Priekinių priešrūkinių žibintų naudojimo reikalavimai Lietuvoje

Lietuvoje griežtai draudžiama vairuoti be veikiančių priekinių žibintų, nepriklausomai nuo paros laiko ar oro sąlygų. Šiame straipsnyje paaiškinama, ko reikalauja Lietuvos kelių eismo taisyklės (KET), kokios išimtys egzistuoja ir kokios baudos gali būti taikomos vairuotojams. Priekiniai žibintai yra būtini, nes jie užtikrina matomumą kelyje ir tai, kad transporto priemonė išliktų matoma kitiems.

Priešrūkinių žibintų paskirtis ir veikimo principas

Kiekvienoje transporto priemonėje turi būti įrengti ir tinkamai sureguliuoti dviejų tipų privalomi žibintai - artimųjų ir tolimųjų šviesų. Priešrūkiniai žibintai yra svarbi saugos įranga, skirta pagerinti matomumą esant sudėtingoms oro sąlygoms. Pagerinti matomą sudėtingomis oro sąlygomis padeda ir rūko žibintai, tačiau apie pastarųjų naudojimą vairuotojai dažnai turi klaidingų įsitikinimų, nežino, kada, iš tiesų, rūko žibintai gali būti naudingi ir kada juos įsijungti yra prasminga.

Pats pavadinimas „rūko žibintai“ sufleruoja, kad naudoti juos reikėtų rūko metu. Tačiau tai - ne vienintelis atvejis, kada rūko žibintai gali pasitarnauti. Priešrūkiniai žibintai skirti naudoti esant rūkui, miglai ar stipriam lietui, kai matomumas yra ribotas. Jie skleidžia stipresnę šviesą, kad kiti vairuotojai galėtų iš toliau pastebėti artėjantį automobilį ir įvertinti jo gabaritus.

Jų principas toks, kad esant rūkui kuo geriau būtų apšviestas kelkraštis. Jie nukreipti į apačią, todėl prie reikšmingo kelio apšvietimo į priekį neprisideda. „Rūko žibintai sureguliuoti taip, kad esant prastam matomumui jų šviesa būtų nukreipta į apačią ir geriau apšviestų kelkraštį. Taigi, esant geram matomumui - tai tikrai nieko neduoda ir artimųjų šviesų šviesos nesustiprina“, - paaiškina vairavimo instruktorė Eidvilė Pakėnaitė.

Kada galima naudoti priekinius rūko žibintus?

„Priekinius rūko žibintus naudoti galima ne tik tuomet, kai dėl rūko matomumas yra mažesnis nei 300 metrų, bet ir esant miglai ar labai stipriai liūčiai, taip pat sugedus priekiniam kairiajam artimųjų šviesų žibintui“, - primena vairavimo instruktorė Eidvilė Pakėnaitė. Ekspertai pabrėžia, kad KET labai aiškiai apibrėžia, jog rūko žibintus galima naudoti tik tuomet, kai dėl rūko matomumas yra mažesnis nei 300 metrų, kai lauke migla ar stipri liūtis.

KET numato vieną ribotą išimtį, susijusią su priekiniais rūko žibintais. Ši išimtis aktuali, kai kelionės metu sugenda vienas artimosios šviesos žibintas. „Pasak ekspertų, rūko žibintai gali pakeisti artimąsias šviesas tik konkrečiu atveju, kai sugedo kairysis artimasis žibintas. Pagal Lietuvos kelių eismo taisyklę Nr. 32-ame straipsnyje „Šviesos prietaisų naudojimas“ nurodoma: Žibintai turi būti įjungti nuolat. „Esant blogam matomumui (rūkui, lietui, sniegui ir pan.), galima naudoti rūko žibintus. Priešrūkinius žibintus galima naudoti tik tais atvejais, kai tirštas rūkas, sninga, smarkiai lyja ar panašiomis aplinkybėmis, o priekinius rūko žibintus galima naudoti vietoj artimųjų šviesų.“

Kada draudžiama naudoti priekinius rūko žibintus?

