Paskirstymo diržas ir grandinė: svarbi informacija ir priežiūra

Paskirstymo sistemos gedimas yra didžiausias kiekvieno automobilio vairuotojo košmaras. Nutrūkusi paskirstymo grandinė ar diržas gali sulankstyti variklio vožtuvus, apgadinti stūmoklius, o tai reiškia brangų remontą arba net visiško variklio gedimą.

Paskirstymo sistemos evoliucija: nuo grandinės iki diržo ir atgal

Ankstyvieji metai: grandinės dominavimas

1980-aisiais ir 1990-aisiais buvo aišku, kad paskirstymo grandine varomas variklis yra geresnis sprendimas. Daugeliui paskirstymo grandinė buvo neužmušamo variklio sinonimas, o dešimtys pavyzdžių rodė, jog grandinę turėjęs variklis gali automobiliui padėti be didesnių problemų nuvažiuoti iki 500 000 kilometrų. Nors gamintojai nuolatos rekomendavo atlikti paskirstymo sistemos patikrą ir, esant poreikiui, patikrinti, ar grandinė yra tinkamai įtempta, vairuotojams šios rekomendacijos nerūpėjo. Jie tiesiog sukdavo kilometrus ir apie tai negalvodavo.

Patys patvariausi grandinių paskirstymo mechanizmai buvo įdiegti senuose, mažos galios „Mercedes-Benz“ dyzeliniuose varikliuose. Juos turėjo „W123“ ir „W124“ kartos automobiliai, kurie iki šiol laikomi vienais patvariausių automobilių pasaulyje.

Diržų eros pradžia ir iššūkiai

Žvelgiant iš finansinės pusės, daugelyje automobilių naudojama diržinė pavara buvo gerokai pigesnė. Tuo tarpu variklių, turėjusių diržinę pavarą, situacija buvo kitokia. Net ir aukščiausios klasės automobiliuose paskirstymo diržas tarnaudavo ne ilgiau nei 90 000 kilometrų, o žemesnės klasės modeliuose jį reikėdavo keisti kur kas dažniau. Tačiau net ir padarius tai, niekas negalėjo užtikrinti, jog diržas nesuplyš pačiu netinkamiausiu metu.

Daugiausiai problemų kėlė benzininių „Alfa Romeo“ diržinė pavara. Štai, „147“ ir „156“ modeliuose gamintojas rekomendavo jį keisti kas 115 000 kilometrų arba kas 6 metus, tačiau tūkstančiai pavyzdžių rodė, jog diržas nutrūkdavo gerokai anksčiau. Po kurio laiko „Alfa Romeo“ entuziastai ir pats gamintojas keitimo intervalą sumažino iki vos 50 000 kilometrų.

Verta pažymėti, jog „Alfa Romeo“ pavyzdį galima taikyti ne visoms diržinėms pavaroms. Paprastai, malonią išimtį galima taikyti atmosferiniams varikliams, kurių konstrukcija leisdavo išvengti labai brangių padarinių, jeigu paskirstymo diržas netikėtai plyšdavo. Pavyzdžiui, į pirmas dvi „Opel Astra“ kartas montuotas 1,6 litro benzininis variklis buvo būtent toks. Plyšus diržui, stūmokliai nesusidurdavo su vožtuvais. Įvykus nelaimei užtekdavo tiesiog uždėti naują diržą ir važiuoti toliau.

Modernios grandinės: taupymo programos padariniai

Gamintojams nusprendus, jog mažesniems ir pigesniems automobiliams skirti varikliai naudos paskirstymo grandinę, daugelis tikėjosi, jog jų pirkėjai galės pagaliau miegoti ramiau. Deja, labai greitai paaiškėjo, jog šiuolaikinė paskirstymo grandinės pavara nėra tokia patikima kaip anksčiau, nes gamintojai buvo įjungę maksimalią taupymo programą. Nuolatiniai paskirstymo grandinės įtempėjo, grandinės peršokimo ir išsitampymo atvejai tapo modernių automobilių kasdienybe, ypač perkopus 100 000 kilometrų.

