Ką negalima daryti po kataraktos operacijos

Kataraktos operacija šiuolaikinėje medicinoje yra laikoma viena saugiausių ir dažniausiai atliekamų chirurginių procedūrų, grąžinančių regėjimo džiaugsmą milijonams žmonių. Nors pati operacija dažnai trunka mažiau nei 20 minučių, o pacientas namo išleidžiamas tą pačią dieną, tikrasis gijimo procesas prasideda tik peržengus klinikos slenkstį. Daugelis pacientų klaidingai mano, kad regėjimas taps tobulas iškart atsikėlus nuo operacinio stalo, tačiau akis yra jautrus organas, kuriam reikia laiko adaptuotis prie naujo dirbtinio lęšiuko ir užgydyti mikroskopinius pjūvius.

Kas yra katarakta ir kada reikalinga operacija?

Katarakta - tai akies lęšiuko drumstėjimas, kuris blogina šviesos pralaidumą ir regėjimo kokybę bei įtakoja gyvenimo komfortą. Ši liga yra viena pagrindinių regėjimo blogėjimo priežasčių, ypač vyresniame amžiuje. Vyresniame amžiuje diagnozuota katarakta dažnai vadinama ne liga, o amžėjimo pasekme, t.y. laikui bėgant prasidedančia akies lęšiuko baltymų degradacija, dėl ko ir atsiranda drumstys. Pagal sergamumo katarakta statistiką ji diagnozuojama iki 50 proc. pacientų 65-74 amžiaus grupėje, o vyresniems nei 75 metų nustatoma net iki 70 proc.

Kataraktos priežastys

Kataraktos priežastys gali būti įvairios:

• Įgimta katarakta atsiranda ankstyvame amžiuje dėl įvairių paveldimų ligų, tačiau neretai aiškios priežasties nenustatoma.
• Įgyta katarakta vystosi vyresniame amžiuje su amžiumi prasidėjus lęšiuko baltymų degradacijai. Lęšiuko drumstėjimą gali paskatinti kai kurie vaistai, tokie kaip gliukokortikoidai ar chemoterapiniai medikamentai, o taip pat ultravioletiniai, infraraudonieji bei jonizuojantys spinduliai, rūkymas ir alkoholio vartojimas. Ji gali išsivystyti po akių traumos arba sergant kai kuriomis sisteminėmis ligomis, kurios sukelia medžiagų apykaitos sutrikimus, kaip pavyzdžiui cukriniu diabetu, hipokalcemija, galaktazemija ir pan.

Kataraktos simptomai

Pagrindiniai kataraktos simptomai, kuriuos pastebi pacientai:

• Regėjimo aštrumo palaipsnis mažėjimas - matymas darosi tarsi per rūką, ar nešvarų stiklą. Palaipsniui regėjimas gali prastėti iki visiško aklumo, kai akis tik jaučia šviesą, bet nieko neįžiūri.
• Padidėjęs jautrumas ryškiai šviesai - ryški kontrastuojanti šviesa pradeda akinti ir erzinti, atsiranda šviesos ratilai apie šviesos šaltinius. Akinimas vairuojant ar ryški saulės šviesa tampa problema.
• Spalvų išblukimas - palaipsniui išblunka spalvos, be blyškių spalvų vaizdas gali įgauti daugiau gelsvo atspalvio.
• Dvejinimasis žiūrint viena akimi.
• Pablogėja matymo kontrastas - darosi sunku skaityti smulkesnį raštą, ypač spalvotame fone.
• Refrakcijos pokyčiai - susidariusios drumstys gali keisti ir lęšiuko refrakcines savybes, todėl progresuoja trumparegystė ar toliaregystė, darosi „sunku prisitaikyti akinius”.

Išoriškai kataraktą artimieji gali įtarti, kai išsiplėtusiame vyzdyje, kuris įprastai yra juodos spalvos, kartais matosi pilkšvos, balkšvos ar net gelsvos spalvos drumstis, galimi ir šviesos atspindžio skirtumai tarp akių.

Kada operuoti kataraktą?

Kataraktos operacija reikalinga tuomet, kai katarakta pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui - vairavimui, skaitymui, darbinei veiklai ar kitiems gero regėjimo reikalaujantiems užsiėmimams. Pagrindinis kriterijus - suprastėjęs matymas, dėl kurio pablogėja gyvenimo kokybė ir atsiranda trukdžių atlikti kasdienę veiklą. Akių ligų gydytojui diagnozavus kataraktą nerekomenduojama delsti, kadangi ilgai laukiant pažeistas lęšiukas kietėja ir operacija tampa sudėtingesnė, padidėja pooperacinių komplikacijų rizika.

Ilgai laukiant, lęšiukas kietėja, todėl operacija tampa sudėtingesnė, o tai sąlygoja didesnį akies traumatizavimą operacijos metu, ilgesnį gijimo laikotarpį, didesnę pooperacinių komplikacijų riziką ir prastesnį regėjimą po operacijos.

