Pirmoji pagalba nusibrozdinus kelius

Aktyvus laisvalaikis yra neatsiejamas nuo įvairiausių sužalojimų, tokių kaip odos nubrozdinimai, įpjovimai ar nudegimai. Nors traumų negalima numatyti, joms galima pasiruošti ir palengvinti pasekmes. Svarbiausia - turėti paruoštą namų vaistinėlę ir žinoti, kaip tinkamai suteikti pirmąją pagalbą.

Dažniausiai pasitaikantys sužalojimai

Aktyvesnis gyvenimo būdas, ypač šiltuoju metų laiku, dažnai lemia įvairių sužalojimų padažnėjimą. Vaistininko R. Blyno teigimu, vasara visada buvo sezonas, kai padaugėja mėlynių, žaizdų ir nubrozdinimų. Viena dažniausiai pasitaikančių vasaros sezono traumų vaikams, o kartais ir suaugusiesiems - įvairios žaizdelės ir nubrozdinimai. Nesėkmingas manevras su riedlente ar nusileidimas nuo kalniuko dviračiu gali baigtis atvira kraujuojančia žaizda. Dažniausios traumos kelionių metu - tai patempimai, sumušimai, taip pat nubrozdinimai ir įpjovimai. Bene dažniausiai aktyvaus poilsio mėgėjų trauma - įvairių kūno vietų sumušimai, dėl kurių kraujas išsilieja po oda, arba įvairūs nubrozdinimai. Be to, keliaujant gali nutrinti net ir patys patogiausi batai. Dažna sumušimų ir patempimų priežastis - netinkamas pasiruošimas arba visiškas nepasirengimas fiziniam krūviui, ištvermės stoka.

Žaizdų tipai ir jų atpažinimas

Pagal sužalojimo pobūdį žaizdos skirstomos į kelis tipus:

• Pjautinės žaizdos: atsiranda susižeidus aštriu daiktu (stiklo šuke, peiliu). Iš tokios žaizdos gausiai kraujuoja. Delne tokios žaizdos pavojingos, nes gali būti pažeistos sausgyslės.
• Draskytinės žaizdos: atsiranda per transporto traumas ar sprogimus. Žaizdos kraštai nelygūs, draskyti, kraujavimas nebūna gausus, tačiau pažeidžiama daugiau audinių.
• Nubrozdinimai: tai paviršinės žaizdos, kai pažeidžiamas tik viršutinis odos sluoksnis. Nubrozdinimo vietoje lieka skaudi, jautri, kraujuojanti vieta, nutrinta oda. Šiose žaizdose gali būti įstrigę įvairūs svetimkūniai, kurie gali būti infekcijos priežastis.
• Muštinės žaizdos: padarytos smūgiu buku daiktu ar kumščiu. Plyšus smulkioms kraujagyslėms (kapiliarams) poodyje, kraujas išsilieja į audinius ir susidaro mėlynės. Oda retkarčiais įplyšta, tačiau kraujuoja menkai. Tam tikrais atvejais sužalojimas gali būti gilesnis - gali lūžti kaulai arba gali būti sužalotos kitos vidinės struktūros.
• Durtinės žaizdos: būdinga maža kiaurinė vieta ir gilus kanalas. Tokios žaizdos pavojingos, nes giliau gali būti sužalota stambi kraujagyslė ar organas.
• Šautinė žaizda: primena skylutę su sumuštais, nubrozdintais, tamsesniais kraštais.

Kartais pasitaiko kombinuoto tipo žaizdų, pavyzdžiui, kąstinės-plėštinės, trintinės-plėštinės, durtinės-pjautinės.

Pirmoji pagalba susižeidus

Svarbiausia būti pasiruošus, tad naudinga reguliariai peržvelgti namų vaistinėlę. Pirmiausia susižeidus reikėtų apžiūrėti sužeistą vietą ir įvertinti žaizdos gylį. Vaistininkė I. Norkienė primena pagrindines pirmosios pagalbos taisykles, kurios padės nepasimesti situacijoje ir kuo greičiau sumažinti traumos padarinius. Greita pirmoji pagalba užtikrins ir greitą traumuotos vietos gijimą, pažeistų audinių atsistatymą.

