Papildomi vairavimo kursai yra privalomi asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti dėl Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų, arba pradedantiesiems vairuotojams, neturintiems 2 metų stažo, kurie pažeidė KET reikalavimus.
Kam yra skirti papildomi vairuotojų mokymai?
Papildomas mokymas reikalingas šioms vairuotojų grupėms:
- Asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti dėl KET pažeidimų.
- Pradedantiesiems vairuotojams (neturintiems 2 metų stažo), kurie padarė tam tikrus KET pažeidimus.
Pradedantysis vairuotojas - tai asmuo, neseniai įgijęs teisę vairuoti lengvąjį automobilį ar motociklą. Dveji metai yra laikotarpis, per kurį vairuotojas laikomas pradedančiuoju, ir jam taikomi tam tikri apribojimai bei reikalavimai. Pavyzdžiui, pradedantiesiems vairuotojams gali būti taikomi papildomi apribojimai dėl alkoholio vartojimo prieš sėdant prie vairo. Pradedantiesiems vairuotojams išduodamas specialus, 3 metų galiojimo laikotarpį turintis vairuotojo pažymėjimas.
Pažeidimai, dėl kurių privalomi papildomi mokymai pradedantiesiems vairuotojams
Papildomas mokymas reikalingas pradedantiesiems vairuotojams, pažeidusiems Kelių eismo taisyklių reikalavimą(-us) susijusį(-ius) su:
- Vairuotojų pareigų pėstiesiems nesilaikymu.
- Lenkimo taisyklių pažeidimais.
- Draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis nepaisymu.
- Eismo reguliavimo signalų nesilaikymu.
- Įspėjamųjų signalų naudojimo pažeidimais.
- Važiavimo per sankryžas pažeidimu.
- Vairuotojų naudojimosi saugos diržais ir motociklininko šalmais pažeidimais.
- Nustatyto greičio viršijimu daugiau kaip 10 km/h.
- Transporto priemonių vairavimu, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,2 promilės iki 0,4 promilės).
- Sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo sutrikdyta eismo dalyvių sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn).
Pažeidimai, dėl kurių privalomi papildomi mokymai vairuotojams, turintiems daugiau nei dvejų metų stažą
Vairuotojų, turinčių daugiau nei dvejų metų vairavimo stažą, nusižengimai, už kuriuos gali būti atimta teisė vairuoti ir paskirti papildomi mokymai, apima:
- Vairavimą neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotikų.
- KET pažeidimus, dėl kurių įvyko avarija, arba avarijos sukėlimą būnant apsvaigusiam nuo alkoholio ar svaigalų.
- Pasišalinimą iš įvykio vietos.
- Greičio viršijimą daugiau nei 50 km/h.
- Važiavimą per sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui.
- Nepraleidus pėsčiųjų, lenkiant pėsčiųjų perėjoje arba sankryžoje.
- Sustojimą geležinkelio pervažoje ar pažeidus važiavimo per geležinkelio pervažą taisykles.
- Pažeidus stovėjimo taisykles automagistralėse.
- Sukėlus pavojingą situaciją kelyje ar už chuliganišką vairavimą.
- Nepraleidus automobilių su raudonais bei mėlynais švyturėliais, nepaklusus policijos pareigūnams sustoti.
- Sustojus tamsoje be šviesų ar avarinio signalo.
- Automobilio be valstybinio numerio vairavimą ar automobilio vairavimą su suklastotu ar uždengtu numeriu.
Mokymo programa ir eiga
Papildomų vairavimo kursų metu vairuotojas privalo:
- Baigti 90 minučių trukmės mokymo įstaigos psichologo vedamą psichologijos kursą (paskaita yra filmuojama).
- 45 minutes individualiai su mokymo įstaigos psichologu analizuoti padarytą (-us) KET pažeidimą (-us), už kurį (-iuos) buvo taikyta administracinė atsakomybė.
- Baigti ne trumpesnį kaip 45 minučių trukmės mokymo įstaigos vairuotojų mokytojo vedamą teorijos kursą (paskaita yra filmuojama).
- Su vairavimo mokymo instruktoriumi atlikti 45 minučių praktinio saugaus, ekonomiško ir ekologiško vairavimo mokymą nustatytu maršrutu. Praktinį vairavimą galima atlikti su mechanine ir su automatine pavarų dėže.
