Parkavimas ir padangų reikalavimai žiemą Lietuvoje

Lietuvoje žiemos sąlygos keliams kelia specifinius reikalavimus, susijusius su automobilių padangomis ir parkavimo taisyklėmis. Svarbu laikytis Kelių eismo taisyklių (KET) nuostatų, kad būtų užtikrintas eismo saugumas ir išvengta baudų.

Žieminių padangų naudojimas ir reikalavimai

Privalomas padangų keitimas

Kelių eismo taisyklės numato, kad nuo lapkričio 1 iki kovo 31 d. privalu vasarines padangas pakeisti žieminėmis. Draudimas vairuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis galioja iki kovo 31 d. Šis draudimas negalioja mopedams, motociklams, triračiams, keturračiams bei priekaboms su vasarinėmis padangomis, tačiau šiomis transporto priemonėmis draudžiama naudotis, jei gatvės važiuojama dalis apsnigta ar apledėjusi. Tokia tvarka galioja visus metus.

Padangų tipai ir savybės

Vasarinės padangos praranda savo darbines savybes esant žemesnei temperatūrai nei 7 laipsniai. Žieminės padangos yra žymimos ženklu „*“ (snaigės simbolis), universalios padangos gali būti pažymėtos užrašais „M+S“ arba „All seasons“.

Automobilininkų poreikiai yra labai skirtingi, todėl renkantis naujas padangas būtina pasikonsultuoti su kvalifikuotais specialistais ir išanalizuoti, kiek daug ir kokiais keliais tenka važinėti, ar tenka keliauti į vakarų ar šiaurės Europą ir t. t.

• Dygliuotos padangos yra saugiausios beveik visomis žiemiškomis sąlygomis. Tačiau jos kelia daugiau (maždaug 3-5 decibelais) triukšmo, o važiuojant sausu asfaltu jos šiek tiek slidesnės. Dygliuotos padangos Lietuvoje labai tinka tiems vairuotojams, kurie gyvena užmiestyje, vienkiemiuose, dažnai važinėja apsnigtais, nesutvarkytais keliais. Dygliuotų padangų naudojimas draudžiamas vasaros laikotarpiu.
• Minkšto gumos mišinio nedygliuotos padangos, turinčios daugybę lamelių, leidžia saugiai keliauti apsnigtais keliais, tačiau važiuojant švariu asfaltu dėl mažesnio bendro protektoriaus tvirtumo išcentrinių jėgų veikiamas automobilis pradeda „plaukioti“, o stabdymo kelias ilgėja. Be to, tokios padangos kiek greičiau nusidėvi, nes naudojami itin minkšti gumos mišiniai.
• Kietesnio gumos mišinio žieminės padangos rekomenduojamos vairuotojams, gyvenantiems didžiuosiuose miestuose, daugiausia keliaujantiems gerai prižiūrimais magistraliniais keliais ar nuolat vykstančiais į Senojo žemyno pietines valstybes.

Vadinamosios „Premium“ klasės padangos, nors ir brangesnės, yra pastebimai geresnės, tylesnės, padeda taupyti degalus ir tarnauja ilgiau.

Protektoriaus gylis ir padangų amžius

Leistinas žieminių padangų protektoriaus gylis yra 3 mm, o vasarinių - 1,6 mm. Jei protektoriaus gylis yra mažesnis, padangų naudoti neleidžiama. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad nors oficialiai žiemą galima eksploatuoti automobilį, apautą 3 mm gylio protektorių turinčiomis padangomis, tai yra riba, kurią peržengus vairuoti pasidaro pavojinga.

Taip pat nereikėtų naudoti senesnių nei 10 metų amžiaus padangų, bei naudojamos padangos neturėtų būti suskeldėjusios, be gumbų. Nors dėl pastarųjų neatitikimų policija baudų skirti negali, tai turėtų užtikrinti techninė apžiūra, autoservisas arba pats vairuotojas.

