Lietuvos didmiesčių gyventojai vis dažniau susiduria su automobilių stovėjimo vietų trūkumu ir su tuo susijusiais konfliktais. Neretai gyventojai piktinasi, kad kaimynai bando savintis bendras automobilių stovėjimo vietas, jas neteisėtai užgrobia ir naudoja tam tikras priemones, siekdami jas pasižymėti. Šiame straipsnyje apžvelgsime parkavimo reikalavimus visuomeniniams pastatams, teisės aktus, atstumus ir galimus sprendimo būdus.
Bendrųjų automobilių stovėjimo vietų naudojimas ir problemos
Vilnietis Erikas pasakojo, kad kaimynai savavališkai pasižymi jiems patinkančias parkavimo vietas naudodami betono luitus, akmenis ar metalinius strypus. Anot jo, visos automobilių stovėjimo vietos yra bendros ir nepriklauso nė vienam gyventojui, todėl žmonės neturėtų jų savintis. Erikas patyrė nemalonumų, kai ryte rado raštelį su grasinimais užėmęs „kažkieno“ vietą, nors savo automobilį stato ten, kur randa laisvą vietą.
Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad situacija priklauso nuo to, ar daugiabutis ir automobilių stovėjimo vietos yra privačiame sklype, ar valstybinėje žemėje. Privačiuose sklypuose eismą ir automobilių statymą organizuoja sklypo savininkas arba valdytojas, todėl stovėjimo vietos gali būti rezervuojamos, statomi kuoliukai, užtvarai. Tačiau nesuformuotuose valstybinės žemės sklypuose, kuriuose yra dauguma sovietmečiu statytų daugiabučių, stovėjimo aikštelės yra bendro naudojimo ir nėra rezervuojamos ar priskiriamos konkretiems gyventojams.
Teisiniai aspektai ir sankcijos
Jei gyventojams kyla įtarimas, kad stovėjimas bendrojo naudojimo aikštelėje ribojamas neteisėtai, jie turėtų pranešti savivaldybei. Nustačius, kad techninės eismo reguliavimo priemonės įrengtos neturint tam teisės, jos pašalinamos, o nusižengimą padariusiam asmeniui gresia atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį. Tai reiškia, kad gyventojai gali gauti įspėjimą arba baudą iki 146 eurų.
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojo Rimvydo Pociaus teigimu, neradę parkavimo vietos, o kartais ir tiesiog dėl patogumo, gyventojai automobilius parkuoja ant šaligatvių, žalios vejos, vaikų žaidimų aikštelių ribose. Taip pat neretai užstatomi buitinių atliekų konteineriai, pravažiavimai į kiemą ir kaimynų automobiliai. Už tai numatytos nuobaudos, kurios gali siekti nuo 30 iki 90 eurų. Be to, ne vietoje pastatytą automobilį atsakingos tarnybos turi teisę nutempti.
Nuosavų automobilių stovėjimo vietų problematika
Nekilnojamojo turto brokeris Mantas Mikočiūnas teigia, kad įprastai gyventojai, įsigiję naują būstą, perka ir automobilio stovėjimo vietą, kuri yra jų privati nuosavybė. Vis dėlto, pasitaiko nesusipratimų, kai ilgą laiką nenaudojamą stovėjimo vietą pastebi kaimynai ir pradeda statyti savo automobilį. Jeigu su kaimynais draugiškai susitarti nepavyksta, geriausia stovėjimo vietoje įrengti užraktą su spyna. Stovėjimo vieta yra privati nuosavybė, tokia pati, kaip ir butas, todėl kiti negali savavališkai jos užimti.
M. Mikočiūnas atkreipia dėmesį, kad daugiau problemų kyla, kai daugiabučio kieme nėra konkrečių stovėjimo vietų, priklausančių gyventojams. Nors kaimynai susitaria, kur ir kas statys savo automobilius, tačiau jeigu žmonės pradeda piktnaudžiauti ir vietoje susitarimo statyti vieną automobilį, pastato du ar tris, tada kyla nesutarimai. Tokiu atveju policija padėti negali, nes tai yra privatus ginčas tarp bendraturčių.