Kataraktos operacijos eiga ir pasiruošimas

Kataraktos operacija - tai vienintelis efektyvus gydymas, galintis sugrąžinti regėjimą. Ši procedūra yra neskausminga, o regėjimas pradeda gerėti jau kitą dieną po operacijos nuėmus akies tvarstį. Kataraktos operacija - tai procedūra, kurios metu pašalinamas drumstas natūralus akies lęšiukas ir pakeičiamas dirbtiniu. Naudojamos modernios technologijos - fakoemulsifikacija, kurios dėka, atlikus labai mažą pjūvį ragenoje, kataraktos pažeistas lęšiukas susmulkinamas ultragarso pagalba ir išsiurbiamas, o į jo vietą įdedamas naujas dirbtinis lęšis. Operacija paprastai trunka apie 15-30 minučių.

Kataraktos operacijos etapai

1. Pirminė konsultacija - pacientui atliekami išsamūs akių tyrimai, siekiant įvertinti akies būklę ir parinkti tinkamą lęšį.
2. Pasiruošimas operacijai - po konsultacijos reikia susisiekti su šeimos gydytoju ir atlikti priešoperacinius tyrimus bei gauti siuntimą su išvadą apie bendrą paciento sveikatos būklę, vartojamus medikamentus ir galimybę atlikti chirurginę operaciją. Reikalingi šie įprastiniai priešoperaciniai tyrimai: bendras kraujo tyrimas, gliukozės kiekis kraujyje, elektrokardiograma (EKG), kraujo krešėjimo rodikliai, bendras šlapimo tyrimas, krūtinės ląstos rentgenograma (pagal indikacijas). Tyrimus reikėtų atlikti ne anksčiau kaip 30 dienų iki operacijos. Prieš operaciją rekomenduojama atvykti su lydinčiuoju asmeniu, nes vairuoti negalėsite.
3. Operacijos eiga - atvykus operacijai pradžioje vyksta pasiruošimas: lašinami vaistai į akį ir skiriami kiti priešoperaciniai medikamentai. Operacijos metu naudojant nejautrą, atlikus mažą 2,2-2,4 mm pjūvį ragenoje, ultragarsinio zondo pagalba susmulkinamas ir pašalinamas drumstas lęšiukas bei injektoriaus pagalba implantuojamas dirbtinis lęšiukas.
4. Pooperacinė konsultacija - kitą dieną po operacijos reikia atvykti į kliniką konsultacijai, kurios metu nuimamas tvarstis, apžiūrima operuota akis, patikrinamas regėjimas.
5. Pooperacinis laikotarpis - po operacijos pacientui rekomenduojama kelias savaites vengti didesnio fizinio krūvio, neliesti akies ir naudoti paskirtus akių lašus.

Pacientams, turintiems siuntimą, kataraktos operacija su baziniu lęšiuku atliekama nemokamai.

Implantuojami dirbtiniai lęšiai

Kataraktos operacijos metu vietoje sudrumstėjusio natūralaus lęšiuko implantuojami dirbtiniai lęšiai, kurie atstato šviesos pralaidumą į akies tinklainę. Yra keli pagrindiniai pagal optines savybes dirbtinių lęšių tipai:

• Monofokaliniai lęšiai (vieno židinio) - užtikrina ryškiausią matymą vienam regėjimo nuotoliui, dažniausias pasirinkimas - regėjimui į tolį, todėl reikalingi akiniai artimam atstumui.
• Praplėsto židinio (EDOF) - šie lęšiukai turi praplėstą regėjimo gylio zoną, todėl pacientas gali gerai matyti ne tik į tolį, bet ir vidutiniu, ištiestos rankos atstumu (apie 60cm), tai naudinga dirbant kompiuteriu, vairuojant automobilį ir žiūrint į prietaisų skydelį, navigaciją ar pan. Skaitymui su šiais lęšiais reikalingi akiniai.
• Multifokaliniai lęšiai (daugiažidininiai) - suteikia galimybę gerai matyti įvairiais atstumais: tiek arti, tiek vidutiniu atstumu, tiek į tolį, todėl dažniausiai akiniai po operacijos nereikalingi.
• Toriniai lęšiai - skirti pagerinti regėjimo aštrumą pacientams, turintiems astigmatizmą. Jie taip pat gali būti monofokaliniai (vieno židinio) ir multifokaliniai (daugiažidininiai).

Šiuolaikiniai kokybiški lęšiai turi geras optines savybes. Juos galima implantuoti per minimalų 2,2-2,4mm pjūvį, nes yra minkšti ir sulankstomi. Kuo mažesnis operacinis pjūvis, tuo mažiau traumuojama akis, tuo saugesnis, lengvesnis ir trumpesnis pooperacinis gijimo laikotarpis.

