Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims, net nesusimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį, atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo. Tuo pažeidžiama draudimo sutarties šalių pareiga kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant bei vykdant draudimo sutartį.
Toks šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui - užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą.
Draudėjo pareigos ir rizikos pasikeitimas perduodant transporto priemonę
Rizikos pasikeitimo pranešimo svarba
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtinta draudėjo pareiga pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti. Draudikui nustatoma teisė, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę.
Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką.
Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje nurodo, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja. Visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką.
Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką.
Atgręžtinio reikalavimo teisė: pasekmės draudėjui
Bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.
Šios nuostatos buvo ne kartą nagrinėtos ir aiškintos teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai.
Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų.
Teismų praktika ir rizikos vertinimas
Vairavimo stažas ir amžius kaip rizikos veiksniai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu.
Byla Nr. 3K-3-55/2014: maksimalaus atgręžtinio reikalavimo pavyzdys
Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų (2014 m. kovo 4 d. civilinė byla Nr. 3K-3-55/2014) buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims.
Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Kaip pagrindą priteisti iš kasatoriaus maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu. Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką.
Byla Nr. e3K-3-380-969/2016: sumažintas atgręžtinis reikalavimas
Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (2016 m. liepos 15 d. civilinė byla Nr. e3K-3-380-969/2016) teismas pažymėjo, kad savaime negalima visais atvejais laikyti, jog jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą.
Šioje byloje teismas vertino, kokio išmokėtos draudimo išmokos dydžio gali reikalauti draudikas tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo 27 metų amžiaus ir turėjo 6 metų vairavimo stažą, tuo tarpu draudimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir turintis ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą asmuo. Teismas pažymėjo, kad tai reiškė, jog draudimo rizika dėl nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš kasatoriaus priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc.
Veiksmai įvykus eismo įvykiui ir dažniausios klaidos
Draudėjo ir vairuotojo pareigos pranešant apie įvykį
Apsidraudusiems privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu ir atsitikus eismo įvykiui, svarbu imtis prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, pasirūpinti, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusiųjų turtą. Apie eismo įvykį nedelsiant praneškite policijai, išskyrus atvejus, kai pagal teisės aktus policijai pranešti nereikia ir yra pildoma eismo įvykio deklaracija.
Jeigu policijos nekviečiate, užpildykite eismo įvykio deklaraciją (toliau - EĮD). Per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu praneškite draudimo bendrovei, apdraudusiai įvykio kaltininko civilinę atsakomybę. Šiai bendrovei privalu pranešti ir įvykio kaltininkui, ir nukentėjusiam asmeniui.
Eismo įvykio kaltininkas turi pareigą per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos pranešti apie eismo įvykį savo draudimo bendrovei, apdraudusiai jo civilinę atsakomybę. Tačiau kaltininkui nereikia atskirai pranešti savo draudimo bendrovei, jei buvo užpildyta elektroninė EĮD.
Esminiai EĮD punktai ir klaidų prevencija
Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ duomenimis, 90 proc. privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo draudžiamųjų įvykių registruojama be policijos - užpildant eismo įvykio deklaracijas. EĮD būtina pildyti atidžiai, užpildant visus EĮD punktus, nes žalos administravimo procese yra svarbi visa EĮD užpildyta informacija.
Esminiai EĮD punktai yra: eismo įvykio data ir laikas, vieta, įvykyje dalyvavusių transporto priemonių duomenys (markė, modelis, valstybinis registracijos numeris, jei transporto priemonė tokį turi), informacija apie draudimą (eismo įvykio dalyvio civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės pavadinimas, draudimo poliso numeris), įvykyje dalyvavusių vairuotojų duomenys (rekomenduotina eismo įvykio dalyviams įsitikinti šios informacijos teisingumu - galima paprašyti kito vairuotojo parodyti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą), fiksuotos eismo įvykio aplinkybės, nubraižyta schema. Jei eismo įvykio kaltininkas vairavo kitoje valstybėje registruotą transporto priemonę, rekomenduotina nukentėjusiam asmeniui nufotografuoti kaltininko turimus draudimo dokumentus bei jo vairuotą transporto priemonę. Eismo įvykio dalyviai turi būtinai pasirašyti EĮD, o atsakingas už sukeltą įvykį asmuo - parašu patvirtinti savo atsakomybę dėl to. Nesant reikšmingos EĮD informacijos ir jei ją draudimo bendrovei reikia papildomai aiškintis, užtrunka žalos administravimo bei žalos atlyginimo procesas.