Požeminių parkavimo aikštelių kainos ir įrengimo išlaidos
Gyventojai skundžiasi, kad norint įsigyti vietą automobiliui požeminėje stovėjimo aikštelėje reikia mažiausiai keliolikos tūkstančių eurų. Nekilnojamojo turto plėtotojai aiškina, kad aikštelių įrengimas yra labai brangus, todėl ir tokios didelės automobilių stovėjimo vietų kainos.
Pavyzdžiui, viename skelbimų portale nurodyta požeminės stovėjimo vietos kaina - 19,5 tūkst. eurų. Kitame skelbime už dvigubą požeminio stovėjimo vietą Vilniuje, Pašilaičių mikrorajone, prašoma beveik 40 tūkst. eurų. Panašių skelbimų internete galima rasti ne vieną, o stovėjimo vietų požeminėse aikštelėse kaina svyruoja nuo 3,5 tūkst. iki kone 40 tūkst. eurų. Dažniausiai už vieną vietą prašoma 11-20 tūkst. eurų.
Specialistai aiškina, kad įrenginėjimo kaštai yra nemaži, ypač jeigu tai yra požeminis parkavimas. Antžeminė automobilių aikštelė yra pigesnė, bet vis tiek tam tikros komunikacijos yra reikalingos.
Pokyčiai teisės aktuose ir nauji reikalavimai
Aplinkos ministerija svarstė keisti tvarką, kad požeminė mašinų aikštelė taptų bendra viso namo gyventojų nuosavybe - vieta automobiliui būtų privalomai parduodama su butu. Buvo diskutuota, kad taip būtų išvengta pasipinigavimo iš stovėjimo vietų pardavimo, o aikštelė kaip bendro naudojimo patalpa namo gyventojams galėtų tapti ir laikinu prieglobsčiu kilus pavojui. Tačiau, sulaukus daug pasiūlymų to nedaryti, dėl įvairių žmonių, kuriems nereikia automobilio (jaunų, studentų, senyvo amžiaus), reglamentavimas pakeistas.
Šiuo metu, jeigu parkavime kartu įrengta priedanga, tai parkavimas yra bendros nuosavybės, ir parkavimo vietos nebegali būti pardavinėjamos dalimis. Kai kuriems naujai statomiems daugiabučiams galioja reikalavimas įrengti priedangas. Tai taikoma visuomeniniams pastatams, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip šimtas žmonių, ir aukštybiniams pastatams, t. y., daugiabučiams, jeigu yra daugiau nei penki aukštai (nuo šešių aukštų atsiranda prievolė priedangai įrengti).
Nekilnojamojo turto plėtotojai, norėdami įrengti išperkamas požemines automobilių stovėjimo aikšteles, vis tiek privalo pasirūpinti priedanga. Dauguma plėtotojų remiasi šiuo išaiškinimu, kad suteiktų galimybę namo gyventojams patekti į automobilių aikštelę, net jei joje neturi išpirktos vietos. Nelaimės atveju, oro pavojaus atveju jie visi gali ten patekti ir saugiai pasislėpti. Jeigu to nebūtų pasiekta, reikėtų projektuoti atskirą statinį šalia požeminės aikštelės, jį įrengti, už jį labai brangiai susimokėtų visi to namo gyventojai, kas pakeltų turto kainą keliais ar keliolika procentų.
Pagrindiniai teisės aktai ir reikalavimai
Statybos techninis reglamentas (STR)
Pagrindinis teisės aktas, nustatantis reikalavimus ne tik automobilių vietų skaičiui, bet ir jų įrengimo parametrams, yra STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Anksčiau galiojo STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“
Statybos techninis reglamentas reikalauja, kad gyvenamosios paskirties daugiabučiai (trijų ir daugiau butų pastatai) turėtų mažiausiai vieną automobilio stovėjimo vietą vienam butui. Projektuojant administracinį pastatą, reikia numatyti mažiausiai vieną vietą 25 m² pastato pagrindinio ploto.