Rūko žibintai dažnai naudojami ne pagal paskirtį. Nors rūko žibintų naudojimas aiškiai apibrėžtas Kelių eismo taisyklėse (KET), kad juos galima naudoti tik esant blogam matomumui arba kai nešviečia priekinis kairysis žibintas, tačiau nemažai Lietuvos vairuotojų juos naudoja ne pagal paskirtį - esant geram matomumui tiek dienos, tiek ir nakties metu.

Vis dėlto, kai kurie vairuotojai rūko žibintus įsijungia ir dienos, ir nakties metu, nepriklausomai, ar matomumas kelyje yra geras, ar ne. Tiek vienu, tiek kitu atveju rūko žibintų naudojimas neturi jokios prasmės - matomumas kelyje tikrai nepagerės, o ekonomiškai tai taip pat nebus naudinga, mat rūko žibintai naudoja nemažai energijos, didina degalų sąnaudas.

Autobusai itin retai važiuoja labai lėtai, o taip pat retai važinėja labai siaurais keliais, kur gali taip nutikti. Todėl atkreipiame dėmesį, kad rūko žibintai vadinami rūko žibintais, nes jie šviečia pažeme, t.y. po rūko uždanga, kuris driekiasi dažniausiai 30-100 cm aukštyje ir rūko žibintai nešviečia toli, nes jie nėra tam sukonstruoti.

Tačiau, ką jie daro, jei naudojami netinkamai - akina priešais važiuojančius, o jei naudojami kartu su rūko žibintai gale - ir iš paskos važiuojančius. „Rūko žibintai nėra mados aksesuarai. Tai saugos priemonės, skirtos konkrečiam orui.“

Netinkamo naudojimo pasekmės ir baudos

Už netinkamą priekinių žibintų naudojimą Lietuvoje skiriamos administracinės baudos. Važiavimas su įjungtais priešrūkiniais žibintais, kai nėra blogo matomumo, yra KET pažeidimas. Už tai numatyta administracinė atsakomybė - įspėjimas arba bauda nuo 10 iki 12 eurų (Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalis).

Važiavimas be dienos šviesų gali užtraukti 10-12 eurų baudą, o už pažeidimus naktį arba esant blogoms matomumo sąlygoms - nuo 30 iki 90 eurų baudas. Be to, netinkamas priešrūkinių žibintų naudojimas gali pabloginti matomumą. Važiuojant didesniu greičiu, priešrūkiniai žibintai apšviečia tik artimąją kelio dalį, o tolimesnė kelio atkarpa tampa mažiau pastebima dėl kontrasto. Netinkamai sureguliuoti rūko žibintai gali iš tiesų stipriai akinti.

Taip nutinka tiek prasilenkiant priešpriešais važiuojantiems automobiliams, tiek spiginant į galinio vaizdo veidrodėlį. Dėl šių dalykų iškyla grėsmė, kad akinamas vairuotojas neadekvačiai įvertins situaciją, laiku nepastebės jo judėjimo trajektorijoje esančių kliūčių ir pan. „Tačiau nakties metu naudojami prastai sureguliuoti rūko žibintai gali kelti pavojų, akinti kitus eismo dalyvius. Šviesų apakintas vairuotojas kelias sekundes nemato kelio - tol, kol akys apsipranta. Tiek laiko pakanka, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas.“

Techniniai reikalavimai priešrūkiniams žibintams

Tam, kad naudojami rūko žibintai nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jie privalo atitikti nustatytus reikalavimus: skleisti tinkamos spalvos ir ryškumo šviesą, būti tinkamai sureguliuoti, kad šviesos srautas neakintų kitų vairuotojų. Techninių apžiūrų centruose priekiniai rūko žibintai tikrinami beveik taip pat, kaip ir artimosios šviesos.