Pradedantysis vairuotojas ir (arba) vairuotojas, kuriam atimta teisė vairuoti, norėdamas užbaigti papildomą vairuotojų mokymą, nustatyta tvarka privalo išlaikyti žinių patikrinimo testą.
Būtini dokumentai ir registracija
Norint užsiregistruoti į papildomus vairavimo kursus, reikalingi šie dokumentai:
- Vairuotojo pažymėjimas (pradedantiesiems vairuotojams, jei teisė vairuoti nėra atimta).
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.
- Teismo nutartis arba policijos nutarimas, kuriuo remiantis buvo padarytas pažeidimas.
- Užpildytas pažeidimo (-ų) aprašas. Mokymo įstaiga gali padėti užpildyti šį aprašą vietoje.
Registracija į papildomus kursus vyksta kiekvieną darbo dieną. Būtina išankstinė registracija!
PASTABA: Prieš atvykstant į egzaminus, Jūsų vairavimo mokykla turi perduoti duomenis „Regitrai“ apie pabaigtus mokymus.
Kaip pildyti pažeidimo aprašą
Pažeidimo (-ų) aprašas rašomas ranka A4 formato (210 x 297 mm) lape lietuvių kalba. Jei vairuotojas nekalba valstybine kalba, pažeidimo aprašas gali būti parašytas ir kita kalba, bet kartu turi būti pateiktas vertimas į valstybinę kalbą. Puslapiai numeruojami ir susegami, titulinio lapo viršuje rašomas mokymo įstaigos, kuriai pateikiamas pažeidimo aprašas, pavadinimas, nurodomas vairuotojo vardas, pavardė, parašas ir data. Pažeidimo aprašą (aprašą su vertimu) vairuotojas pateikia mokymo įstaigos asmeniui, atsakingam už mokymą, prieš bendro mokymo kurso pradžią.
Pažeidimo (-ų) aprašą turi sudaryti šios dalys:
- Įvadas. Aprašoma KET pažeidimo, už kurį buvo atimta teisė vairuoti, aplinkybės (vieta, situacija, pažeidimo esmė).
- Pažeidimo vertinimas. Vairuotojas, kuriam buvo atimta teisė vairuoti, pateikia KET pažeidimo (-ų) komentarą (-us), pažeidimo (-ų) vertinimą (-us).
- Išvados ir siūlymai. Nurodomos konkrečios siūlomos priemonės, kurios padėtų vairuotojams išvengti panašių pažeidimų, kita, vairuotojo, kuriam buvo atimta teisė vairuoti, nuožiūra, su pažeidimu (-ais) susijusi svarbi informacija.
- Informacijos šaltiniai. Nurodomi informacijos šaltiniai, kuriais buvo remtasi rengiant pažeidimo aprašą.
- Priedai. Pridedamos schemos, grafikai ir kita informacija, susijusi su KET pažeidimo (-ų) aplinkybėmis.
Privalomumo terminai ir pasekmės
Pradedantysis vairuotojas, neturintis 2 metų stažo ir pažeidęs KET reikalavimus, privalo baigti papildomus vairuotojų mokymus per vienerius metus nuo pažeidimo padarymo datos. Šis terminas skaičiuojamas nuo nutarimo (teismo nuosprendžio), kuriuo asmuo pripažintas padariusiu teisės pažeidimą, įsiteisėjimo dienos arba nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos.
Per įstatyme nustatytą terminą nebaigęs papildomo vairuotojų mokymo, pradedantysis vairuotojas:
- praranda teisę vairuoti transporto priemones.
- jo turimas vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą.
- nebus grąžinta teisė vairuoti ir nebus leidžiama pakeisti savo vairuotojo pažymėjimo arba laikyti kitų kategorijų egzaminų.
Kursai taip pat būtini tiems asmenims, kuriems dėl KET pažeidimų jau buvo atimta teisė vairuoti, norint vėl gauti vairuotojo pažymėjimą.
Vietos ir kainos
Mokymai vyksta įvairiose vietose, vidutiniškai kursai trunka pusę dienos ir kainuoja apie 100 €.