Automobilių stovėjimo vietų reikalavimai statant gyvenamosios paskirties pastatus
Statant gyvenamosios paskirties pastatus privalu laikytis minimalių automobilių stovėjimo vietų reikalavimų, kurie priklauso nuo pastato tipo ir naudingojo ploto:
- Vieno buto pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 70 kv. m, skiriama 1 vieta.
- Pastatui, kurio naudingasis plotas didesnis kaip 70 kv. m, bet neviršija 140 kv. m - 2 vietos.
- Didesniam kaip 140 kv. m naudingojo ploto pastatui - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m esančiam naudingajam plotui.
- Dviejų butų pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 140 kv. m, automobiliams statyti skiriamos 2 vietos.
- Jei naudingasis plotas didesnis kaip 140 kv. m - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m esančiam naudingajam plotui.
- Trijų ir daugiau butų pastatui (daugiabučiui) privaloma įrengti po 1 automobilio vietą vienam butui.
Šie reikalavimai taikomi ir statinių rekonstravimo ar kapitalinio remonto, statinių ar jų dalių paskirties keitimo atvejais. Tačiau šiais atvejais privalomos automobilių saugojimo ir stovėjimo vietos gali būti įrengiamos ir už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų.
Atstumų reikalavimai
Pagal Lietuvos Statybos Techninį Reglamentą (STR), automobilių statymo atstumas nuo pastatų priklauso nuo kelių veiksnių:
- Pastato paskirtis: gyvenamųjų namų, ligoninių, mokyklų ir kitų viešųjų pastatų atstumai skiriasi.
- Automobilių stovėjimo vietų skaičius: jei aikštelėje yra mažiau nei 10 vietų, atstumas nuo pastato gali būti mažesnis nei aikštelėje su daugiau nei 300 vietų.
- Pastato tipas: požeminiai garažai ir atviros aikštelės turi skirtingus reikalavimus.
Svarbiausi pasikeitimai lyginant su prieš tai galiojusia redakcija yra gerokai sumažėję privalomi atstumai nuo garažų ir atvirų mašinų aikštelių iki varstomų pastatų langų ar vėdinimo sistemos oro paėmimo angų. Taip pat atsirado elektromobilių stovėjimo vietų reglamentavimas, kuriame dabar numatomas reikalavimas prie jų įrengti krovimo stoteles ir specialų tokių vietų ženklinimą.
Atstumai nuo daugiabučio gyvenamojo namo
Nuo daugiabučio gyvenamojo namo varstomų langų iki automobilių stovėjimo vietų aikštelės būtina išlaikyti tam tikrus atstumus, priklausomai nuo vietų skaičiaus:
- Iki 20 automobilių stovėjimo vietų aikštelės - 7 metrų atstumas.
- Jei aikštelėje telpa daugiau nei 300 mašinų, privalomas atstumas nuo gyvenamojo namo langų - 50 metrų.
Reglamentuotą atstumą privaloma išlaikyti nepriklausomai nuo to, ar gyvenamasis namas yra tame pačiame ar gretimame sklype. Šie reikalavimai neprivalomi, kai aikštelė yra skirta namo gyventojų reikmėms.
Minimalūs atstumai prie gyvenamojo namo projektuojamoms automobilių aikštelėms
Prie gyvenamojo namo projektuojamoms automobilių aikštelėms nėra nustatomos gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos.
Minimalūs atstumai nuo namo priklauso nuo automobilių stovėjimo vietų skaičiaus:
| Automobilių stovėjimo vietų skaičius | Minimalus atstumas nuo namo (metrais) |
|---|---|
| Ne daugiau kaip 10 | 10 |
| 11-50 | 15 |
| 51-100 | 25 |
| 101-300 | 35 |
| Daugiau nei 300 | 50 |
Reglamentuotą atstumą privaloma išlaikyti nepriklausomai nuo to, ar gyvenamasis namas yra tame pačiame ar gretimame sklype.