Keisčiausia buvo tai, jog ši nemaloni tendencija nustebino ir pačius automobilių gamintojus, kurie suskubo ieškoti problemos sprendimo būdų. Staiga tapo aišku, jog moderniuose automobiliuose paskirstymo diržas yra patikimesnis pasirinkimas, nes jį tiesiog yra paprasčiau ir pigiau pakeisti, net jeigu tai reikės daryti periodiškai.

Puikus to pavyzdys - tuometinės „Fiat Group“ sukurtas 1,3 litro dyzelinis variklis. Šiame variklyje paskirstymo grandinė mėgdavo peršokti per keletą dantračių ir tiesiog sugadinti variklį. Vis dėlto, gamintojas sugebėjo staigiai sureaguoti ir išleisti naujas eksploatacijos rekomendacijas. Tuomet italai primygtinai reikalavo naudoti kokybišką alyvą, stebėti jos lygį ir grandinės įtempėjo būklę.

Didžiausią nusivylimą tarp vairuotojų sukėlė „Volkswagen Group“ benzininiai agregatai - „EA111“. Dažni paskirstymo grandinės gedimai, kuriuos dažniausiai lėmė prasti grandinės įtempikliai, galiausiai privertė gamintoją iš pagrindų atnaujinti šį variklį ir grandinės paskirstymo mechanizmą pakeisti diržiniu analogu.

Be to, inžinieriai savininkams buvo parengę dar kelias kliūtis. Kai kuriuose varikliuose paskirstymo grandinės mechanizmas buvo pradėtas montuoti arčiau transmisijos, nes tai esą užtikrino geresnį variklio balansą ir pagerina jėgų paskirstymą visoje pavaros sistemoje. Vis dėlto, norint grandinę pakeisti, reikia nuimti arba pačią pavarų dėžę, arba išardyti visą transmisiją. Dėl to, žinoma, padidėja automobilio aptarnavimo išlaidos. Šiuo metu, beveik visuose aukštesnės klasės automobiliuose, paskirstymo grandinė yra sumontuota iš pavarų dėžės pusės. Pavyzdžiui, BMW N47 serijos varikliuose arba C6 kartos „Audi A6“ modeliuose su dyzeliniu varikliu turi tą pačią ir brangiai kainuojančią problemą. Situacija tampa dar sudėtingesnė, jeigu automobilis turi keturių varančiųjų ratų pavarą.

Neįprasti hibridiniai sprendimai

Automobilių gamintojai retkarčiais imdavosi ir pačių netikėčiausių priemonių. Pavyzdžiui, kuomet paskirstymo sistema padalijama į dvi dalis: pirmoji dalis varoma trumpa grandine, o antroji dalis - trumpu diržu. Tokio pobūdžio pavarą turėjo seni „Ford“ inžinierių sukurti 1,8 litro „TDCi“ motorai. Vis dėlto, tam tikrame gamybos etape „Ford“ inžinieriai nusprendė imtis tam tikrų pakeitimų. Trumpą grandinę jie pakeitė dantytu diržu, kuris „maudėsi“ alyvos vonelėje. Anuomet, daugelis tokio sprendimo nesuprato, nes išoriškai viskas liko kaip anksčiau, tačiau eksploataciniu požiūriu šis sprendimas buvo neteisingas. Jeigu anksčiau grandinės nereikėdavo keisti, to negalėjai pasakyti apie diržą.

Kaip bebūtų keista, tačiau šį keistą sprendimą įsisavino „Peugeot“ konstruktoriai, kurie, sukūrę naują 3 cilindrų benzininių variklių šeimyną, naudoja tokį patį paskirstymo diržo metodą, tačiau šis sprendimas iššaukė itin didžiulę bėdą. Kadangi paskirstymo diržas yra nuolatos sutepamas alyva, nusidėvėjusio diržo dalelės patenka į variklio alyvą ir tiesiog pagreitina variklio gedimo procesą. Vienintelė vairuotojų prevencinė priemonė - dažnas alyvos keitimas ir griežtas paskirstymo diržo keitimo intervalų laikymasis. Vien kasmet keičiamos alyvos paslauga gali atsieiti po kelis šimtus eurų.

