių naudojimą, taip pat platesnis kontekstas, apimantis asmens teisės į atvaizdą pažeidimus ir su tuo susijusią žalą bei teisinę gynybą.
Požeminio vandens naudojimas ir leidimų poreikis
Lietuvos Respublikos teisės aktai griežtai reglamentuoja požeminių išteklių, ypač vandens, naudojimą. Norint atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą, būtina turėti atitinkamus leidimus ir įrašyti duomenis į Žemės gelmių registrą.
Kada reikalingas leidimas požeminio vandens naudojimui?
- Asmeniui nereikia leidimo naudoti požeminio vandens išteklių, jei jis naudoja ne daugiau kaip 10 kubinių metrų (10 000 litrų) vandens per parą ir neturi skaitiklių.
- Tačiau, jei planuojama išgauti daugiau kaip 10 kubinių metrų gėlo požeminio vandens per parą, privaloma gauti leidimą.
Gręžinių įteisinimas ir atsakomybė
Gręžinius įteisinti arba nenaudojamus likviduoti būtina iki 2025 m. balandžio 30 dienos. Vėliau už išgautus požeminio vandens išteklius gali tekti mokėti mokestį. Lietuvos žemės gelmių registre yra registruota apie 30 tūkstančių gręžinių.
Baudos už netinkamą požeminių išteklių naudojimą
Svarbu atkreipti dėmesį, kad siekiančios nuo 60 iki 1 500 eurų baudos gali būti taikomos už netinkamą požeminių išteklių naudojimą.
Baudos už savavališką statybą ir kitus pažeidimus
Seimas padvigubino baudas už savavališką statybą, rekonstrukciją, kapitalinį remontą ar griovimą. Du kartus padidintos baudos už pakartotinius savavališkos statybos, statinio rekonstravimo, kapitalinio remonto ar griovimo atvejus.
Baudų dydžiai:
- Jei iki šiol už pakartotinę savavališką naujo nesudėtingojo statinio statybą buvo skiriama 300-600 eurų bauda, tai dabar ji gali siekti ir 1,2 tūkst. eurų.
- Jeigu pakartotinai savavališkai statomas ypatingasis statinys, bauda gali siekti ir 5,5-6 tūkst. eurų.
- Nesudėtingojo statinio pakartotinis savavališkas rekonstravimas nuo šiol užtraukia 280-1,2 tūkst. eurų baudą.
Baudos didinamos dėl to, kad savavališkų statybų mastai yra gana dideli. Per paskutinius trejus metus Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija Lietuvoje surašė 1,6 tūkst. savavališkos statybos aktų, o pakartotiniai aktai buvo surašomi 20 proc. atvejų. Yra net ir tokių asmenų, kuriems tie pakartotiniai įspėjimai rašomi dešimtimis, kartais net ir dvidešimt kartų ir daugiau.
Kitos baudos:
- Už pranešimo apie statybos pradžią nepateikimą nustatytos didesnės baudos, siekiančios nuo 200 iki 600 eurų.
- Už informacijos apie pasamdytą subrangovą nepateikimą gresia bauda nuo 200 iki 600 eurų.
- Savavališkai pastatyto ar statomo statinio (jo patalpų) naudojimas, nebaigto statinio (jo patalpų) naudojimas, išskyrus Statybos įstatyme nustatytus atvejus, taip pat naudojimas pažeidžiant Statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus, naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus, užtraukia baudą nuo 280 iki 3 tūkst. eurų. Padarius tokį nusižengimą pakartotinai - nuo 400 iki 6 tūkst. eurų.
Teisė į atvaizdą ir privatų gyvenimą
Teisės aktuose kiekvieno asmens privatumui apsaugoti yra įtvirtinta teisė į atvaizdą bei teisė į garbę ir orumą. Teisė į atvaizdą - tai platesnės teisės į žmogaus privatų gyvenimą sudėtinė dalis. Šios teisės apsaugos esmė įtvirtinta Civilinio kodekso (CK) 2.22 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu.
Asmens sutikimas viešinti jo nuotrauką
CK 2.22 straipsnio nuostatose nereglamentuojama, kaip turi būti išreikštas asmens sutikimas būti fotografuojamam ar demonstruoti jo atvaizdą. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra pateikęs išaiškinimus, kad asmens sutikimas CK 2.22 straipsnio prasme gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais.