Pildant elektroninę EĮD per programėlę draudimoivykiai.lt, EĮD pildymo klaidų sumažėja, nes programėlė dalį duomenų užpildo automatiškai bei nurodo EĮD pildymo eigą. Tai iki minimumo sumažina klaidų, pildant EĮD, tikimybę.
Dažniausios vairuotojų klaidos ir kaip jų išvengti
„Eismo įvykis vairuotojui visuomet yra stresas, todėl visiškai suprantama, jog kyla klausimų ar daroma klaidų, pildant dokumentus. Vis dėlto reikėtų būti atidiems ir nepadaryti esminių klaidų, kai nukentėjęs vairuotojas pasirašo kaltininko vietoje arba deklaracijos visai niekas nepasirašo. Kartais dokumentą pasirašo abu eismo dalyviai, nors kaltas tik vienas“, - teigia specialistai.
Pasitaiko, kad vairuotojai paskuba prisiimti kaltę dėl sukelto įvykio, neįsigilinę į įvykio aplinkybes. Būna ir taip, kad eismo aplinkybės apskritai nenurodomos deklaracijoje - tuomet sunku nustatyti kaltininką. „Raginame vairuotojus neskubėti prisiimti atsakomybės, ypač tais atvejais, kai situacija neaiški, o kitas vairuotojas labai spaudžia tai padaryti. Būna atvejų, kad net menkas susidūrimas manevruojant aikštelėje gali būti vertinamas nevienareikšmiškai. Todėl, esant neaiškioms aplinkybėms arba kilus ginčui, rekomenduojame nedelsiant kviesti policijos pareigūnus. Kartais įvykio kaltininkas mėgina paveikti nukentėjusįjį - neturėdamas TPVCA draudimo, prašo palaukti, kol apsidraus, ir deklaraciją užpildyti kitą dieną.
„Kilus neaiškumams, geriau paskambinti draudimo bendrovei ir pasiteirauti visų detalių, nei vėliau gaišti laiką dėl netikslių duomenų. Be to, ir kitą vairuotoją, su kuriuo susidūrėte, rasti bus sunkiau“, - teigia ekspertai.
Pirmiausia eismo įvykio dalyviams reikia atsiminti, kad įvykus eismo įvykiui būtina supildyti EĮD (tuo atveju, jei EĮD pildymas galimas), taip pat nufotografuoti eismo įvykio vietą, transporto priemones, dalyvavusias eismo įvykyje, ar sugadintą kitą turtą. Pasitaiko atvejų, kai eismo įvykio dalyviai išsiskirsto neužsipildę EĮD.
Būna, kad pirmą kartą į eismo įvykį patekę vairuotojai sutrinka ir todėl netiksliai užpildo informaciją EĮD. Taip pat pasitaiko atvejų, kai neįsigilinę į eismo įvykio situaciją, nepatyrę vairuotojai iš karto prisiima atsakomybę dėl sukelto eismo įvykio, tačiau vėliau, gerai apgalvoję, įvertinę aplinkybes, Kelių eismo taisykles, bando pakeisti situaciją. Deja, tai nėra lengva padaryti, nes EĮD jau pasirašyta, t. y. vairuotojas jau yra patvirtinęs savo atsakomybę, o norint patikslinti aplinkybes, būtina iš naujo apklausti eismo įvykio dalyvius, jei reikia ir liudininkus. Tai užtrunka, tad atitinkamai užtrunka ir sprendimo priėmimas dėl žalos atlyginimo.
Pasitaiko atvejų, kai eismo įvykis sukeliamas kaltininkui vairuojant transporto priemonių junginį (pavyzdžiui, vilkiką su prikabinta puspriekabe), tačiau, pildant EĮD, įrašomi puspriekabės duomenys. Tokios informacijos fiksavimas yra klaidingas. Tokiais atvejais eismo įvykio dalyviams būtina atsiminti taisyklę, kad jei eismo įvykis sukeltas su transporto priemonių junginiu, kai puspriekabė prieš eismo įvykį neatsikabino, pildant EĮD, būtina nurodyti kaltininko vairuoto vilkiko duomenis, bet ne puspriekabės.
Jei atsakingas už sukeltą eismo įvykį vairuotojas nesutinka pripažinti savo kaltės, ginčija ją, rekomenduotina skambinti į policiją ir ją iškviesti į įvykio vietą. Taip pat nukentėjęs asmuo gali nufotografuoti kaltininko transporto priemonę. Ši informacija palengvintų policijos darbą nustatyti eismo įvykio kaltininką, jo vairuotą transporto priemonę, tuo atveju, jei kaltininkas savavališkai pasišalintų iš eismo įvykio vietos.