Paskirstymo diržo ir paskirstymo grandinės palyginimas

Paskirstymo diržas ir paskirstymo grandinė atlieka tą pačią funkciją - užtikrina tikslų variklio mechanizmų darbą. Tai leidžia vožtuvams atsidaryti ir užsidaryti tiksliai laiku, kas yra kritiškai svarbu efektyviam variklio veikimui. Be tinkamos sinchronizacijos gali įvykti rimtas ir brangiai atsieisiantis mazgo gedimas. Tačiau jų priežiūra, gedimų rizika ir remonto kainos gali labai skirtis.

Paskirstymo diržas

Paskirstymo diržas (dar žinomas kaip laiko diržas arba GRM diržas) yra vienas iš pagrindinių vidaus degimo variklio komponentų. Jo pagrindinė funkcija - užtikrinti alkūninio ir paskirstymo velenų sinchroninį darbą.

Konstrukcija ir medžiagos

Paskirstymo diržas dažniausiai yra pagamintas iš dantytos gumos, sustiprintas stiklo pluoštu, plienu ar kitu tvirtu lanksčiu pluoštu. Šios medžiagos yra patvarumo ir stiprumo garantas. Išorinis diržo žiedas yra pagamintas iš sintetinio kaučiuko. Ši medžiaga yra labai elastinga ir slidi, todėl tarp išorinio žiedo ir kontakto su vedančiuoju ar įtempimo guoliais nesusidaro didelės pasipriešinimo (trinties) jėgos. Tačiau sintetinis kaučiukas nėra atsparus cheminėms medžiagoms, ypač pagamintoms iš angliavandenilių (alyvos, tepalai, kuras, skiedikliai ir t. t.) bei silikonų. Dėl jų poveikio diržas pradeda irti, netenka elastingumo ir patvarumo. Todėl negalima naudoti jokių cheminių medžiagų, kurios turėtų pašalinti diržo „cypimą“.

Diržo viduje yra įlydytas stiklo audinio kordas. Dėl jo diržas yra atsparus tampymui (beveik nesitempia) ir karščiui (nuo šilumos nesiplečia). Jis nenutrūksta ir nenukrenta. Vis dėlto, stiklo audinio kordas nėra atsparus per dideliam sulenkimui ir gali sutrūkinėti, todėl be būtino reikalo nerekomenduojama išimti paskirstymo diržo iš gamintojo pakuotės.

Krumpliai, dažniausiai gaminami iš sintetinio kaučiuko su specialiais priedais (UVA ir UVB filtrai, priemonės nuo senėjimo), pagerina atsparumą aukštai temperatūrai. Kai kuriuose diržuose su trapecinių krumplių profiliu galima pastebėti specialius griovelius, kurie pašalina orą iš tarp krumplių esančios erdvės, kai variklio sūkių greitis didelis. Krumplių danga - specialus audinys arba teflonas, kuriuo padengiami krumpliai. Šios medžiagos sustiprina krumplių konstrukciją ir sumažina trintį tarp diržo krumplio ir krumpliaračio (teflonas).

Kad visi diržo elementai būtų patikimai sujungti, jie vulkanizuojami. Dauguma gamintojų ant diržo žiedo įspaudžia specialią etiketę su pagaminimo data. Paskirstymo diržų gamintojai rekomenduoja ilgiausią sandėliavimo laikotarpį (laikant tinkamomis sąlygomis) - ne daugiau kaip 5 metai nuo pagaminimo datos. Praėjus šiam terminui diržas turi būti utilizuojamas.

