Šiuolaikinės transporto priemonės stipriai remiasi saugos sistemomis, tokiomis kaip ABS (stabdžių antiblokavimo sistema) ir ESP (elektroninė stabilumo programa), siekiant užtikrinti vairuotojų saugumą, ypač ekstremaliose situacijose. Šios sistemos yra gyvybiškai svarbios saugiam vairavimui, padedančios sustabdyti automobilį slidžiame arba intensyvaus eismo kelyje, kur stabdymas gali tapti tikru išbandymu.
Stabdžių antiblokavimo sistemos (ABS) principai ir veikimas
Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) padeda sustabdyti automobilį sudėtingomis kelio sąlygomis. Jos teorija yra gana paprasta: ant slidaus kelio besisukantys automobilio ratai neturi traukos, nes slydimo kontaktas yra santykinis su ledu. ABS sistema neleidžia ratams užsiblokuoti staigiai arba stipriai stabdant, reguliuodama stabdžių slėgį kelis kartus per sekundę.
ABS komponentai ir jų funkcijos
- Greičio jutikliai: prie kiekvieno rato yra greičio jutiklis, kuris fiksuoja ratų sukimosi greitį.
- Vožtuvai: reguliuoja stabdžių skysčio slėgį kiekvienam ratui atskirai.
- Siurblys: atkuria slėgį stabdžių sistemoje, kai vožtuvai jį sumažina.
- Reguliatorius (valdymo blokas): nuolat stebi greičio jutiklius ir ieško rate lėtėjimo. Reguliatorius „supranta“, kad per greitas sustojimas yra neįmanomas, todėl atitinkamai sumažina stabdžių slėgį tol, kol jis mato pagreitį, o tada padidina slėgį, tol, kol vėl bus reikalingas lėtėjimas. Šie veiksmai vyksta labai greitai, dar prieš ratams pakeičiant savo greitį.
To rezultatas yra tas, kad ratai lėtėja tuo pačiu metu kaip ir automobilis, o stabdžiai ratus išlaiko labai arti taško, nuo kurio prasideda blokavimo momentas. Kai ABS sistema veikia, jaučiamas stabdžių pedalo pulsavimas, atsirandantis dėl greitojo atsidarymo ir uždarymo vožtuvų.
ABS sistemos tipai
Stabdžių antiblokavimo sistemos naudoja skirtingas schemas, priklausančias nuo stabdžių paskirties. Yra trijų rūšių ABS:
- Keturių kanalų, keturių jutiklių: geriausia schema, nes jutikliai yra ant visų keturių ratų, ir ant jų visų yra atskiri vožtuvai.
- Trijų kanalų, trijų jutiklių.
- Vieno kanalo, vieno jutiklio.
ABS privalumai ir trūkumai
Privalumai:
- Stabdymas ant ledo: ant slidžios kelio dangos daug lengviau suvaldyti automobilį, turint ABS sistemą.
- Patogesnis stabdymas: nereikia nuolat spausti ir atleisti stabdžių, siekiant išlaikyti automobilio kontrolę stabdant.
- Sumažina nelaimingų atsitikimų riziką: užkirsdama kelią slydimui ir palaikydama optimalų sukibimą, ABS žymiai sumažina kontrolės praradimo sukeliamų nelaimingų atsitikimų riziką.
Trūkumai:
- Pailgėjęs stabdymo kelias: dėl sistemos veikimo nebegalima staigiai sustoti, pailgėja stabdymo laikas.
Kodėl stabdžių sistemoje atsiranda oras ir kokie to požymiai?
Tinkamai veikianti stabdžių sistema yra labai svarbi saugiam automobilio judėjimui. Oras stabdžių sistemoje - tai potencialus pavojus saugumui, galintis pasibaigti tragedija įvykus avarijai.