Vilnius
- Ateities g. 33, Vilnius - 97 €
- Žirmūnų g. 2, Vilnius, Minsko PC IKI (2 a.) - 97 €
- Kalvarijų g. 131, Vilnius - 97 €
- Jasinskio g. 3, Vilnius, (Naujamiestis) - 97 €
- Savanorių pr. 32, Vilnius - 98 €
- Laisvės pr. 77, Vilnius - 97 €
- Gelvonų g. 2, Vilnius - 97 €
- Kalvarijų g. 135-205, Vilnius (Šnipiškės/Žirmūnai)
- Švitrigailos g. 3, Vilnius (Centras, Naujamiestis)
- Laisvės pr. 123, Vilnius (Pašilaičiai, Fabijoniškės)
- Konstitucijos pr. 12, Vilnius (Nauja! Konstitucijos prospekte, priešais pagrindinį PC „VCUP“ įėjimą)
- Antakalnio g. 90, Vilnius (Antakalnis)
- Laisvės pr. 60, Vilnius („Spaudos rūmai“, Karoliniškės)
- Sodų g. 22, Vilnius (Autobusų stotis, Senamiestis)
Kaunas
- Krėvės pr. 57B, Kaunas - 97 €
- Baltų pr. 13, Kaunas - 97 €
- Taikos pr. 21B, Kaunas - 97 €
- Šiaurės pr. 8D, Kaunas - 97 €
- K. Baršausko g. 65-17, Kaunas - 97 €
- Veiverių g. 97, Kaunas - 97 €
- Vytauto pr. 57, Kaunas (šalia Akropolio) - 97 €
- Juozapavičiaus pr. 39-9, Kaunas - 97 €
Kitos Lietuvos vietovės
- Bažnyčios g. 3, Domeikava - 97 €
- Vasario 16 - osios g. 1, Jonava - 100 €
- Vytauto g. 10, Ukmergė - 100 €
- V. Kudirkos g. 35, Šakiai - 100 €
- J. Basanavičiaus g. 93, Kėdainiai - 100 €
- Vasario 16-osios g. 10B, Jurbarkas - 100 €
- Pulko g. 14-7, Alytus - 97 €
- Statybininkų g. 21, Alytus - 97 €
- M.K.Čiurlionio g. 75-2, Druskininkai - 100 €
- Kauno sgk. 6-1, Marijampolė - 97 €
- J. Basanavičiaus g. 4A, Panevėžys - 97 €
- Taikos pr. 71-78, Klaipėda
Svarbu žinoti apie vairavimą ir saugumą
Vienas iš pagrindinių vairuotojų uždavinių - saugiai vairuoti automobilį. Prieš išvykstant reikia kruopščiai patikrinti transporto priemonės techninę būklę. Būtina įsitikinti, ar automobilis atitinka reikalavimus, kurie yra išdėstyti kelių eismo taisyklėse, t.y. ar tvarkinga stabdžių sistema, vairo mechanizmas, šviesos ir signalizacijos sistemos, stiklo valytuvai, spidometras, saugos diržai, padangos, ar yra vairuotojo įrankių komplektas, atsarginis ratas ir kt. KET reikalauja, kad kiekvienoje motorinėje transporto priemonėje būtų vaistinėlė, gesintuvas, avarinio sustojimo ženklas.
Vairuotojo sėdėsena ir valdymas
Vairuojant vairuotojui tenka atlikti daug įvairių judesių, kurie turi būti greiti ir tikslūs. Tam reikalinga gera vairuotojo fizinė ir psichinė būsena, kuri kelionės metu tiesiogiai susijusi su jo darbo vieta - kabina ir visais joje esančiais įrenginiais. Jeigu darbo vieta neatitinka šių reikalavimų, vairuotojas transporto priemonei vairuoti naudoja daugiau energijos, greičiau nuvargsta, mažėja jo darbingumas, daro daugiau vairavimo klaidų.
Rankos turėtų būti truputį sulenktos (100-120°) per alkūnes, kojos sulenktos per kelius 100-140° kampu, keliai būtų 3-5 cm atstumu nuo apatinio vairo krašto ir šiek tiek pasislinkę į priekį. Keliai neturi kliūti už vairo, kai pėdomis spaudžiami pedalai. Niekada nebandykite reguliuoti vairo kolonėlės padėties važiuojančiame automobilyje.
Užpakalinio vaizdo veidrodžiai (vidiniai ir išoriniai) sudaro galimybę gauti informaciją apie tai, kas iš paskos vyksta kelyje. Veidrodėlius reguliuojame sėdėdami taisyklingai už vairo. Atkreipkime dėmesį, kad yra „akloji zona“, kuri yra neapžvelgiama veidrodėliais. Atsiminkite, kad būtina ne paprastai žvilgčioti į veidrodėlius, bet ir reaguoti į pasikeitusią situaciją.