Priežiūra ir keitimas

Paskirstymo diržas vertinamas dėl tylesnio veikimo ir mažesnio svorio. Daugelyje automobilių paskirstymo diržas keičiamas maždaug kas 90 000-160 000 km arba kas 5-7 metus (priklauso nuo gamintojo ir variklio). Paskirstymo diržo keitimas paprastai yra planuojamas darbas. Dažnai kartu keičiami įtempikliai, o kai kuriuose varikliuose - ir vandens pompa.

Autoservisas 916 rekomenduoja: paskirstymo diržas lemia, ar variklis dirbs tolygiai, ar taps brangia problema. Laiku pakeista grandinė arba diržas užtikrina patikimumą, tylų darbą ir taupesnį degalų naudojimą. O jei nesate tikri, kada paskutinį kartą buvo keistas paskirstymo diržas ar grandinė, neatidėliokite patikros.

Kada reikia keisti paskirstymo diržą? Dažniausiai paskirstymo diržas keičiamas kas 60 000 - 120 000 km arba pagal gamintojo rekomendacijas. Tačiau svarbu atsižvelgti ir į kitus veiksnius:

• Diržo kontaktas su variklio alyva ar antifrizu pagreitina guminės medžiagos dilimą.
• Diržas gali nuslysti nuo ritinėlio ar krumpliaračio, dėl ko susidaro įtempimas ir nusidėvėjimas kraštuose.
• Variklio galios kritimas ir neįprasti virpesiai.
• Tamsios dujos iš išmetimo vamzdžio.
• Nežinoma rida nuo paskutinio diržo keitimo.

Nutrūkus paskirstymo diržui, dažniausiai pažeidžiami vožtuvai ir stūmokliai, todėl remontas tampa labai brangus. Vilniaus automobilių serviso meistras Tomas J. sako: „Jei pirkote naudotą automobilį ir neturite įrodymo, kad paskirstymo diržas keistas - saugiausia jį pasikeisti iš karto.“

Paskirstymo grandinė

Variklio grandinė - tai vienas svarbiausių variklio komponentų, atsakingas už tikslų alkūninio ir paskirstymo veleno darbą. Jos būklė tiesiogiai lemia variklio veikimo kokybę, todėl laiku atlikta patikra gali padėti išvengti brangaus remonto.

Tarnavimo laikas ir gedimų požymiai

Paskirstymo grandinė dažnai laikoma patvaresne ir teoriškai gali tarnauti labai ilgai, kartais net visą variklio eksploatacijos laiką (150 000-200 000 km). Tačiau ji nėra „be priežiūros“ ir nėra „amžina“. Jei alyva keičiama per retai arba naudojama netinkama, grandinė gali išsitampyti, o įtempikliai ir kreipiančiosios - susidėvėti.

Pirmasis signalas, kad laikas atlikti patikrą, yra keisti garsai iš variklio skyriaus. Išsitampiusi ar susidėvėjusi grandinė dažnai skleidžia spragsėjimą, džižgesį ar metalinį bildesį, ypač užvedant šaltą variklį. Kitas ženklas - variklio klaidų pranešimai skydelyje, ypač susiję su paskirstymo veleno padėties davikliu. Elektroninė sistema gali fiksuoti netikslius velenų sinchronizacijos duomenis, kai grandinė pailgėja daugiau nei leidžiama.

Variklių specialistas Mindaugas K. pastebi: „Paskirstymo grandinės gedimai dažniausiai prasideda tyliai.“ Gedimo požymiai - variklio barškėjimas, metalo dalelės alyvoje ar beldimas - gali reikšti susidėvėjimą kreipiamuosiuose, įtempikliuose ar pačioje grandinėje.

Priežiūra ir patikra

Jei kyla įtarimų dėl grandinės būklės, pirmiausia reikėtų atlikti vizualinę apžiūrą. Nuėmus vožtuvų dangtelį galima įvertinti, ar grandinė nėra pernelyg įtempta arba atvirkščiai - per daug laisva. Jeigu matomas didelis laisvumas, tai ženklas, kad įtempėjas nebeatlieka savo funkcijos arba pati grandinė pailgėjusi. Kitas būdas - patikrinti garsus klausantis variklio darbo. Trumpas metalinis spragtelėjimas užvedant variklį gali reikšti, kad grandinė akimirkai yra be įtampos. Profesionaliuose autoservisuose naudojami ir specialūs matavimo įrankiai - pavyzdžiui, grandinės pailgėjimo matuokliai arba diagnostinė įranga, tiksliai nustatanti velenų sinchronizacijos nuokrypį.