Pooperacinis laikotarpis ir ko vengti

Po kataraktos operacijos gijimo laikotarpis priklauso nuo paciento sveikatos ir atidumo laikantis gydytojo rekomendacijų. Dažniausiai jau po 1 mėnesio nėra jokių apribojimų įprastinei veiklai. Pirmosios pooperacinės savaitės yra svarbiausios - pacientui rekomenduojama kelias savaites riboti skaitymą, televizorių žiūrėti saikingai ir vengti bet kokio sunkesnio fizinio krūvio. Tinkamai laikantis rekomendacijų, pacientai dažniausiai po 3-4 savaičių gali pilnai grįžti prie įprastų veiklų ir mėgautis pagerėjusiu regėjimu. Nors vidutinis gijimo laikas yra apie mėnesį, kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus.

Klaidos, kurių reikėtų vengti po kataraktos operacijos

Po kataraktos operacijos svarbu rūpintis savo akimis ir laikytis tam tikrų taisyklių, kad gijimas būtų kuo greitesnis ir be komplikacijų. Štai ką reikėtų vengti:

1. Vengti vandens ir drėgnos aplinkos. Po kataraktos operacijos akys tampa jautresnės ir gali būti linkusios į infekcijas. Todėl labai svarbu pirmosiomis dienomis po operacijos vengti tiesioginio kontakto su vandeniu. Lietus, vonia, baseinai ir net dušai gali sukelti bakterijų patekimą į akį ir užkrėsti ją. Pirmąją savaitę prausiantis duše ar plaunant galvą, reikia stengtis, kad vanduo, muilas ar šampūnas nepatektų tiesiai į operuotą akį.
2. Nenaudoti akių makiažo. Pirmąsias kelias savaites po operacijos reikėtų visiškai vengti akių makiažo. Makiažo priemonės, ypač tušas ir akių pieštukas, gali sudirginti akis ir sukelti infekcijas.
3. Vengti stiprių fizinių krūvių. Pirmąsias kelias savaites po operacijos reikėtų vengti intensyvių fizinių krūvių, tokių kaip sunkios treniruotės, bėgimas ar kiti aktyvūs sportai. Pirmas 2 savaites nerekomenduojama kelti daiktų, sunkesnių nei 5-7 kilogramai.
4. Nešlapinti ir netrinti akių. Po operacijos gali kilti pagunda trinti ar šluostyti akis, tačiau tai griežtai draudžiama. Akių trynimas gali sukelti dirginimą, uždegimą arba net pažeisti operuotą akį. Reikėtų vengti ir bet kokio kito tiesioginio akių kontakto, kuris gali trukdyti gijimo procesui. Naudokite apsaugines priemones, kad apsaugotumėte akis nuo netyčinio trynimo naktį.
5. Vengti tiesioginių saulės spindulių. Po operacijos jūsų akys gali tapti jautresnės šviesai, todėl labai svarbu vengti tiesioginių saulės spindulių. Dėvėkite apsauginius akinius nuo saulės, kad apsaugotumėte akis nuo UV spindulių.
6. Vengti rūkymo ir dulkių. Rūkymas gali neigiamai paveikti gijimo procesą, nes nikotinas mažina kraujo tiekimą į akis. Be to, rūkymas didina infekcijų tikimybę, nes dūmai gali dirginti akis ir kvėpavimo takus. Taip pat 2 savaites po regos korekcijos turėtumėte vengti aplinkos, kurioje yra daug dulkių.
7. Vengti akių dirginančių medžiagų. Po kataraktos operacijos akys gali būti ypač jautrios įvairioms dirginančioms medžiagoms, tokioms kaip dūmai, cheminiai valikliai, stiprūs kvapai ir kt.
8. Nenaudoti nereceptinių vaistų be gydytojo sutikimo. Po kataraktos operacijos svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl vaistų vartojimo. Nenaudokite jokių nereceptinių vaistų ar akių lašų be gydytojo sutikimo.
9. Vengti kraują skystinančių vaistų - aspirino, ibuprofeno ir tam tikrų papildų - bent dvi savaites prieš operaciją ir po jos.
10. Neiti į pirtį, baseiną ar karštą dušą - šiluma didina tinimą ir gali sukelti infekciją.

Papildomi patarimai greitesniam gijimui

• Reguliarūs patikrinimai po operacijos. Po kataraktos operacijos svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti akių patikrinimus. Tai padės užkirsti kelią galimoms komplikacijoms.
• Mityba. Rekomenduojama vartoti maistą, kuris turi daug vitaminų A, C ir E, ir omega-3 riebalų rūgščių, pavyzdžiui, žuvį ir sėklas.
• Akių lašai. Gydytojo paskirti akių lašai mažina uždegimą ir padeda akims greičiau gyti.
• Miego padėtis. Pirmąsias kelias naktis rekomenduojama miegoti ant nugaros arba ant to šono, kurios pusės akis nebuvo operuota. Tai padeda sumažinti patinimą.
• Stebėti pokyčius. Svarbu stebėti pokyčius ir prireikus konsultuotis su gydytoju dėl bet kokių neįprastų simptomų. Jei pastebite stiprų skausmą, didelį patinimą, kraujavimą, regėjimo pablogėjimą ar kitus neįprastus simptomus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

tags: #po #kataraktos #operacijos #negalima #negalima #vairuoti