Oro patekimo į stabdžių sistemą priežastys
Oras gali patekti į stabdžių sistemą keliais būdais:
- Per verdančius pasenusio stabdžių skysčio garus (didelė vandens koncentracija). Stabdžių skystis turi higroskopinių savybių, sugeria drėgmę iš aplinkos. Intensyvaus stabdymo metu skysčio temperatūra pakyla ir jis pradeda virti, išskirdamas anksčiau absorbuotą drėgmę garais, kurie vėliau kondensuojasi ir cirkuliuoja vamzdeliuose.
- Per sugadintus stabdžių elementus arba hidraulikos elementų keitimą.
- Dėl mechanikų aplaidumo, kai praleidžiama nuorinimo procedūra po remonto ar dalių keitimo.
- Dėl sistemos nesandarumo, galinčio atsirasti dėl prasisunkimo šalia rato arba žarnelių pažeidimo.
Nepriklausomi tyrimai parodė, kad septynios iš dešimties transporto priemonių, dalyvaujančių eisme, naudoja pasenusį stabdžių skystį. Tai rodo aukštą rizikos laipsnį, kadangi stabdžių skystis turi savybę surinkti drėgmę iš aplinkos, o praėjus tam tikram laikui tai lemia virimo temperatūros sumažėjimą. Be to, stabdžių skysčiai, praėjus tam tikram laikui, netenka savo antikorozinių savybių, o tai veda prie hidraulikos elementų gedimų.
Oro buvimo stabdžių sistemoje požymiai
Vienas dažniausių šio gedimo požymių - stabdymo metu minkštas (griūvantis) stabdžių pedalas. Tai reiškia, kad stabdžiai negali išlaikyti slėgio, todėl sumažėja stabdymo jėga. Kitas ženklas gali būti spyruokliuojantis pedalas - pastebėsite, kad reikia naudoti daugiau jėgos nei įprastai. Taip pat į orą stabdžių sistemoje gali rodyti skirtinga stabdymo jėga tarp vienos transporto priemonės pusės ar vienos iš ašių ratų. Simptomai taip pat apima ilgą stabdžių pedalo eigą ir garsus, tokius kaip traškėjimas, bildesys ar girgždėjimas, sklindantis iš stabdžių sistemos.
Jei pastebėjote šiuos požymius, greičiausiai reikalinga stabdžių sistemos nuorinimo procedūra.
Stabdžių sistemos nuorinimas: bendrosios rekomendacijos ir procedūros
Tinkamai atliktas stabdžių nuorinimas leidžia pašalinti orą iš sistemos ir atkurti tinkamą jos veikimą. Daugelio servisų stabdžių skysčių keitimas yra rutininis sezoninis priežiūros darbas.
Pasiruošimas stabdžių nuorinimui
Prieš pradedant nuorinimo procesą, svarbu atlikti kelis paruošiamuosius darbus:
- Senojo stabdžių skysčio nusiurbimas: Continental Teves siūlo tam praktiškus ir patogius įrankius, tokius kaip ištraukiklį arba siurbliuką. Seno skysčio nusiurbimas garantuoja, kad nesusimaišys senas stabdžių skystis su nauju.
- Bakelio išvalymas: ištuštinus stabdžių skysčių rezervuarą (bakelį), reikia jį išvalyti nuo nuosėdų ir teršalų. Tai užtikrins, kad teršalai nepateks į stabdžių sistemos vidų atliekant nuorinimo darbus. Jeigu rezervuaras labai užterštas, jį reikia demontuoti, kad būtų galima pilnai išvalyti.
- Slėgio reguliavimas: po pasiruošimų reikia sureguliuoti spaudimą pagal gamintojo instrukcijas. Paprastai nustatomas 1 baras.
Specialistas, kuris naudoja šiuolaikinius saugumo sistemos technologinius sprendimus, privalo turėti atitinkamos informacijos, kad galėtų pakeisti stabdžių skystį.
How to use a Brake Bleed & Fluid Extractor
Kaip nuorinti stabdžių sistemą su ABS?
Ši procedūra yra sudėtingesnė nei nuorinimas be ABS, nes sistema turi papildomų komponentų - pvz., ABS siurblį, kuris gali būti pažeidžiamas. Tačiau laikydamiesi instrukcijų, pavojų išvengsite.
