Peugeot 206 radiatoriaus ventiliatoriaus neveikimo priežastys ir sprendimai

Automobilio variklis yra sudėtinga sistema, kuri turi palaikyti normalią darbinę temperatūrą, kad būtų išvengta žalos. Padidėjusi variklio temperatūra gali sukelti įvairių problemų, tokių kaip variklio gedimai ir aušinimo skysčio nuotėkis. Siekiant išvengti šių problemų, automobiliuose paprastai yra sumontuota aušinimo sistema, reguliuojanti variklio temperatūrą. Radiatorius yra atsakingas už cirkuliuojančio vandens aušinimą. Aušinimo ventiliatorius yra esminis šios sistemos komponentas, padedantis išsklaidyti šilumą.

Pagrindinės radiatoriaus ventiliatoriaus neveikimo priežastys

1. Aušinimo ventiliatorius neveikia, kai automobilis veikia

Ši problema gali kilti, nes variklio vandens temperatūra nepasiekia aušinimo ventiliatoriaus įsijungimo sąlygų. Tokiu atveju ventiliatoriaus paleisti nereikia. Jei variklis įkaista iki 100-110°C, bet ventiliatorius neįsijungia, tuomet reikia ieškoti problemos kitur. Autoservisas gali naudoti variklio diagnostikos prietaisą aušinimo ventiliatoriui aptikti. Jei operacija yra normali, tada reikia patikrinti, ar neatsiranda termostato sutrikimas. Termostatas yra atsakingas už aušinimo skysčio srauto reguliavimą, o jo gedimas gali sukelti variklio perkaitimą, net jei ventiliatorius yra veikiantis. Gedimas gali būti ir temperatūros jutiklyje (daviklyje), esančiame ant variklio, netoli termostato. Ventiliatoriaus daviklis dažniausiai būna rudas. Įjungus degimą ir atjungus daviklio jungtį (fiskę), ventiliatorius turėtų pradėti suktis. Jei taip atsitinka, problema gali būti pačiame daviklyje.

2. Ventiliatoriaus pavara sukasi aukštai ir nesisuka

Pirmiausia automobilio meistras turėtų patikrinti, ar ventiliatoriaus jungtis blogai sujungta. Be to, reikia patikrinti ventiliatoriaus maitinimo šaltinį, ar ventiliatorius neužstrigęs ir pan. Dėl šių veiksnių ventiliatorius gali neveikti, kai pavara yra aukšta. Taip pat gali būti sugedęs ventiliatoriaus variklis, kuris yra atsakingas už ventiliatoriaus menčių sukimąsi ir oro srauto, reikalingo radiatoriui atvėsinti, sukūrimą. Kita galimybė - ventiliatoriaus relės problema. Relė yra mažas elektrinis komponentas, kontroliuojantis radiatoriaus ventiliatoriaus veikimą. Jei ji sugenda, ji negali valdyti ventiliatoriaus veikimo. Perdegęs saugiklis taip pat gali būti kaltininkas. Saugikliai yra skirti apsaugoti elektros grandines nuo perkrovos, sulaužant grandinę, kai per ją teka per daug srovės. Vairuotojo patirtis su Peugeot 607 (2005 m., HDI - 2,2, 98 Kw) atskleidė, kad perdegęs 50 A 32 V saugiklis lėmė kondicionieriaus neveikimą ir ventiliatoriaus gedimą. Po saugiklio pakeitimo kondicionierius pradėjo veikti karts nuo karto, o ventiliatorius įsijungdavo esant reikalui.

3. Nenormalus ventiliatoriaus triukšmas

Jei normaliai dirbant ventiliatorius skleidžia nenormalų triukšmą, gali būti kelios situacijos:

• Ventiliatoriaus korpusas susidėvėjęs.
• Ventiliatoriaus guoliai gali būti pažeisti.
• Ventiliatoriaus mentės yra deformuotos.
• Į ventiliatorių pateko pašalinių daiktų.