Žaizdos valymas ir dezinfekavimas

Parkritus ir nusibrozdinus, į žaizdą patenka nešvarumų nuo grindinio, todėl labai svarbu ją tinkamai išvalyti ir apsaugoti nuo užkrėtimo. Prieš liesdami sužeistą vietą, pirmiausia kruopščiai nusiplaukite rankas: vienas svarbiausių dalykų - nepadidinti infekcijos rizikos. Jeigu esate ne namuose, žaizdai nuplauti tiks ir pirktinis vanduo iš butelio. Pirmiausia, sužeistą vietą nuplaukite šaltu tekančiu vandeniu. Geriausia pažeistą vietą nuplauti su muilu ir tekančiu vandeniu. Galima naudoti ir vandenį iš butelio, net mineralinį. Nusausinus žaizdą, nereikia skubėti stabdyti kraujavimo, jeigu jis negausus - su krauju išsiplaus į žaizdą patekusios bakterijos. Vaistininkas R. Blynas akcentuoja, kad dažniausiai nusibrozdinama po sąlyčio su kietu šiurkščiu paviršiumi, tad pirmiausia žaizdą reikėtų dezinfekuoti. Vėliau išvalyti su švaria servetėle ir apžiūrėti, ar žaizda stipriai nekraujuoja.

Išvalius žaizdą, būtina ją dezinfekuoti specialiomis antiseptinėmis priemonėmis. Antiseptikai slopina įvairių užkrėtimą galinčių sukelti mikroorganizmų dauginimąsi, juos naikina. Mažas žaizdas valykite jodo neturinčiomis dezinfekuojančiomis priemonėmis. Oda apie žaizdą atsargiai nuvaloma vandenilio peroksidu ar spiritu (reikia saugoti, kad dezinfekuojamasis skystis nepatektų į pačią žaizdą). Kelionėje ypač patogus purškiamas antiseptikas, kuriuo nupurkškite odą aplink žaizdą. Pilti tiesiai ant žaizdos antiseptiko nedera, nes jis sudirgins audinius arba sukels nudegimą.

Kraujavimo stabdymas ir žaizdos sutvarstymas

Jei nusibrozdinus odą kraujuoja negausiai, nėra pavojinga, o kraujas per keletą minučių sukreša. Tokią žaizdelę užtenka dezinfekuoti bei užklijuoti pleistru. Nedidelio kraujavimo stabdyti nereikia, nes kraujas iš žaizdos išplauna ligas sukeliančius virusus ir bakterijas. Jei kraujavimas nėra stiprus, galima užklijuoti pleistru. Jei kraujuoja stipriau rekomenduojama sutvarstyti tvarsčiu, jį reikėtų pakeisti bent du kartus per dieną. Svarbu per dažnai netikrinti, ar kraujas jau sustojo, nes pakartotinai nuimant tvarstį galima pažeisti besiformuojantį žaizdos šašą ir paskatinti kraujavimą.

Dezinfekavus žaizdą, ant jos reikėtų uždėti sterilų tvarstį. Kol žaizda dar atvira, jis apsaugos nuo galimo tolesnio jos užteršimo. Taip pat patogu negilioms žaizdoms naudoti purškiamus pleistrus, kurie pažeistą vietą padengia plona plėvele, saugančia nuo nešvarumų ir mikrobų, leidžiančia žaizdai kvėpuoti ir gyti. Klijuoti žaizdą reikėtų tol, kol susiformuos šašas. Jeigu baiminatės, kad tvarstis gali prie žaizdos prilipti, galite ją patepti antibiotikų tepalu. Kai ant nubrozdinimo ar pjūvio vietoje susiformuos šašas, žaizdą galite palikti atvirą. Vaistininkas perspėja, kad laikyti žaizdą atvirą geriausia tik, kai užsidėjo šašas, tada ji tikrai užgis greičiau.