Priešgaisriniai atstumai
Yra minimalus 3 m atstumas nuo sklypo ribos ir priešgaisrinis atstumas, priklausantis nuo gaisro klasės. Minimalus atstumas nuo naujai statomo pastato iki sklypo ribos turi būti išlaikytas ne mažesnis kaip 3 metrai, skaičiuojant nuo labiausiai atsikišančios pastato konstrukcijos stačiu kampu sklypo ribai.
Be šio reikalavimo, dar yra priešgaisriniai reikalavimai, kurie nusako, jog leistini atstumai tarp pastatų yra 6-15 metrų, priklausantis nuo pastato ugniaatsparumo laipsnio. Statinių priskyrimą ugniaatsparumo laipsniui nustato Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymas Dėl gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo 2010 m. gruodžio 7 d. Nr. 1-338, kuris galioja nepaisant to, ar pastatui privaloma gauti statybos leidimą, ar neprivaloma.
Medinių konstrukcijų statiniai yra priskiriami III ugniaatsparumo laipsniui. Taigi, jei kaimyno namas mūrinis, tai jis bus priskiriamas II ugniaatsparumo laipsniui ir iki jūsų pastato turi būti išlaikytas 10 m atstumas; jei kaimyno namas medinių konstrukcijų, tai atstumas tarp pastatų turi būti ne mažesnis kaip 15 metrų. Neišlaikant reikalaujamų atstumų, reikalinga gauti rašytinį kaimyno sutikimą. Atstumai yra privalomi, juos turi išlaikyti visi, jei neišlaiko, tuomet reikia tartis su kaimynais raštiškai. Sutikimas raštu galioja ir savininkui pasikeitus.
Leistini atstumai tarp pastatų pagal ugniaatsparumo laipsnį
| Pastatų ugniaatsparumo laipsnis | Atstumas metrais |
|---|---|
| Abu pastatai III | 15m |
| Vienas II, kitas III | 10m |
| Abu II | 8m |
| Abu I | 6m |
Jei statomas III atsparumo ugniai laipsnio pastatas pažeidžia trečiųjų asmenų interesus, pastatas turi būti statomas toliau arba turi būti gautas sutikimas. Nėra svarbu, kuris pirmas pasistatė statinį, visais atvejais reikalingas kaimyno sutikimas. O jei sutikimo nėra, tuomet yra pažeidžiama kaimyno teisė statyti pastatą 3m nuo sklypo ribos atstumu.
Vilniaus miesto savivaldybės reglamentavimas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintas aprašas papildo STR ir nustato, kiek mažiausiai ir kiek daugiausiai automobilių stovėjimo vietų galima įrengti, taip pat kompensavimo tvarką už neįrengtas vietas. Neatsiejama šio aprašo dalis - Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių vietų skaičiaus koeficientus schema.
Pavyzdžiui, 1 zonoje, kuri apima Vilniaus senamiestį, mažiausias stovėjimo vietos koeficientas - 0,25, didžiausias - 0,5. Vadinasi, projektuojant daugiabutį namą, mažiausiai galima įrengti 0,25 vietos vienam butui (arba 1 vieta 4 butams), daugiausiai - 0,5 vietos vienam butui (1 vieta 2 butams).
Atkreiptinas dėmesys, kad 1, 2 ir 3 zonose tik gyvenamosios paskirties patalpoms įrengiamoms požeminėms stovėjimo vietoms taikomas didžiausias koeficientas - 1. Vadinasi, netgi senamiestyje (1 zona) įmanoma turėti vieną požeminę automobilio stovėjimo vietą butui. Be to, nėra uždrausta papildomai įrengti ir antžeminių stovėjimo vietų.