Pasenusių padangų utilizavimas

Anot Aplinkos ministerijos, gyventojai senas padangas gali pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, atiduoti padangų pardavėjams arba palikti techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse. Keičiant padangas autoservise, jas galima palikti ten. Padangų pardavėjai privalo, nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti vartotojo atiduodamas senas padangas, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir jų skaičius atitinka naujai perkamų kiekį. Į savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę galima atvežti ir nemokamai palikti 4 ar 5 padangas.

Nuo 2023 m. spalio 7 d. įsiteisėjo Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimas, kuris už aplinkos užteršimą padangų atliekomis užtraukia baudą nuo 200 iki 500 eurų už kiekvieną atsikratytą padangos atliekos vienetą, tačiau bauda negali siekti daugiau nei 6 tūkst. eurų. Aplinkos ministerija teigia, kad taip pat gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala. Tais atvejais, kai padangos deginamos, skiriama bauda ir skaičiuojama aplinkai padaryta žala.

Parkavimas žiemą: taisyklės ir baudos

Bendrosios parkavimo taisyklės

Parkavimo pažeidimai išlieka vienu iš labiausiai paplitusių nusižengimų Lietuvoje. Kiekvienas vairuotojas turėtų atidžiai susipažinti su Kelių eismo taisyklių nuostatomis. Šiai temai skirti 2 skyrius „Sustojimas ir parkavimas“ ir 5 skyrius „Kelių tvarka ir saugumas“. Statyti ir stabdyti transporto priemonę leidžiama tik ten, kur ji matoma kitiems eismo dalyviams ir nekelia pavojaus. Kartu privaloma laikytis kelio ženklų reikalavimų ir draudimų.

Neteisingas parkavimas kelia pavojų eismui. Visada laikykitės ne tik taisyklių ir kelio ženklų, bet ir sveiko proto. Tai ypač pasakytina apie tokias vietas kaip pėsčiųjų perėjos, posūkiai, staigūs vingiai ir šviesoforai. Statydami automobilį, privalome atsižvelgti į pėsčiųjų ir kitų vairuotojų, įskaitant transporto priemonių ir dviračių vairuotojus, saugumą.

Jei automobilis pastatytas taip, kad trukdo eismui, valymui ar avarinėms tarnyboms, valdžios institucijos gali įsakyti jį perkelti į saugomą aikštelę.

Parkavimas ant šaligatvio

Statyti ir stabdyti transporto priemonę leidžiama tik ten, kur ji matoma kitiems eismo dalyviams ir nekelia pavojaus. Kartu privalote laikytis kelio ženklų reikalavimų ir draudimų. Šaligatvyje galima sustoti transporto priemonės, sveriančios mažiau nei 2,5 tonos, vienos pusės arba priekinės ašies ratais, jei toje vietoje netaikomi sustojimo ar stovėjimo apribojimai ir transporto priemonę galima pastatyti taip, kad pėstiesiems liktų bent 1,5 metro šaligatvio erdvės. Tačiau draudžiama sustoti eismo juostoje ar dviračių take.

Draudžiama statyti automobilį 10 metrų atstumu prieš pėsčiųjų perėją. Galima statyti automobilį ant šaligatvio priešais pėsčiųjų perėją, bet ne prie įėjimo į pėsčiųjų perėją. Tačiau tai įmanoma tik tuo atveju, jei priešais pėsčiųjų perėją nėra ženklų, informuojančių apie skirtas stovėjimo vietas. Be to, tai draudžiama, jei šaligatvyje yra skirtas dviračių arba pėsčiųjų/dviračių takas. Nepamirškite visada palikti 1,5 metro vietos ant šaligatvio. Ant šaligatvio priešais pėsčiųjų perėją galima statyti automobilį tik taip, kad nekeltumėte pavojaus kitiems eismo dalyviams. Pėstieji privalo saugiai įeiti į pėsčiųjų perėją ir turėti netrukdomą matomumą.