Mėlynių priežiūra

Mėlynė yra mažų kapiliarų plyšimo pasekmė, dėl to atsiranda poodinės kraujosrūvos. Atsiradus mėlynei, pirmiausia ant sumuštos vietos uždėkite ledo (tai gali būti specialus ledo maišelis, kurį įsigysite vaistinėje, arba užšaldytas maisto produktas iš šaldytuvo). Apvynioję ledą rankšluosčiu ar kitu audiniu, palaikykite ne ilgiau kaip 20 minučių, tada po kelių minučių pakartokite procedūrą, darykite tai 3-4 kartus. Po 48 valandų mėlynę pradėkite šildyti. Mėlynė turėtų visiškai išnykti po poros savaičių. Per šį laiką ji pakeis daugybę atspalvių: nuo tamsiai mėlynos iki geltonai žalios. Jei spalva nesikeičia, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Patemptų ar sumuštų raumenų priežiūra

Pirmoji pagalba, patyrus raumenų traumą ar susimušus yra skaudamos vietos šaldymas. Šaltis apmalšins skausmą, neleis tinimui plisti, vystytis uždegimui. Tam tinka bet kokie po ranka esantys šalti daiktai, geriausia - iš šaldiklio, suvynioti į rankšluostį. Jei esate prie vandens telkinio, ant traumuotos vietos galite dėti šaltame vandenyje sudrėkintą rankšluostį. Tokius šaldančius kompresus laikykite apie 15 min., tada padarykite pusvalandžio pertrauką. Galite kartoti iki 6-8 kartų per dieną. Vaistininkė I. Norkienė įspėja neskubėti skaudančios vietos šildyti: „Šiluma gali paskatinti tolesnį tinimą ir skausmą, todėl šildomuosius kompresus patariu dėti ne anksčiau kaip po 48 val.“

Pavojingiausios traumos ir kada kreiptis į medikus

Jeigu parkritus pavyksta atsipirkti tik mėlyne, nieko tokio. Kur kas pavojingiau, jei krentant sumušama galva. O kritimas iš didesnio aukščio gali baigtis ir rimta galvos trauma. Susižeidus į gydymo įstaigą reikia kreiptis per šešias valandas. Jei sužalojimai rimtesni - išnirimai, sumušimai, naudinga turėti šalčio paketų pirmajai pagalbai. Vaistininkas atkreipia dėmesį, kad šaldant sumuštas vietas labai svarbu naudoti rankšluostį ar kitą audinį, kad šaldymo priemonė nesiliestų prie odos. Sumuštai vietai tinstant ar skausmui stiprėjant, svarbu nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju, tokiu atveju, anot vaistininko, vien tepalo nuo skausmo nepakaks.

Galvos traumos

Nestipriai stuktelėjus galva, skaudamą vietą gali užtekti pašaldyti - slopinsite tinimą. Tačiau susidūrus su rimtesne galvos trauma, reikėtų kuo skubiau kreiptis į medikus. Kaip atpažinti, ar galvos trauma rimta? Simptomai apima:

• Galvos skausmas
• Regėjimo sutrikimas
• Orientacijos ir pusiausvyros sutrikimas
• Atminties, dėmesio koncentracijos sutrikimas
• Pykinimas ir vėmimas
• Galvos svaigimas

Esant vienam ar keliems šiems simptomams, būtina kuo skubiau kviesti medikus ir suteikti pirmąją pagalbą. Jeigu žmogus be sąmonės, reikia pradėti gaivinimą. Žmogui vemiant, nepalikite jo gulėti ant nugaros - paverskite ant šono. Jeigu trauma su atvira kraujuojančia žaizda, kraujavimą stabdykite tiesiogiai spausdami žaizdą švariu audeklu. Įtariant kaukolės lūžį, žaizdos nelieskite ir laukite medikų. Vaistininkė taip pat atkreipia dėmesį, kad galvos traumas neretai lydi ir stuburo pažeidimai. Todėl reikėtų žmogaus nejudinti ir laukti medikų, kurie imobilizuos kaklo slankstelius ir apsaugos stuburą nuo galimo sunkesnio pažeidimo.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors nedidelius pjūvius ir įbrėžimus dažnai galima saugiai gydyti namuose su tvarsčiu ar pleistru, yra tam tikros žaizdos, kurių nereikėtų tvarstyti patiems:

• Gilios arba didelės žaizdos: Jeigu pažeistas didesnis odos plotas arba žaizda gili, būtina kreiptis į gydytoją. Šioms žaizdoms gali prireikti dygsnių ar kitų medicininių intervencijų, kad jos tinkamai užgytų ir sumažėtų infekcijos rizika.
• Gyvūnų įkandimai: Gyvūnų (ypač laukinių ir benamių) įkandimai kelia grėsmę vaikų sveikatai - galima užsikrėsti pavojinga infekcine liga pasiutlige. Pas gydytoją reikia skubėti net ir dėl menkų įdrėskimų.
• Durtinės ir plėštinės žaizdos: Durtines ir plėštines žaizdas visuomet turi sutvarstyti gydytojas.
• Stiprus kraujavimas: Jei žaizda stipriai kraujuoja, būtina kreiptis į gydytoją. Jeigu taikant minėtas priemones kraujavimas nesustoja per 15 minučių arba atsiranda kitų rizikos veiksnių, būtina kreiptis į gydymo įstaigą.
• Infekcijos požymiai: Jei žaizdelė vis tiek pūliuoja, skleidžia nemalonų kvapą, o aplink esanti oda parausta ar apsitraukia gelsva mase, būtina kreiptis į gydytojus dėl galimos infekcijos.
• Galvos traumos: Jeigu vaikas griūdamas susitrenkė galvą, paguldykite jį, uždėkite ledo ir būtinai kreipkitės į gydytoją.
• Žaizda neužgyja: Jeigu turite žaizdą, kuri neužgijo per kelias savaites arba nereaguoja į gydymą, turėtumėte kreiptis į gydytoją.
• Įtarus lūžį ar išnirimą: Jei įtariate lūžį, išnirimą, būtina vykti į gydymo įstaigą. Išnirus kaului, negalima patiems bandyti kaulą atstatyti į vietą.
• Nudegimai: Nudegus, pirmoji pagalba turi būti suteikta itin greitai.
• Neįprasti nubrozdinimai ir kraujavimai: Nubrozdinimas neįprastai didelis ar skausmingas - ypač jei jis atsirado dėl nežinomos priežasties. Jūs labai lengvai nusibrozdinate ir dažnai patiriate neįprastus kraujavimus iš nosies ar dantenų, ar pastebėjote kraujo išmatose ar šlapime. Šie simptomai gali atskleisti rimtesnes problemas, tokias kaip kraujo krešėjimo ar kraujo ligas.

Jei žaizda yra gili arba labai nešvari, reikėtų patikrinti, ar vaikas yra skiepytas nuo stabligės. Medikai rekomenduoja nuo stabligės skiepytis kas 10 metų. Tai itin svarbu įvykus bet kokiam odos sužalojimui.

Ko nedaryti prižiūrint žaizdas?

Sveikatos specialistai pirmiausia pataria pamiršti senovėje dezinfekcijai neretai naudotas bet kokias po ranka pasitaikančias priemones - kvepalus, alkoholį, trauklapius. Tai gali dar labiau sudirginti žaizdą. Sužalojimams gydyti būtina naudoti tik vaistinius preparatus.

• Nenaudokite spiritinių tirpalų (jodo, briliantinės žalumos ar vandenilio peroksido) žaizdoms dezinfekuoti. Spiritiniai preparatai dirgina odą, žaloja audinius, sukelia skausmą.
• Nevalykite žaizdos alkoholiu, jodu, vandenilio peroksidu ar kitomis priemonėmis, turinčiomis šių medžiagų.
• Nedraskykite šašų ir svetimkūnių, nes galite atnaujinti kraujavimą.
• Nenaudokite dezinfekanto žaizdoms gydyti. Dezinfekantas skirtas rankoms, odai dezinfekuoti, bet ne žaizdoms gydyti.
• Negydykite didesnės kaip pusantro - dviejų centimetrų pločio žaizdos patys, nes ji gis labai ilgai, skaudės ir gali įsimesti komplikacijos.
• Nerekomenduojama profilaktiškai duoti antibiotikų, siekiant sumažinti infekcijos riziką vaikui nusibrozdinus ar įsipjovus. Infekcijos, jei nubrozdinimas paviršinis, pasireiškia retai.