2 ir 3 zonose automobilių stovėjimo vietų skaičių įmanoma dar mažinti, ne didesne nei koeficiento 0,25 reikšme. Pavyzdžiui, 2 zonoje mažiausią vietų koeficientą - 0,5 galima sumažinti iki 0,25. Taigi, vietoje 1 vietos 2 butams, galima įrengti 1 vietą 4 butams. Tiesa, toks mažinimas yra įmanomas tik statytojui sumokėjus nustatytą mokestį už kiekvieną neįrengtą stovėjimo vietą. 2 zonoje tai kainuotų 4000 eurų, 3 zonoje - 2000 eurų. Brangiausiai atsieitų mažinti vietų skaičių 2.1 zonoje, į kurią įeina naujasis, aplink Konstitucijos prospektą suformuotas Vilniaus centras.
Automobilių stovėjimo vietų koeficientai Vilniaus miesto zonose
| Zona | Apibūdinimas | Mažiausias koeficientas | Didžiausias koeficientas | Mokestis už neįrengtą vietą |
|---|---|---|---|---|
| 1 | Vilniaus senamiestis | 0.25 | 0.5 | N/A |
| 2 | N/A | 0.5 (galima sumažinti iki 0.25) | N/A | 4000 EUR |
| 2.1 | Naujasis Vilniaus centras (aplink Konstitucijos pr.) | N/A | N/A | Brangiausias |
| 3 | N/A | N/A | N/A | 2000 EUR |
Gyventojų įpročiai ir sprendimų paieška
Daugelyje Lietuvos miestų pergrūsti daugiabučių kiemai, kasdienės grumtynės dėl vietos ir išaugusi įtampa tarp kaimynų tapo įprasta kasdienybe. Viena iš priemonių - maksimalaus automobilių skaičiaus reglamentavimas, o ne minimalaus, kaip yra dabar. Tačiau gyventojai turėtų apsvarstyti savo gyvenimo įpročius ir pasvarstyti, ar tikrai reikalingas asmeninis automobilis, jeigu išvažiuojama gana retai.
Senesni rajonai turi požeminių garažų infrastruktūras, kurias galima rekonstruoti. Valstybė ar savivaldybė galėtų prisidėti prie to, bent jau palengvinant sąlygas, perkant iš valstybės žemių. Yra daug biurokratinių ir administracinių apsunkinimų, tad įrengiant ten, modernizuojant ir bent jau vieną aukštą virš, kiek tai techniškai leidžia, pastatyti, taip pat gerinant sąlygas ir esamuosiuose garažuose gyventojams. Sprendimų tam tikrų yra, be abejo, bet viskas šiais laikais remiasi į finansines išlaidas.
Sprendimo raktas - pačių gyventojų rankose
Kaip pataria teisininkai, pats pirmas žingsnis - suformuoti žemės sklypą aplink daugiabutį. Nors techninį procesą prižiūri savivaldybės administracija, iniciatyvą gali rodyti patys gyventojai. Jie turi teisę patys pradėti sklypo formavimo ar pertvarkymo projektą ir taip atverti kelią naujai ar išplėstai automobilių aikštelei. Tiesa, tai - ne be išlaidų: projektus gyventojai turi finansuoti patys. Vis dėlto, procedūra jau supaprastinta - nebereikia rengti detaliojo plano.
Kai sklypas jau suformuotas ir teisiškai priklauso daugiabučio savininkams, galima imtis konkrečių veiksmų. Aikštelės įrengimas laikomas nesudėtingu inžineriniu statiniu, tad užtenka techninio projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Pagal reglamentus, kiekvienam butui turėtų būti bent viena vieta automobiliui, tačiau realų poreikį geriausiai žino patys gyventojai.
Didžiausias iššūkis dažnai slypi ne įstatymuose, o tarpusavio susitarimuose. Jei bendros tvarkos dėl aikštelės naudojimo pasiekti nepavyksta, ginčai sprendžiami teismuose. Žemės sklypas, kaip bendrojo naudojimo objektas, priklauso visiems namo gyventojams, todėl kiekvienas turi balsą.