Kelio ženklai ir jų reikšmė

Vairavimas kelyje reikalauja, kad vairuotojas gerai išmanytų kelio ženklus. Jie informuoja apie tai, kas draudžiama ir leidžiama tam tikroje vietovėje, kokius manevrus galima atlikti ir kas užtrauks baudą bei sukels pavojų kitiems eismo dalyviams. Kelkraštis yra kelio dalis, o šaligatvis - kelkraščio dalis. Pagrindiniai kelio ženklai, žymimi nuo B-35 iki B-38, galioja važiuojamajai daliai ir kelkraščiui. Kartais susiduriama su situacijomis, kai po jais yra papildomi ženklai, pavyzdžiui, nurodantys, kad tam tikras ženklas galioja tik šaligatviui, o ne važiuojamajai daliai. Tai reiškia, kad draudžiama statyti automobilius ant šaligatvio, bet leidžiama statyti automobilius važiuojamojoje kelio dalyje. Šį ženklą gali atsverti kitas ženklas, pavyzdžiui, informuojantis apie parkavimo zonos pradžią. Po juo dažnai taip pat pateikiama informacija, kaip pastatyti transporto priemonę.

Baudos už parkavimo pažeidimus

2025 m. baudos už neteisėtą parkavimą svyruoja nuo 30 iki 90 eurų, tačiau priklausomai nuo aplinkybių baudos gali būti daug didesnės. Pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, už parkavimą draudžiamose vietose, tokiose kaip šaligatviai, pėsčiųjų perėjos arba zonos, pažymėtos ženklais „sustoti draudžiama“, skiriama 30-90 eurų bauda. Už parkavimą rezervuotose vietose be leidimo, pavyzdžiui, neįgaliesiems skirtose vietose, skiriamos daug didesnės baudos.

Savivaldybės taip pat taiko baudas už nemokamą parkavimą mokamose zonose. Vairuotojai privalo sumokėti parkavimo mokesčius per 168 valandas (7 dienas). Nors baudų dydžius nustato nacionalinė teisė, vietos savivaldybės gali taikyti griežtesnius arba švelnesnius metodus, priklausomai nuo miesto politikos.

Taip pat siūloma numatyti nuo 30 iki 90 eurų siekiančias baudas ir priverstinį automobilio nuvežimą už savavališkai užimtą privačią automobilio parkavimo vietą. Seimo narys demokratas Algirdas Stončaitis kritiškai įvertino pasiūlytą projektą, ypač dėl priverstinio automobilio nuvežimo, teigdamas, kad toks teisinis reguliavimas gali įnešti daug chaoso. Seimo nario konservatoriaus Viliaus Semeškos inicijuotų kodekso pataisų pirmasis variantas buvo griežtesnis, siūlant pradėti nuo įspėjimo ir numatyti iki 500 eurų siekiančias baudas bei priverstinį transporto priemonės nuvežimą. Politikas paaiškino, kad projektą parengė reaguodamas į gyventojų ir bendrijų skundus, nes vis daugiau žmonių įsigyja privačias požemines arba antžemines parkingo vietas, tačiau jos kartais būna neteisėtai užimtos.

Be baudos, vairuotojai gali gauti baudos taškų už neteisėtą parkavimą. Nesilaikymas ženklų, draudžiančių parkuoti arba sustoti, gali užtraukti 1 baudos tašką. Už parkavimą neįgaliesiems skirtoje stovėjimo vietoje gali būti skiriama iki 6 baudos taškų.

Mokamos parkavimo zonos ir elektroninės paslaugos

Pavyzdžiui, Palangos miestas yra suskirstytas spalvomis pagal zonas, kuriose galioja tam tikri tarifai. Nuo gegužės 15 d. iki rugsėjo 15 d. imtinai nuo 7.00 val. iki 24.00 val. galioja tam tikri tarifai. Taip pat nuo rugsėjo 16 d. iki gegužės 14 d. imtinai nuo 8.00 val. iki 20.00 val. už vieno automobilio stovėjimą žaliosios zonos gatvių atkarpose taikomi nurodyti tarifai.