Teisinga vairuotojo sėdėsena sąlygoja ir teisingą kojų padų padėtį ant valdymo pedalų. Pėdą sąlyginai galima suskirstyti į tris dalis:
- Priekinė dalis - lanksti ir jautri, bet nestipri. Ja spaudžiame akceleratoriaus pedalą. Šiuo atveju, kad koja mažiau vargtų, pakulnis turi remtis į grindis.
- Vidurinė dalis - stipri ir lanksti. Ja spaudžiame sankabos ir stabdžio pedalus, kuriems nuspausti reikalinga didesnė jėga.
- Kulnas - stipriausia, bet nejautri.
Vairas skirtas transporto priemonės važiavimo krypčiai išlaikyti arba ją keisti. Labai svarbu taisyklingai vairą laikyti ir jį sukti. Šioje padėtyje vairo ratas yra laikomas ilgiausiai, nes iš šios padėties galima greičiausiai ir naudojant mažiausiai jėgos pasukti taisyklingai vairą. Norint atlikti posūkį reikia ranką perkelti šiek tiek aukštyn ir po to tempti vairą žemyn. Važiuojant geru keliu ir esant neintensyviam eismui, galima rankas perkelti į kitą padėtį. Dažnai tenka vairuoti ir viena ranka, dažniausiai kairiąja, kai tenka perjungti pavaras, įjungti prietaisą ir t.t. Dėl šios priežasties vairuotojas pastoviai turi koreguoti transporto priemonės judėjimo trajektoriją. Dinaminio koridoriaus plotis žymiai padidėja važiuojant posūkyje.
Saugaus greičio pasirinkimas
Saugaus greičio pasirinkimas yra viena pagrindinių sąlygų, nuo kurių priklauso važiavimo saugumas. Didelis greitis yra pavojingas. Didėjant greičiui, mažėja vairuotojo dėmesio koncentracijos laukas, trumpėja laikas, liekantis priimti sprendimus, didėja automobilio stabdymo kelias, mažėja ratų sukibimas su kelio danga, didėja pasipriešinimo riedėjimui koeficientas. Automobilis tampa sunkiau valdomas. Automobilio kinetinė energija, proporcinga masei ir greičio kvadratui, avarijos atveju sunaudojama transporto priemonių, statinių sugadinimui, žmonių traumavimui. Kuo didesnis greitis, tuo sunkesnės būna autoavarijų pasekmės. Per mažas greitis yra taip pat pavojingas, nes kitos transporto priemonės turi lenkti lėčiau važiuojančią transporto priemonę.
Stabdymo kelias susideda iš kelio, kurį nuvažiuoja transporto priemonė per vairuotojo reakcijos laiką (nuo to momento, kai vairuotojas pastebi kliūtį iki to momento, kai vairuotojas paspaudžia stabdžių pedalą), ir stabdžių sistemos suveikimo laiko. Ypač reakcijos laikas pailgėja pervargus, o taip pat kai kurių vaistų poveikyje. Važiuojant 100 km/h greičiu, automobilis per sekundę nuvažiuoja apie 27 metrus. Paprastai, greičiui padidėjus du kartus, stabdymo kelias pailgėja keturis kartus, t.y. stabdymo kelias yra proporcingas greičio kvadratui, todėl yra rekomenduojama, kad minimalus atstumas tarp automobilių būtų ne mažesnis kaip pusė važiavimo greičio reikšmės metrais. T.y., jei važiavimo greitis 60 km/h - 30 m, jei 100 km/h - 50 m ir pan. Nedera priartėti labai arti, nes vairuotojas nemato, kas dedasi priekyje.
Lenkimo taisyklės
Kelių eismo taisyklės sako, kad lenkimas yra vienos arba kelių transporto priemonių pralenkimas, susijęs su išvažiavimu į priešpriešinio eismo juostą. Lenkimą galima suskirstyti etapais. Pirmieji trys etapai labiau susiję su vairuotojų psichofiziologija.