Ko reikės:
- Naujo stabdžių skysčio (seno buteliuko nenaudokite, nes jis sugeria drėgmę).
- Pagalbininko.
- Reikiamų įrankių (veržliarakčio oro išleidimo vožtuvui atsukti, žarnelės, talpos stabdžių skysčiui surinkti).
Žingsniai, kaip tinkamai nuorinti su ABS sistema:
- Pradėkite nuo pagrindinio stabdžių cilindro. Užtikrinkite, kad cilindro išsiplėtimo bakelis būtų pilnas stabdžių skysčio. Jo sumažėjimas nuorinimo metu gali sukelti naujų oro burbuliukų.
- Degimas turi būti įjungtas.
- Kelis kartus paspauskite pedalą, kol jis visiškai įsispaus. Taip pašalinsite slėgį, reguliuojantį ABS.
- Toliau nuorinami ratai. Rekomenduojama pradėti nuo rato, esančio toliausiai nuo pagrindinio cilindro, o tai paprastai yra dešinysis galinis ratas.
- Vienas žmogus tvirtina žarnelę prie vožtuvo, kitas spaudžia pedalą. Kai susidaro priešslėgis (padidėjęs pasipriešinimas), pedalą reikia nuspausti iki galo ir laikyti. Tuo metu kitas žmogus atidaro vožtuvą - skystis teka į indą. Kai spaudžiantysis jaučia pasikeitusį slėgį, vožtuvas užveržiamas. Procedūra kartojama, kol nelieka burbuliukų.
- Tęskite nuorinimo procesą prie kito rato - dešiniojo priekinio, paskui kairiojo galinio ir kairiojo priekinio rato.
- Baigus nuorinti ratus, išjunkite degimą ir papildykite skystį bakelyje iki MAX ženklo.
- Siurblys neturėtų veikti ilgiau nei 2 minutes - darykite pertraukas, kad jis atvėstų.
Jeigu automobilis turi hidraulinę sankabą ir bendrą rezervuarą, reikia hidraulinę sistemą praskalauti nauju skysčiu. Tokiu būdu bus užtikrinta, kad senas skystis nepaklius iš sankabos sistemos į stabdžių sistemą ir nesumažins naujo stabdžių skysčio virimo temperatūros. Norint praskalauti sankabos sistemą, reikia prijungti surinkimo buteliuką prie išleidimo vožtuvų jungties. Atidarius blokavimo vožtuvą įrenginyje, skirtame oro išleidimui, atsidaro oro išleidimo vožtuvas ir stabdžių skystis turi tekėti tol, kol bus tuščia ir be oro burbuliukų.
Specialūs nuorinimo atvejai su ABS
Nuorinimas su ABS MK II (pvz., ATE ABS MK II)
- Pirmiausiai nuoriname priekinę ašį, išjungus degimą.
- Pajungus nuorinimo įrenginį prie rezervuaro (bakelio) su skysčiu, atsidaro blokavimo vožtuvas ir nustatomas 1 baro slėgis.
- Skysčio surinkimo indas prijungiamas prie nuorinimo vožtuvo ir atidaromas nuorinimo vožtuvas, įminamas stabdžių pedalas, uždaromas nuorinimo vožtuvas ir atleidžiamas stabdžių pedalas. Šis procesas kartojamas, kol skystis tampa švariu ir be oro burbuliukų.
- Prieš nuorinant galinę ašį, pirmiausia reikia dvidešimt kartų nuspausti stabdžių pedalą išjungus degimą, siekiant sumažinti slėgį.
- Tada paimama surinkimo indo žarna ir uždedama ant nuorinimo vožtuvo ir jis atidaromas. Tuomet nuspaudžiamas ir laikomas stabdžių pedalas.
- Įjungiamas degimas. Nuorinimo vožtuvas paliekamas atidarytas, kol įtekantis skystis bus švarus ir be oro burbuliukų.
- Tuomet uždaromas nuorinimo vožtuvas, išspaudžiama tarpinė, kuri apsaugos nuo dulkių ir atleidžiamas stabdžių pedalas.