Pirmaisiais trimis atvejais reikia pakeisti atitinkamas dalis. Ketvirtuoju atveju pakanka išvalyti pašalinius daiktus.

Radiatoriaus ventiliatoriaus valdymo blokas

Automobilio ventiliatoriaus valdymo blokas - tai elektroninis modulis, kuris yra vienas svarbiausių variklio aušinimo sistemos elementų, užtikrinančių optimalią variklio darbo temperatūrą ir efektyvią kondicionavimo sistemos veiklą, ypač senesniuose ir daugybėje populiarių Lietuvoje modelių. Dėl savo konstrukcijos - kurioje jungiasi elektrinis variklis, vienas ar keli ventiliatoriai ir valdymo grandinės - šis blokas neleidžia varikliui perkaisti bei saugo kitus svarbius automobilių mazgus.

Ventiliatoriaus valdymo bloko funkcijos

Moderniuose automobiliuose ventiliatoriaus valdymo blokas dažniausiai įrengiamas šalia radiatoriaus arba po variklio dangčiu ir, priklausomai nuo konkretaus gamintojo, gali atlikti įvairias funkcijas:

• Reguliuoja variklio temperatūrą: Blokas įjungia arba išjungia ventiliatorius pagal termodaviklių siunčiamą informaciją.
• Taupo energiją ir mažina degalų sąnaudas: Ventiliatoriai dirba tik tada, kai to reikia, todėl automobilių aušinimo sistema veikia optimaliai.
• Saugo variklį ir komponentus: Efektyvi temperatūros kontrolė užkerta kelią galimoms variklio detalių, pvz., galvutės tarpinės, gedimams.

Ventiliatoriaus valdymo bloko veikimo principai

Šiuolaikinėse transporto priemonėse ventiliatoriaus blokas glaudžiai bendradarbiauja su variklio valdymo kompiuteriu (ECU) ir aušinimo skysčio temperatūros jutikliais. Pasiekus nustatytą temperatūrą, blokas aktyvuoja ventiliatorius, o atvėsinus sistemą - juos išjungia. Kai kuriose transporto priemonėse galima reguliuoti ventiliatoriaus sukimosi greitį, užtikrinant dar didesnį efektyvumą.

Būdingiausi ventiliatoriaus valdymo bloko gedimų požymiai

Norint laiku užkirsti kelią didesnėms problemoms, svarbu atpažinti pagrindinius ventiliatoriaus valdymo blokų gedimo simptomus:

• Ventiliatorius neveikia: Jei aušinimo ventiliatoriai visai nesijungia į darbą, tikėtina, kad problema slypi būtent valdymo bloke. Tačiau priežastis gali būti ir kita (pvz., laidas ar relė).
• Ventiliatoriai veikia nuolat: Jei ventiliatoriaus valdymo blokas sugenda, ventiliatoriai gali veikti be sustojimo - tai ne tik lemia baterijos išsikrovimą, bet ir kitų sistemų sutrikimus.
• Variklio perkaitimas: Greitai kylančios variklio temperatūros arba dažnai įsižiebianti aušinimo aliarmo lemputė - vienas iš akivaizdžių trūkumų, galinčių rodyti šios dalies gedimą.
• Kondicionieriaus darbo sutrikimai: Kai kuriuose automobiliuose netinkamas bloko veikimas veikia ir oro kondicionavimo sistemą - atsiranda silpnesnis šaldymas ar sistema išvis neįsijungia.

Pagrindinės ventiliatoriaus valdymo bloko gedimų priežastys

Dauguma ventiliatoriaus valdymo blokų gedimų turi šias šaknines priežastis:

• Temperatūros jutiklio gedimas: Nesant tiksliai temperatūros informacijai, blokas negali reguliuoti ventiliatoriaus veikimo - ši priežastis itin dažna.
• Elektros sistemos problemos: Įtampų svyravimai, laisvi ar nutrūkę laidai, sugedę relės - visa tai gali lemti bloko gedimus.
• Sujungimų užterštumas ar korozija: Variklio skyriuje esančios jungtys laikui bėgant užsiteršia alyva, dulkėmis bei gali imti rūdyti, todėl nutrūksta kontaktas.
• ECU elektronikos problemos: Dažnai pasireiškia įsijungus „check engine“ lemputei. Signalai į ventiliatoriaus bloką tuomet perduodami netinkamai.