Jeigu grandinė aiškiai susidėvėjusi ar įtempėjas nebeveikia tinkamai, nereikėtų laukti, kol ji nutrūks. Paskirstymo grandinės nutrūkimas gali sukelti rimtus variklio pažeidimus - sulenktus vožtuvus, sugadintus stūmoklius ar net visišką variklio gedimą.

Svarbu paminėti, kad grandinės tarnavimo laikas priklauso nuo alyvos kokybės ir keitimo dažnumo. Nešvari ar pasenusi alyva spartina grandinės dėvėjimąsi, todėl reguliari alyvos priežiūra - geriausia profilaktika. Daugelis vairuotojų klaidingai mano, kad variklio grandinė nereikalauja jokios priežiūros, tačiau taip nėra. Nors tai ilgaamžis komponentas, jo veikimui įtakos turi daugybė veiksnių - nuo važiavimo stiliaus iki naudojamos alyvos kokybės.

Vairuotojai, dažnai važinėjantys trumpus atstumus ar mieste, turėtų žinoti, kad toks režimas sukelia didesnį alyvos užterštumą, todėl grandinė dėvisi greičiau. Taip pat verta atkreipti dėmesį į variklio temperatūros svyravimus - dažnas šaltas užvedimas, ilgas darbas žemoje temperatūroje ar nepasiektas darbinis režimas ilgainiui silpnina įtempiklio darbą. Jei automobilis senesnis, o rida didesnė nei 150 000 kilometrų, patikrinti grandinę profilaktiškai - būtina, net jei kol kas nėra aiškių triukšmų ar klaidų pranešimų.

Paskirstymo diržo ir grandinės keitimo procesas

Įtempiklis - svarbus paskirstymo diržo elementas

Įtempiklis yra neatsiejama paskirstymo mechanizmo dalis. Jis reguliuoja paskirstymo diržo laisvumą, nepriklausomai nuo variklio sūkių ir apkrovos. Be to, jis papildomai amortizuoja diržo virpesius.

Įtempikliai būna dviejų tipų:

• Automatiniai - automatiškai palaiko tinkamą diržo laisvumą.
• Neautomatiniai (reguliuojami rankomis) - diržą įtempia mechanikas.

Pažeidus įtempiklį, gali kilti problemų su diržo įtempimu: diržas gali nutrūkti arba peršokti per krumpliaračius, gali būti nupjauti krumpliai. Visa tai galiausiai baigtųsi brangiu variklio remontu.

Kaip atliekamas diržo keitimas

Paskirstymo diržo keitimas yra sudėtinga procedūra, kurią rekomenduojama patikėti profesionalams. Pirmiausia atjungiama baterija, gali būti išleidžiamas aušinimo skystis (jei diržas suka vandens siurblį). Nuimami pagalbiniai diržai, apsaugos ir komponentai, trukdantys pasiekti paskirstymo diržą. Variklis nustatomas į pirmojo cilindro viršutinį mirusį - nulinį tašką (VMT), o alkūninis ir skirstomieji velenai fiksuojami specialiais įrankiais.

Atlaisvinus diržo įtempiklį, nuimamas senas paskirstymo diržas. Labai svarbu paminėti, kad beveik visada kartu keičiami: diržo įtempėjas, kreipiamieji guoliai, vandens siurblys (jei jis varomas paskirstymo diržu). Tai daroma todėl, kad šie komponentai dėvisi kartu, o jų gedimas gali sugadinti net ir naują diržą.