- Uždarius nuorinimo įrenginio blokuojantį vožtuvą, laukiama, kol atsijungs ABS siurbliukas. Siurbliukas gali dirbti ilgiausiai 2 min, tada turi atvėsti apie 10 min.
Nuorinimas po hidraulinio ABS bloko elementų pakeitimo
- Nuorinimo įrenginyje nustatomas 2 barų slėgis.
- Keičiant skystį, įspaudžiamas ir atleidžiamas stabdžių pedalas (kas 3 sekundes). Procedūra kartojama 5-10 kartų.
Continental Teves rekomenduoja visas sistemas prieš montuojant naują pagrindinį cilindrą nuorinti ir užpildyti skysčiu. Tuo užtikrinama, kad į ABS bloko hidraulinę sistemą nepateks oras.
Kaip nuorinti stabdžius automobilyje be ABS?
Paprastose stabdžių sistemose be ABS nuorinimo procesas yra šiek tiek paprastesnis:
- Pirmiausia patikrinkite stabdžių skysčio bakelį ir, jei reikia, papildykite.
- Pradėkite nuo rato, esančio toliausiai nuo pagrindinio cilindro. Jei cilindras kairėje variklio skyriaus pusėje, tvarka tokia: dešinysis galinis → kairysis galinis → dešinysis priekinis → kairysis priekinis.
- Naudokite veržliaraktį ir atsukite oro išleidimo vožtuvą (pusė apsisukimo). Užmaukite žarnelę ir stebėkite, ar teka skystis su burbuliukais. Jei skystis teka tolygiai - užveržkite vožtuvą ir papildykite sistemą nauju skysčiu.
- Procedūra panaši į ABS atvejį: pagalbininkas kelis kartus stipriai nuspaudžia pedalą, paskui laiko jį nuspaustą. Tuo metu atsukate vožtuvą, kol skystis išteka. Kai pedalas paliečia grindis, informuojama apie tai, o vožtuvas vėl užveržiamas. Procesą reikia kartoti, kol pedalas vėl bus standus.
Kiti svarbūs aspektai stabdžių priežiūroje
ABS sistemos gedimai
Jeigu jūsų prietaisų skydelyje įsižiebė įspėjamoji ABS lemputė, tai reiškia, kad ABS sistema nebeveikia ir ją reikia tvarkyti. Dažniausios priežastys gali būti sugedęs vairo kampo jutiklis, ratų greičio jutiklis arba slydimo jutiklis. Sprendimas: diagnozuokite su skaitytuvu ir pakeiskite sugedusias dalis.
Stabdžių sistemos problemos po remonto
Dažnai pasitaikanti problema - kai po stabdžių sistemos priežiūros (pvz., cilindro gumų keitimo) nepavyksta sukelti spaudimo. Tokiu atveju skystis bėga be burbuliukų, bet labai silpnai. Net ir sukėlus papildomą slėgį bakelyje, pedalas kietas tik kol slėgis yra. Dažniausia priežastis - likęs oras sistemoje arba netinkamai sudėtos detalės, per kurias gaudomas oras. Kartais problema gali būti ir pagrindiniame stabdžių cilindre, kuriame gali būti likę oro.
Jei susiduriate su sunkumais nuorinant stabdžius, ypač po remonto ar dalių keitimo, svarbu atidžiai sekti instrukcijas ir, jei reikia, kreiptis į specialistus. Kartais gali prireikti specialių įrankių ar metodų, ypač turint ABS sistemą.
Nenuvertinkite stabdžių sistemos gedimų - nuo jos priklauso ne tik Jūsų, bet ir kitų eismo dalyvių saugumas. Po stabdžių sistemos priežiūros specialistas pabando važiuoti ir patikrina stabdžių sistemos veikimą. Transporto priemonėse su ATE ESP pagrindiniame cilindre įmontuoti slėgio davikliai (1 arba 2). Dirbant įvairius darbus servisuose su stabdžių hidraulika, reikia atkreipti dėmesį išsirenkant stabdžių skystį.