Kaip nustatyti ventiliatoriaus bloko gedimą?

• Temperatūros jutiklio ir bloko jungčių patikra: Patikrinkite jungtis šalia radiatoriaus multimetru - jei rodo nulį voltų, tikėtina, kad yra jungties arba laidų problema.
• Ventiliatoriaus valdymo bloko testas: Prieš patikrinant bloką, raskite jo vietą variklio skyriuje ir multimetru įvertinkite įtampą. Jei nėra srovės, ieškokite elektros grandinės gedimo.
• Vizualinė patikra: Pažiūrėkite, ar nėra akivaizdaus korozijos, purvo ar alyvos - prireikus naudokite specialius jungčių valiklius.

Aušinimo ventiliatorius įsijungia išjungus automobilį

Daugeliu atvejų šis reiškinys yra normalus elgesys. Išjungus automobilį aušinimo sistema nustos veikti, tačiau variklio temperatūra neatvėso, todėl aušinimo ventiliatorius kurį laiką veiks toliau. Kai temperatūra nukris, ventiliatorius nustos veikti. Šiuolaikiniuose automobiliuose variklio valdymo blokas gali stebėti temperatūras ir po variklio išjungimo. Taip nutinka dėl vadinamojo šilumos „įsigėrimo“ (kai po sustabdymo karštis dar kurį laiką išlieka metalo detalėse). Varikliui nustojus dirbti, išmetimo sistema, turbokompresorius (jei yra) ir kiti mazgai kelias minutes išlaiko aukštą temperatūrą. Kadangi automobilis stovi, natūralus oro srautas per radiatorių dingsta, o šiluma po kapotu gali greitai išaugti. Ventiliatoriaus darbas po išjungimo ypač dažnas po ilgesnės kelionės arba karštą dieną, kai variklis ir jo aplinka nespėja greitai atvėsti. Variklis darbo metu pasiekia labai aukštą temperatūrą, todėl išjungus jis neatvėsta iš karto. Kol automobilis juda, radiatoriui padeda oro srautas, o aušinimo skystis nuolat cirkuliuoja. Dėl to daugelyje automobilių elektrinis radiatoriaus ventiliatorius suprojektuotas taip, kad galėtų trumpai veikti ir be užvesto variklio. Trumpas veikimas po išjungimo dažniausiai nieko blogo nereiškia, tačiau ne kiekvieną atvejį verta ignoruoti. Tokie sutrikimai gali sukelti nereikalingas elektros sąnaudas ir laikui bėgant iškrauti akumuliatorių. Jei ventiliatorius po variklio išjungimo veikia trumpai, dažniausiai tai tik normalus aušinimo ciklas.

Prevencija ir priežiūra

Ką daryti norint apsaugoti ventiliatoriaus valdymo bloką nuo gedimų?

Keli patikimi patarimai:

• Reguliariai prižiūrėkite aušinimo sistemą (radiatorių, žarnas, termostatus).
• Nenaudokite kondicionieriaus ilgai stovėdami arba važiuodami įkalnėmis karštomis dienomis - taip sumažinsite ventiliatoriaus sistemos apkrovą.
• Nuolat palaikykite švarą variklio skyriuje ir ventiliatoriaus jungčių vietose.
• Laiku keiskite susidėvėjusią akumuliatorių ar generatorių, kad išvengtumėte staigių įtampos svyravimų.
• Rinkitės tik originalias ar aukštos kokybės pakaitines dalis.

tags: #peugeot #206 #neveikia #radiatoriaus #ventiliatorius