Raudonojoje zonoje rinkliava renkama laikotarpiu nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 15 d. - kiekvieną dieną nuo 8.00 iki 22.00 val., o laikotarpiu nuo rugsėjo 16 d. iki balandžio 30 d. Smiltynėje laikotarpiu nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 15 d. taikomi atitinkami tarifai.

Geltonojoje zonoje rinkliava renkama darbo dienomis nuo 8.00 iki 18.00 val. Piliavietės aikštelėje ir Poilsio parko prieigose rinkliava renkama laikotarpiu nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 15 d. - kiekvieną dieną nuo 8.00 iki 22.00 val., o laikotarpiu nuo rugsėjo 16 d. iki balandžio 30 d. Pajūryje rinkliava renkama laikotarpiu nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 15 d. taikomi atitinkami tarifai.

Žaliojoje pajūrio zonoje rinkliava renkama laikotarpiu nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 15 d. Yra interaktyvus ilgalaikio parkavimo automobilių aikštelių žemėlapis, bei kontaktiniai numeriai.

Elektroninės parkavimo paslaugos. Programėlė, leidžianti patogiai atsiskaityti visose miestų zonose visoje Lietuvoje bei parkuotis be rūpesčių UNIPARK aikštelėse, yra patogi, informatyvi ir nereikia ieškoti parkomato ar spręsti, kiek laiko stovėsi.

Elektromobilio leidimas suteikia teisę statyti transporto priemonę, kurios energija mechaniniam judesiui atlikti tiekiama tik iš elektros energijos kaupimo sistemos ir kurioje sumontuota tik elektros pavara, bet kurioje apmokestintos teritorijos zonoje esančioje mokamoje vietoje. Leidimo elektromobiliui prašymo formą užpildyti galima Palangos miesto viešosios tvarkos ir rinkliavų tarnybos el. paštu.

Kitos parkavimo taisyklės ir pažeidimai

• Vairuotojai privalo žinoti, kad pakrančių apsaugos zonose draudžiama statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio kranto. O kai šlaitas status, atstumas skaičiuojamas nuo kranto linijos. Jeigu mažesniu atstumu šalia vandens telkinio yra kelias, automobilis gali būti pastatomas kelkraštyje, toliau nuo vandens telkinio ir netrukdant eismo kitiems.
• Lankymosi miške taisyklės nustato, kad motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į mišką ir po jį važinėti galima tik keliais. Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms. Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis užtraukia įspėjimą arba 20-140 eurų baudą. Teritorija, kurioje, sprendžiant iš tam tikrų požymių, dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, nėra laikoma keliu ar aikštele.

Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad nuobauda taisykles pažeidusiam asmeniui gali būti skiriama per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o pažeidimas fiksuojamas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje.

Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinio miškų pareigūno, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Tamsiuoju paros metu pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais.

Stovėjimo stabdžio naudojimas žiemą

Žiemos šaltis sukelia iššūkių ne tik vairuojant, bet ir tada, kai automobilis paliekamas stovėti per naktį. Daugelyje senesnių transporto priemonių rankinis stabdys veikia mechaniniais trosais ir svirtimis. Laikui bėgant kaupiasi drėgmė, korozija ir susidėvėjimas, ypač automobiliuose, kurie nebuvo reguliariai prižiūrimi. Vairuotojai dažnai problemą pastebi tik bandydami nuvažiuoti.

Žiemos sąlygomis ekspertai rekomenduoja palikti automobilį su įjungta pavara, o ne naudoti stovėjimo stabdį. Teisinga pavara priklauso nuo to, kaip transporto priemonė yra pastatyta. Kai statoma veidu į įkalnę, rekomenduojama pirmoji pavara. Priekinių ratų pasukimas link bordiūro suteikia papildomą saugumo sluoksnį. Stovėjimo stabdžio naudojimas esant šaltam šalčiui ne visada yra saugiausias pasirinkimas, ypač senesnėms transporto priemonėms.

tags: #parkavimas #ziema #baudos