Namo vaistinėlės turinys

Ne laikas bėgti į vaistinę pirkti binto, sterilaus tvarsčio ar žaizdų tepalo, kai jau ištinka nelaimė. Šių priemonių visada turėtų būti namų vaistinėlėje. Joje turėtų būti priemonės žaizdų dezinfekcijai - svarbu atkreipti dėmesį, kad tam turėtų būti naudojami specialūs preparatai, o ne rankų dezinfekantai. Taip pat tvarsčiai, bintai, servetėlės, pleistrai. Smulkioms žaizdelėms gali būti naudingas ir purškiamas pleistras. Svarbu nepamiršti tepalo nuo skausmo ar uždegimo. Rekomenduojama rinktis šaldantį tepalą, jis puikiai padeda numalšinti raumenų ir sąnarių skausmus. Vaistinėlėse reikėtų turėti elastinį bintą. Teisingai naudojant ir neužveržiant traumuotos vietos, galima numalšinti skausmą patemptoje vietoje. Nereceptiniai vaistai - Betadine® 100 mg/ml odos tirpalas ir Betadine® 100 mg/g tepalas.

Pleistrai ir tvarsčiai

Dažniausiai vaistinėje klausiama, kada naudoti sterilius ir nesterilius pleistrus ar tvarsčius. Tam, kad išvengtume infekcijų ir dėl jų atsiradusių komplikacijų, turime naudoti tik sterilų pleistrą ar tvarstį. Nesterilūs pleistrai bei tvarsčiai turėtų būti paliekami nedideliems pabrozdinimams ar paviršiniams pažeidimams.

Vaistinėje galima rasti elastinių, hidrokoloidinių, gipsinių, sterilių, nesterilių tvarsčių bei pleistrų:

• Elastinis tvarstis naudojamas viršutinių ar apatinių galūnių sąnarių stabilizacijai, esant jų patempimui, taip pat venų varikozės ar hematomų gydymui bei jų profilaktikai.
• Gipsinis bintas naudojamas kietiesiems įtvarams gaminti.
• Sterilūs tvarsčiai naudojami kasdienei žaizdų priežiūrai: įsipjovus, įsidūrus, nusibrozdinus.
• Hidrokoloidiniai tvarsčiai reikalingi lėtinių opų, pragulų gydymui - jie uždaro žaizdą, sulaiko drėgmę ir užtikrina žaizdos gijimą.
• Nesterilūs pleistrai ar tvarsčiai skirti nedideliems nubrozdinimams ar kitiems mažiems odos pažeidimas, kai nėra infekcijos rizikos.

Tepalai ir medikamentai

Tepalas su antibiotikais įsigyjamas tik su gydytojo receptu, todėl naudojamas tik esant gilioms ir sudėtingoms žaizdoms. Žaizdų, kurios neturi infekcijos požymių su antibiotiniu tepalu tepti nereikia. Esant ūmiam skausmui, jį numalšinti ir uždegimą gydyti padės geriamieji arba vietinio poveikio medikamentai. Galima rinktis preparatus su tokiomis veikliosiomis medžiagomis kaip ibuprofenas, diklofenakas ir pan., o dėl atitinkamų dozių geriausia pasikonsultuoti su vaistininku ar gydytoju.

Geliai ir tepalai ypač tinka tiems žmonėms, kurie jau vartoja geriamuosius vaistus. Jie slopina uždegimą, malšina skausmą ir padeda greičiau atsistatyti pažeistam audiniui. Nepamirškite, kad geliu pateptą vietą reikia pridengti nuo tiesioginių saulė spindulių - išvengsite galimų padidėjusio odos jautrumo reakcijų. Geriamieji vaistai taip pat turi priešuždegiminį ir skausmą slopinantį poveikį. Jeigu jie yra granulių ar kapsulių forma, veikimas greitesnis.

tags: #pirma #pagalba #nusibrozdinus #kelius