Sutikimas fotografuotis savaime nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti, nes tai, kad asmuo galėjo sutikti būti fotografuojamas, dar nereiškia, jog jis davė ir sutikimą rodyti nuotrauką. Tad šiuo atveju reikia nustatyti pirma, ar buvo asmens sutikimas jį fotografuotis bei antra, ar buvo asmens sutikimas viešinti jo nuotrauką.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. sausio 26 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023 nurodė, kad asmens teisė į atvaizdą yra asmeninė neturtinė teisė (CK 1.114 straipsnis), platesnės teisės į žmogaus privatų gyvenimą sudėtinė dalis. Kasacinis teismas pripažino, jog sutikimą dėl fotosesijos nuotraukų komercinio naudojimo socialiniuose tinkluose ieškovė patvirtino ir savo konkliudentiniais veiksmais - spausdama „patinka“ po atitinkamais reklaminiais atsakovės įrašais socialiniuose tinkluose.
Išimtys, kai asmens sutikimo nereikia
Pagal CK 2.22 straipsnio 2 dalį asmens sutikimo dėl fotografavimo nereikia, jeigu fotografuojama viešoje vietoje, nors asmuo, net ir būdamas viešoje vietoje, nepraranda savo individualumo ir privatumo. Tad jeigu asmuo aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė nenorą būti fotografuojamas, to turi būti paisoma.
Asmens sutikimo taip pat nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu. Tačiau asmens nuotraukos negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją.
Aplinkybė, jog nuotrauka yra paviešinta paties asmens socialiniuose tinkluose, savaime nesuponuoja, kad ji gali būti be sutikimo naudojama ar publikuojama kitų asmenų. Šiuo atveju galioja privataus gyvenimo apsauga.
Buvimas nuotraukoje nesuteikia jums autorių teisių į nuotrauką
Mažamečių (iki 14 metų) asmenų teisės į atvaizdą specifika
Vertinant mažamečio asmens teisės į atvaizdą apsaugą, įsijungia papildomi saugikliai - sutikimą dėl mažamečio atvaizdo viešinimo turi duoti mažamečio tėvai/vienas iš tėvų netgi tuo atveju, jeigu mažametis tokį sutikimą pats davė, nes galioja draudimas filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų sutikimo.
Tačiau, jeigu mažametis atrodo vyresnis ir jį fotografuojančiam asmeniui nėra tiksliai žinomas vaiko amžius, tačiau galima susidaryti įspūdį, kad asmuo yra vyresnis nei 14 metų amžiaus, tuomet pažeidėjas teisinėje gynyboje gali naudoti argumentą, kad jam nebuvo žinomas vaiko amžius ir iš objektyvių aplinkybių negalėjo būti žinomas. Tačiau, jeigu mažametis pats nurodė, kiek jam metų ar pažeidėjui tai yra žinoma iš kitų aplinkybių, tuomet tėvų sutikimas tiek dėl vaiko fotografavimo, tiek dėl nuotraukų viešinimo yra būtinas.
Bylose, kur neteisėtai naudojant asmens atvaizdą, pažeidžiami mažamečių interesai, yra neturtinės žalos atlyginimo specifika, nes teismai pripažįsta, kad nepilnamečių, kaip dar pilnai nesusiformavusių asmenybių jautrumas traktuotinas didesnis, nei suaugusiųjų. Tokiose bylose nustačius, jog buvo pažeista vaiko teisė į privatumą, konstatavus, jog buvo paskelbti tokie duomenys apie vaiką, kurių jis nenorėjo viešinti, akivaizdu, jog jis patyrė stresą, neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus, neigiamą aplinkinių reakciją.
Žalos atlyginimas už teisės į atvaizdą pažeidimus
Fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.22 straipsnio 3 dalis).
Neturtinė žala
Neturtinė žala gali būti priteista, jeigu įrodyta, kad ji padaryta - asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą.
Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą ir neteisybės jausmą, bejėgiškumo jausmą, frustraciją, nepatogumus, nerimą ir sielvartą, įžeidinėjimą, pažeminimą, įtampą ir pan. EŽTT pripažįsta, kad vienas iš pagrindų priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra tie atvejai, kai dėl Konvencijos ginamų vertybių pažeidimo patirtas sielvartas, stresas, rūpestis peržengia tam tikrą ribą, identifikuojamą pagal tokius apibūdinimus, kaip „intensyvus“, „žymus“, „išskirtinio sunkumo“ ar „patirtas išskirtinėmis aplinkybėmis“ ir pan.
