Būtino automobilių stovėjimo vietų skaičiaus užtikrinimas - vienas svarbiausių uždavinių projektuojant bet kokį pastatą mieste. Tai gali apriboti pastato dydį, smarkiai koreguoti sklypo planą. Kaip rodo praktika, suplanavus nepakankamą, nors ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį stovėjimo vietų skaičių, neretai chaosui pasmerkiamas visas kvartalas.
Teisinis reglamentavimas ir pagrindiniai teisės aktai
Pagrindinis teisės aktas, kuriame nustatyti reikalavimai ne tik automobilių vietų skaičiui, bet ir jų įrengimo parametrai - STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“ Pavyzdžiui, šiame STR daugiabučiui gyvenamajam namui nustatytas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius - viena vieta vienam butui. Projektuojant administracinį pastatą reikia numatyti mažiausiai vieną vietą 25 m2 pastato pagrindinio ploto.
Taip pat Statybos techninis reglamentas „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalauja, kad gyvenamosios paskirties daugiabučiai (trijų ir daugiau butų pastatai) turėtų mažiausiai vieną automobilio stovėjimo vietą vienam butui. Tuo tarpu vieno ar dviejų butų pastatams privalomų įrengti automobilių stovėjimo vietų skaičius priklauso nuo tokių pastatų naudingojo ploto, taigi, pavyzdžiui, gyvenamajam namui, kurio naudingasis plotas yra 150 kv.m, turėtų būti įrengta ne mažiau kaip trys, o pastatui, kuriame įrengti du butai ir kurio naudingasis plotas yra 230 kv.m., - ne mažiau kaip 4 automobilių stovėjimo vietos.
Vilniaus miesto savivaldybės Reikalavimai papildo STR. Paprastai aiškinant, jame nustatyta kiek mažiausiai ir kiek daugiausiai automobilių stovėjimo vietų galima įrengti, taip pat kompensavimo tvarką už neįrengtas vietas. Neatsiejama šio aprašo dalis - Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių vietų skaičiaus koeficientų schemą. Pavyzdžiui, 1 zonoje, kuri apima Vilniaus senamiestį, mažiausias stovėjimo vietos koeficientas - 0,25, didžiausias - 0,5. Taigi, projektuojant daugiabutį namą, mažiausiai galima įrengti 0,25 vietos vienam butui (arba 1 vieta 4 butams), daugiausiai - 0,5 vietos vienam butui (1 vieta 2 butams).
Be to, yra išskirtinumas, kad 1, 2 ir 3 zonose tik gyvenamosios paskirties patalpoms įrengiamoms požeminėms stovėjimo vietoms taikomas didžiausias koeficientas - 1. Vadinasi, netgi senamiestyje įmanoma turėti vieną požeminę automobilio stovėjimo vietą butui. Taip pat nėra uždrausta papildomai įrengti ir antžemines stovėjimo vietas. 2 ir 3 zonose automobilių stovėjimo vietų skaičių galima dar mažinti, ne didesne nei koeficiento 0,25 reikšme. Pavyzdžiui, 2 zonoje mažiausią vietų koeficientą - 0,5 galima sumažinti iki 0,25, taigi vietoje 1 vietos 2 butams galima įrengti 1 vietą 4 butams. Tokie pokyčiai galimi tik statytojui sumokėjus nustatytą mokestį už kiekvieną neįrengtą stovėjimo vietą (2 zonoje - 4000 EUR, 3 zonoje - 2000 EUR).
Regiono koeficientai ir praktiniai pavyzdžiai
Vilniaus zonose koeficientai nustato minimalų ir maksimalų vietų skaičių vienam butui bei galimą kompensavimo už neįrantas vietas dydį. Naudojant koeficientus, galima apskaičiuoti, koks mažiausias ir didžiausias vietų skaičius vienam butui įrengiamas gyventojų projekte. Brangiausios yra tam tikros zonos: 2.1 zonoje - Brangiausias koeficientas, nors konkrečios numeracijos ribos ir mokestis už neįrengtą vietą gali kisti.
Pateikiami pavyzdžiai iš praktikos: Perkūnkiemio kvartale gyventojai kovojo dėl pakankamo automobilių stovėjimo vietų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įpareigojo projekto rengėjus suprojektuoti ir įrengti po vieną automobilio stovėjimo vietą kiekvienam butui. Dar kartais taikomi papildomi kriterijai - atstumai tarp pastatų ir nuo sklypų ribų, taip pat atsakomybės už užtvarų įrengimą teisėtumas.