Vertinimo kriterijai

• Jei rūko žibintas turi nedidelių šviesos sklaidytuvo defektų ir skleidžiamai šviesai poveikio nėra, tai vertinama kaip nedidelis trūkumas.
• Jei šviesos sklaidytuvas suskaldytas, žibinte yra kiauryminis pažeidimas ir (ar) fiksuojamas poveikis skleidžiamai šviesai - tai didelis trūkumas.
• Nepatikimai ar netinkamai pritvirtintas rūko žibintas - nedidelis trūkumas.
• Jei dėl šios priežasties yra rizika, kad rūko žibintas gali nukristi arba akinti priešpriešine kryptimi važiuojančius eismo dalyvius - tai vertinama kaip didelis trūkumas.
• Jei šviesos pluošto riba sklinda per žemai, TA kontrolieriai fiksuos nedidelį trūkumą.
• Jei šviesos pluošto riba sklis aukščiau nei priekinių žibintų šviesos pluošto ribos - tai didelis trūkumas.
• Toks pat vertinimas bus, jei rūko žibinto skleidžiamos šviesos spalva arba ryškumas, žibinto padėtis, išdėstymas, ženklinimas neatitinka nustatytų reikalavimų ar užfiksavus neveikiantį rūko žibintų jungiklį.

Pagal Lietuvos techninių apžiūrų centrus vienijančios organizacijos „Transeksta“ turimus duomenis, praėjusiais metais rūko žibintų didelių trūkumų diagnozė buvo nustatyta šiek tiek daugiau nei 4 proc., arba 28 337 automobiliams. „Nedidelių trūkumų“ vertinimo sulaukė panašus tikrintų M1 klasės automobilių skaičius - 29 798 arba 4,2 proc. iš maždaug 704 tūkst.

Galiniai rūko žibintai

Bent vienas galinis rūko žibintas yra privalomas kiekvienam Europoje registruojamam automobiliui. Galinis rūko žibintas šviečia ryškia raudona spalva ir esant rūkui iš paskos važiuojančiam vairuotojui padeda geriau matyti priekyje esantį automobilį, nesvarbu, ar jis važiuoja, ar yra sustojęs. Atliekant automobilio techninę apžiūrą, kontrolieriai atsižvelgia į galinių rūko žibintų veikimą. Jei galinis rūko žibintas neveikia - tai yra didelis trūkumas. Daugeliu atvejų automobiliai turi po vieną galinį žibintą, montuojamą kairėje kėbulo pusėje. Kai kurie automobiliai turi du rūko žibintus ir abu jie privalėtų degti tuo atveju, jei ir dešinysis yra visiškai paruoštas naudojimui.

Vairuotojų įpročiai ir naujos technologijos

Automobilių apžvalgininkas ir keliautojas Jurgis Paplaitis pastebi, kad per pastaruosius 15 metų vairuotojų įpročiai pasikeitė ir rūko žibintai be reikalo naudojami vis rečiau. Tačiau tokių vairuotojų vis dar pasitaiko. Dažnai pasitaiko, kad vairuotojai važiuoja su įjungtais priešrūkiniais žibintais net ir esant geram matomumui. Kai kurie tai daro dėl neapsižiūrėjimo, kiti - dėl įpročio ar manydami, kad taip jų automobilis atrodo gražiau. Neretai pasitaikantis pasiteisinimas - pamiršau, nepastebėjau.

Ekspertas prognozuoja, kad apie tokią problemą kaip netinkamu laiku naudojami rūko žibintai netrukus turėtume pamiršti, nes jų tiesiog nebeliks. Nauji automobiliai vis dažniau naudoja LED technologijos žibintus, kurie veikia taip, kad papildomų rūko žibintų nebereikia. Tokie žibintai prisitaiko prie aplinkos, keičia intensyvumą ir apšvietimo kampą, atsižvelgiant į eismo sąlygas, todėl ir atskiri rūko žibintai nebereikalingi. „Manau, kad bet kokiu atveju po penkerių metų tokia diskusija taps nebeaktuali, nes populiarėja segmentais šviečiantys LED žibintai.“ Philips jau sukūrė LED lemputes, kurios dedamos į paprastą automobilio žibintą be lęšio ir atitinkančias visus techninius reikalavimus.

tags: #posukio #zibintai #reikalavimai #iki #2013