Konkretūs pavyzdžiai ir situacijos
Kauno patirtis
Kaune per savaitę nagrinėjami dešimtys skundų dėl netvarkingai paliktų automobilių daugiabučių namų kiemuose. Gyventojų karas dėl vietos automobiliui kartais peržengia sveiko proto ribas, o po 17 val. įvažiuoti į vidinius daugiabučių namų kiemus tampa sunkiai įveikiamu iššūkiu. Dėl vietų automobiliams trūkumo gyventojai netgi niokojo vieni kitų turtą.
Kauno miesto taryba 2013 m. vasarį patvirtino specialaus plano, skirto automobilių saugykloms išdėstyti miesto teritorijoje, koncepciją. Nebuvo numatyta statyti jokių papildomų statinių mikrorajonuose. Jeigu daugiabučių kiemuose nebūtų įmanoma padidinti automobiliams skirtų stovėjimų vietų skaičiaus, buvo ieškoma galimybių papildomų vietų ieškoti šalia daugiabučių esančiose gatvėse, prekybos centrų aikštelėse.
Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius per savaitę nagrinėja ne mažiau kaip dešimt skundų dėl neteisingai pastatytų automobilių. Jos statomos ant žalios vejos, vaikų žaidimų aikštelėse, ant šaligatvių. Jei automobilis paliktas nusižengiant KET, turimi įgaliojimai bausti. Pirmą kartą 50 litų bauda, pakartotinai iki 300 litų.
Organizacija „Vieningas Kaunas“ jau kelerius metus ragina savivaldybę spręsti šią problemą gyvenamuosiuose kvartaluose įrengti daugiaaukštes automobilių stovėjimo aikšteles arba perplanuoti kiemų teritorijas.
Klaipėdos iniciatyvos
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įgyvendina didžiulės apimties projektą „Kompleksinis tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų tvarkymas“, kurio sutarties vertė - daugiau kaip 5,5 mln. Eur. Tai pirmasis toks projektas Klaipėdoje, kuris iš esmės atnaujins Rumpiškės kvartalo daugiabučių namų gyvenamąją aplinką.
Klaipėda ruošiasi spręsti opią problemą - kur nakčiai pasistatyti automobilį prie daugiabučio - bet siūlo sprendimą, kuris ne visiems patiks: vairuotojai turės atverti pinigines. Strateginės plėtros komitete pristatytas iki šiol Lietuvoje nematytas planas - leisti verslininkams išsinuomoti sklypus prie daugiabučių ir ten statyti daugiaaukštes mokamas aikšteles. Šalia jų galėtų atsirasti ir pelningos paslaugos: degalinės, autoservisai, plovyklos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys
2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo statybos techninio reglamento (STR) „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ pakeitimai. Į šį teisės aktą perkeltos nuostatos dėl parkavimo atstumų, kurios anksčiau buvo Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026 m. sausio mėn. nusprendė, kad daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams išlieka teisė naudotis kiemo automobilių stovėjimo aikštele, net jei ji teisėtai priklauso kitam asmeniui. Teismas pabrėžė, kad automobilių stovėjimo aikštelė prie daugiabučio namo paprastai yra skirta pastato gyventojų poreikiams tenkinti, ir jos priklausinio statuso nepanaikina tai, jog ji įregistruota kito asmens vardu. Kadangi byloje nebuvo įrodyta, jog aikštelė neteko savo paskirties - aptarnauti daugiabutį, - kiti gyventojai nepraranda teisės ja naudotis.
Šis sprendimas yra svarbus daugeliui daugiabučių namų bendrijų, kuriose automobilių stovėjimo aikštelės gali būti privatizuotos arba į jas gali pretenduoti vienas savininkas. Nors gyventojai išlaiko teisę naudotis automobilių stovėjimo aikštele, sprendimas palieka galimybę tolesnėms diskusijoms dėl to, kaip ši teisė įgyvendinama.
tags: #parkavimas #visuomeniniams #pastatams