Atstumai, saugumas ir priešgaisriniai reikalavimai
Norint įvertinti tokių veiksmų teisėtumą, svarbu sužinoti, kam priklauso automobilių stovėjimo aikštelė ar atskira parkavimo vieta. Viešosios nuosavybės aikštelės - tai, kurios priklauso valstybei ar savivaldybei - yra bendro naudojimo ir jomis gali naudotis visi asmenys. Tačiau privačios nuosavybės vietos dažnai įsigyjamos kaip dalis pastato, kur autorius turi teisę naudotis tam tikra dalimi aikštelės, o jų išsipirkimas negarantuoja, kad kiti nevairuos savo transporto priemonių į tos vietos plotą.
Laikantis STR, atstumai nuo daugiabučio iki stovėjimo aikštelių priklauso nuo pastato paskirties, vietos ir tipo (požeminės vs atviros aikštės). Pavyzdžiui, iki 20 automobilių stovėjimo vietų aikštelės - 7 metrų atstumas, o kai aikštelėje telpa daugiau nei 300 mašinų - 50 metrų nuo langų. Atstumai būtini užtikrinant saugumą, sumažinant triukšmą ir oro taršą.
Prie gyvenamojo namo projektuojamoms automobilių aikštelėms taikomi papildomi atstumų reikalavimai, o jei atstumas nebus išlaikytas, gali būti reikalingas rašytinis kaimyno sutikimas. Minimalūs atstumai skaičiuojami nuo labiausiai atsikišusios pastato konstrukcijos iki sklypo ribos: 3 metrai bendrai, o laikantis ugniai atsparumo klasės - priklausomai nuo kaimyninių pastatų ugnia atsparumo laipsnių gali būti 10-15 metrų (ir pvz., 15 m tarp III ugnia atsparumo pastatų).
Esant galimiems konfliktams dėl aikštelių naudojimo, gyventojai gali raštiškai susitarti dėl naudojimo tvarkos, o kilus ginčui - kreiptis į teismą. Jei pirkėjai ar bendraturčiai negali susitarti, teismas gali nustatyti bendros parkavimo aikštelės naudojimo tvarką. Infrastruktūros projektavimo stadijoje svarbu pasirinkti tinkamą parkavimo vietų skaičių, kad ateityje nekiltų konfliktų ir būtų įmanoma užtikrinti saugų bei patogų eismą.
Rinkos tendencijos ir investicijos į parkavimo vietas
Specialistų nuomone, parkavimo vieta yra tam tikra nišinė investicija, dažnai parduodama klientams, įsigyjantiems butą ar komercines patalpas. Senamiestyje ir Naujamiesčio rajonuose parkavimo vietų kainos svyruoja, jų įsigijimo ar nuomos sprendimai įvairūs: nuo 50-100 EUR per mėnesį nuomai, iki dešimčių tūkstančių eurų įsigijimui, priklausomai nuo vietos tipo (antžeminės, požeminės) ir vietos užimtumo.
Nekilnojamojo turto rinkos dalyviai pastebi, kad brangstant sklypams, vis dažniau kuriamos požeminės parkavimo aikštelės dėl ribotos vietos. Investuotojai dažnai renkasi 1-2 vietas kažkuriame projekte, o kai kuriais atvejais - kelias vietas, priklausomai nuo poreikio ir finansinių galimybių. Perspektyviausi mikro rajonai dažnai yra Senamiestis, Perkūnkiemis, Šnipiškės, Antakalnis, Žvėrynas, tačiau pasklaida gali skirtis priklausomai nuo konkrečių projektų ir vietovių ypatybių.
Statybos praktika: ką reikia žinoti statant ar įsigyjant būstą
Jei statote naują pastatą ar perkate būstą su dalimi parkavimo aikštelės, svarbu suprasti, kad nuosavybės teisė įgijama į dalį stovėjimo aikštelės. Atskirų vietų išsipirkimas nėra galimas be atskiro žemės sklypo išskyrimo. Net ir įsigijus dalį aikštelės, bendraturčiai turi vienodas teises naudotis privata aikštele. Konfliktų atveju taikomos taikaus susitarimo priemonės, o pasiekus nesutarimą - teismas gali nustatyti naudojimosi aikštele tvarką. Taip pat gali būti užtvarų įrengimo galimybės, kurių įrengimas turi būti suderintas su vietos savivaldos institucijomis arba įgaliotomis institucijomis.
Naujausios tendencijos rodo, kad parkavimo vietos vis dažniau tampa investicija, tačiau kainos ir prieinamumas priklauso nuo vietos, projekto segmento ir infrastruktūros reikalavimų. Pirkėjams verta įvertinti, ar norima įsigyti vietą, ar rinktis nuomą, atsižvelgiant į poreikį, kainas ir platesnę transporto infrastruktūros plėtrą mieste.
Jei ieškote vietos automobiliui ar norite išnuomoti savo stovėjimo vietą - išbandykite Parkcity.lt.