Taigi, neturtinė žala atlyginama tada, kai dėl neteisėto asmens atvaizdo panaudojimo sukelti išgyvenimai peržengia įprastai jaučiamų nepatogumų, diskomforto lygį. Kitu atveju asmuo, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, rizikuoja, nes ieškinys gali būti tenkinamas tik iš dalies ir nulemti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Kartais teismai iš viso atmeta reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, vertindami, kad nuotrauka, pavyzdžiui, buvo viešinama neilgai, o parašytas tekstas nelaikomas pažeidžiančiu asmens garbę bei orumą. Tokiu atveju pažeidimo konstatavimas bei įpareigojimas tokią nuotrauką pašalinti iš socialinės erdvės teismų laikomas pakankama satisfakcija asmeniui jo teisių gynimo aspektu.
Turtinė žala
Turtinė žala gali pasireikšti prarastu darbu ar panašiai. Asmuo, manantis, kad jo privatumas bei teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę prašyti tiesiai žiniasklaidos arba teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus.
Jei paaiškėtų, kad teisės į atvaizdą buvo pažeistos, ir kokių veiksmų galėtų imtis tokių teisių turėtojas, ko galėtų reikalauti? Tokių teisių turėtojas galėtų reikalauti (a) nustoti naudoti atvaizdą ir (b) atlyginti už atvaizdo naudojimą. Koks galėtų būti toks atlyginimas, būtų sprendžiama pagal tai, kiek uždirbo naudojant šį atvaizdą arba kiek paprastai tokio atvaizdo turėtojas iš to uždirba. Taigi, pirma, skaitmeninę nuotrauką gali tekti pašalinti iš interneto. Antra, jei naudojote atvaizdą nekomerciniais tikslais ir iš jo turėjimo neuždirbote, taip pat jei teisių į atvaizdą turėtojas paprastai neuždirba iš tokio pobūdžio veiklos, greičiausiai ir teisių į atvaizdą turėtojo nuostoliai nebūtų apskaičiuoti ar būtų nedideli.
Bendrijų taisyklės ir savivaldžiavimas
Sodininkų bendrijoje kylant klausimų dėl taisyklių ir baudų skyrimo, svarbu suprasti, ką reglamentuoja įstatymai. Bendrijos turėtų nustatyti taisyklėse tokią tvarką, pagal kurią yra apmokamos apleisto sklypo sutvarkymo išlaidos (pvz., šiukšlių išvežimas, šienavimas). Šienauti reikėtų iki to laiko, kol piktžolės nesubrandino sėklų, kurios gali būti išnešiotos kaimynams - tai ir yra kriterijus.
Tačiau bendrija neturi teisės skirti baudų, skatinančių tvarkyti sklypą, nes teisės aktuose jai tokių įgaliojimų nėra numatyta. Jei bendrija nori skirti baudą ir kas nors ją sumoka - tai yra gerai. Tačiau, jei nesumoka, be teismo nebus galima jos išieškoti.
Svarbu suprasti, kad negalima įeiti į kito asmens nuosavybės teise valdomą sklypą ir ten daryti savo tvarką, t.y. šienauti, savo nuožiūra ravėti ar daryti kažką kita be savininko žinios. Už aplinkai padarytą žalą apmokama valstybei, o ne sodų bendrijai ar atlyginant kažkokias išlaidas.
Pagal siūlymus kiekvienas asmuo gali daryti ką nori ir ginti pats savo teises šalinant pažeidimus, nors teisė to neleidžia. Tai yra savivaldžiavimas. Civilinio kodekso 294 straipsnis draudžia patiems atlikti tokius veiksmus, kuriuos ginant kito asmens teisę privalo veikti atitinkamos institucijos. Joks teismas piktžolių ravėjimo nepripažintų teisėtu pagrindu įeiti į svetimą sklypą. Būtent purškiant chemija padaroma tyčinė žala tiek neprižiūrėto savininko sklypui, tiek aplinkiniams (galimai užteršiamas gruntinis vanduo, žemė ir t.t.). Tuo tarpu neprižiūrėtas sklypas daro netiesioginę žalą kaimynams ir tyčios čia nėra.
tags: #pozemininiu #istekliu #naudojimas #be #leidimo #baudos