Naujas paskirstymo diržas montuojamas tiksliai pagal gamintojo žymes ir nustatytą įtempimą. Po montavimo variklis rankiniu būdu pasukamas kelis kartus, kad būtų patikrinta, ar visi velenai išlieka sinchronizuoti. Tik įsitikinus, kad sistema veikia tiksliai, atliekamas galutinis surinkimas ir variklio užvedimas.

Kiek laiko trunka paskirstymo diržo pakeitimas?

• Paprastos konstrukcijos varikliai: apie 3-5 val.
• Sudėtingi varikliai: 5-8 ir daugiau val.

Kaip atliekamas grandinės keitimas

Nors paskirstymo grandinė laikoma patvaresne, jos keitimas yra sudėtingas ir reikalauja didelio tikslumo. Pirmiausia atjungiama baterija, išleidžiama variklio alyva, o kai kuriais atvejais - aušinimo skystis. Variklis nustatomas į pirmojo cilindro viršutinį mirusį (mechanikų žargonu - nulinį) tašką (VMT, angl. TDC), o alkūninis ir paskirstymo velenai užfiksuojami specialiais fiksavimo įrankiais.

Toliau nuimami visi komponentai, trukdantys pasiekti paskirstymo mechanizmą: pagalbiniai diržai, laikikliai, kartais - generatorius ar oro kondicionavimo kompresorius. Nuimamas vožtuvų dangtelis ir paskirstymo dangtis.

Atlaisvinus grandinės įtempėją, pašalinama sena paskirstymo grandinė ir su ja susiję komponentai. Siekiant patikimumo, dažniausiai keičiamas visas paskirstymo grandinės komplektas - grandinė, įtempėjai ir kreipiančiosios. Sumontavus naujus komponentus, variklis pasukamas rankiniu būdu ir patikrinama, ar visos žymės idealiai sutampa.

Kiek laiko trunka paskirstymo grandinės pakeitimas?

• Paprastos konstrukcijos varikliai: apie 6-8 val.
• Sudėtingi varikliai: 12-20 ir daugiau val.

Svarbu žinoti perkant naudotą automobilį

Perkant naudotą automobilį svarbu žinoti, ar variklyje yra paskirstymo diržas, ar paskirstymo grandinė. Praktinė taisyklė: jei nėra dokumentų, kad paskirstymo diržas keistas, laikykite, kad jis nekeistas. Paskirstymo diržo ir paskirstymo grandinės keitimo intervalus nustato gamintojas, o ne KET. Tačiau techninė priežiūra tiesiogiai veikia saugumą: rimtas variklio gedimas kelyje gali sukelti pavojingą situaciją.

Daug automobilių Lietuvoje - importuoti ir senesni nei 10 metų. Laiku keiskite paskirstymo sistemas - tai gal ir kainuoja šiek tiek, bet neverta rizikuoti variklio kapitaliniu remontu. Leidę gedimui vystytis - galite „susikrauti“ kelių tūkstančių eurų sąskaitą. Rūpinkitės reguliaria priežiūra - ir jūsų automobilis tarnaus ilgiau.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

• Kada reikia keisti paskirstymo diržą? Dažniausiai kas 60 000 - 120 000 km arba pagal gamintojo rekomendacijas. Gamintojai dažniausiai rekomenduoja tai atlikti kas 80 000-100 000 km arba kas 5 metus, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta anksčiau.
• Kada reikia keisti paskirstymo grandinę? Dažniausiai kas 90 000 - 200 000 km arba pagal gamintojo rekomendacijas. Nors grandinės dažnai reklamuojamos kaip „visam gyvenimui“, praktika rodo, kad jas dažniausiai reikia keisti po ~200 000 km.
• Kas nutinka nutrūkus paskirstymo diržui? Dažniausiai pažeidžiami vožtuvai ir stūmokliai, todėl remontas tampa brangus.
• Ar galima keisti tik diržą ar grandinę? Rekomenduojama keisti visą komplektą - diržą ar grandinę kartu su įtempėjais ir guoliais.

tags: #paskirstymo #dirzo #grandine