Lenkimui pasirinktas kelio ruožas turi būti gerai apžvelgiamas. Per arti privažiavus prie lenkiamos transporto priemonės tokio ruožo matomumas bus ribotas. Šiuo atveju Jūsų automobilio per galinio vaizdo veidrodėlius gali nebematyti ir lenkiamojo automobilio vairuotojas. Reikia priminti ir tai, kad kelių eismo taisyklės draudžia viršyti leistiną važiavimo greitį, t.y. greičio negalima viršyti ir lenkiant transporto priemones, todėl laikoma, kad optimalus greičių skirtumas lenkiant turėtų būti 10-15 km/h gyvenvietėse ir 15-25 km/h ne gyvenvietėse. Įvertinus šią situaciją, galima saugiai pradėti lenkti. Baigus lenkti negalima staiga grįžti į savo eismo juostą.
Važiavimas per sankryžas
Sankryžose, ypač esančiose gyvenvietėje, vairuoti transporto priemonę yra sudėtinga dėl to, kad vairuotojas čia privalo vienu metu stebėti daug objektų, kurių daugelis gali kelti pavojų, juos suvokti ir priimti teisingiausią sprendimą. Tai - ženklai, šviesoforai, ženklinimas, transporto priemonės, pėstieji, įvairios kliūtys. Kai kuriose sankryžose yra ribotas matomumas. Jose gali netikėtai pasirodyti naujos transporto priemonės. Pavojingiausios yra nereguliuojamos, ypač nelygiareikšmių kelių sankryžos. Čia dažniausiai suklysta vairuotojai, privalantys duoti kelią. Taip dažniausiai atsitinka dėl blogo matomumo, nepakankamos informacijos apie situaciją sankryžos prieigose ir skubotai priimto sprendimo važiuoti per sankryžą. Svarbu įvertinti visas sąlygas. Nepakanka pasitikėti, būtina dar ir pasitikrinti. Dažniausia avarijos priežastis - neatidumas tokiose sankryžose.
Paprastesnis yra važiavimas per reguliuojamas sankryžas. Tačiau ir jose gali susidaryti pavojinga situacija, ir dažniausiai dėl kelių eismo taisyklių nesilaikymo. Taisyklėse yra aiškiai pasakyta, kad draudžiama įvažiuoti į sankryžą, jei joje yra transporto priemonių ar pėsčiųjų. Tai reiškia, kad ir degant leidžiamajam šviesoforo signalui, negalima įvažiuoti į sankryžą. Sankryžoje gali susidaryti transporto kamščiai, kai kurie eismo dalyviai gali nespėti užbaigti judėjimo numatyta kryptimi esant leidžiamam šviesoforo signalui ir pan. Atsižvelgiant į tai, per sankryžą reikia važiuoti atsargiai, pasirenkant saugų greitį.
Pėsčiųjų saugumas
Dažnai autoavarijose įvyksta pėsčiųjų sužalojimai. Pagrindines priežastis galima suskirstyti sąlyginai į: „netyčines“ ir „tyčines“.
Automobilių saugumo inovacijos ir bandymai
Pasaulyje jau seniai atliekami eismo saugumo tyrimai. Atlikti tyrimai parodė, kad eismo saugumui įtaką daro automobilio sandara, vairuotojo amžius, aplinka, kelias, t.y. VAKA sistema. Jungtinių Tautų Europos Ekonominė Komisija 1958 m. Ženevoje priėmė Mechaninių transporto priemonių taisykles, kurios yra privalomos jas įteisinusioms šalims. Šiose taisyklėse nustatyti transporto priemonių aktyviojo ir pasyviojo saugumo bei aplinkos apsaugos reikalavimai.
Pasyviojo saugumo raida
Pasaulyje pasyviojo saugumo priemones pirmieji įdiegė Švedijos automobilių koncerno „Volvo“ konstruktoriai. 1959 m. automobilyje „Volvo Amazon“ (PV544) įrengti trijų tvirtinimo taškų saugos diržai. Tai pirmasis automobilis pasaulyje su standartinio fiksavimo saugos diržais. 1970 m. Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė ESV projektą, kurio pasekmėje šios šalies automobilių gamintojai skyrė pagrindinį dėmesį automobilio saugumui. 1972 m. „Volvo“ koncernas įkūrė savo techninį centrą, kuriame atlikdavo saugumo, triukšmo ir išmetamųjų deginių tyrimus. Tais pačiais metais „Volvo“ pristatė eksperimentinį saugų automobilį (ESC), kuriame buvo tokių naujovių: stabdžių antiblokavimo sistema, oro pagalvės ir teleskopiniai buferiai. 1973 m. pagal Jungtinių Amerikos Valstijų standartus Europos automobilių gamintojai pradėjo gaminti didesnius smūgį sugeriančius buferius ir automobilius su mažesnio skersmens vairu. „Volvo“ gamintojai pirmieji pasaulyje 1986 m. įrengė automobilyje vaikų saugos sėdynes.
Šiuo metu automobilių gamintojai įrengia savo serijiniuose automobiliuose modernias aktyviojo saugumo (pvz., ABS - stabdžių antiblokavimo sistema, DSTC - dinaminio stabilumo ir traukos sistema, EBD - elektroninė stabdžių slėgio paskirstymo sistema ir kt.) ir pasyviojo saugumo (pvz., priekinės ir šoninės oro pagalvės, energiją absorbuojantis kėbulas, durelių apsaugos, inerciniai saugos diržai ir kt.) sistemas.
Saugumo bandymai (Crash test)
Visi lengvųjų automobilių gamintojai, prieš pradėdami masinę savo modelių gamybą, juos išbando aktyviojo ir pasyviojo saugumo atžvilgiu. Beveik visi pasyviojo saugumo bandymai (daugelyje pasaulio šalių vadinami - crash test) atliekami gamintojų laboratorijose. Tokias laboratorijas turi: Audi, VW, Volvo, Toyota, Renault, BMW ir kiti gamintojai. Kiekvienas automobilio modelis vertinamas saugumo požiūriu būsimam vairuotojui ir keleiviams.
Bandymų metu vietoje realaus vairuotojo ir keleivių naudojami manekenai. Automobiliai bandomi priekinio, šoninio, galinio susidūrimo testais. Kliūtimi testų metu paprastai būna ne realus automobilis, bet papildomas įrenginys. Šie testai įgalina gamintojus pasitikrinti, ar jų pagamintas automobilis yra saugus vairuotojui ir keleiviams, tačiau jie negali atsakyti į klausimą, ar šis automobilis yra nepavojingas kitiems eismo dalyviams (pvz., mažesniems automobiliams, dviratininkams ir pėstiesiems).
Pasaulyje transporto tyrimų laboratorijos 1980 metais pradėjo sistemingą tyrimų programą. Didesni automobiliai susidūrimų metu kelia žymiai didesnę grėsmę „mažesniems“ eismo dalyviams nei savo vairuotojui ar keleiviams.
Euro - NCAP vertinimas
Pasaulyje masinės gamybos automobilius pasyviojo saugumo atžvilgiu išbando ir vertina nepriklausoma organizacija Euro - NCAP (Europos naujų automobilių patikrinimo programa - European New Car Assessment Programme) kartu su Tarptautine automobilių federacija, Automobilių asociacija, Didžiosios Britanijos Karališkuoju automobilių klubu ir kt.
Susidūrimų testų metu vertinamas tik mašinos atsparumas priešpriešiniam smūgiui, kai 64 km/h greičiu važiuojantis automobilis priekiu (sutapimas - 40 %) trenkiasi į metro pločio nejudančią kliūtį. Antroje bandymo dalyje į stovintį automobilį iš šono įvažiuojanti speciali 1,5 metro pločio ir pusės metro ilgio, toną sverianti platforma turi pataikyti į vairuotojo dureles.
Nuo 2000 metų Euro - NCAP įvedė naują privalomą bandymą visiems testuojamiems automobiliams. Jis turėtų padėti kuriant saugesnius automobilius: 29 km/h greičiu vairuotojo durelėmis rėžiamasi į plieninį stulpą. Jei šio smūgio metu sėkmingai suveikia visos pasyviojo saugumo sistemos (ankstesnių bandymų metu šoninis smūgis tekdavo žemiau automobilio langų, todėl nepavykdavo įvertinti visų konstruktorių numatytų apsaugos priemonių), o prie vairo sėdinčio manekeno galva nepatiria didelių sužalojimų, automobilis gauna papildomų balų. Visi šie testai atliekami ne realiomis sąlygomis, bet laboratorijose naudojant papildomus įrenginius (imituojančius priešpriešinį automobilį), manekenus (imituojančius vairuotoją ir keleivius) ir kt. Šių bandymų rezultatas - išvada, kad automobilis saugus arba nesaugus jame esantiems vairuotojui ir keleiviams.