Atsakomybė už alkoholio pardavimą nepilnamečiams Lietuvoje

Lietuvoje galiojanti alkoholio prekybos ir vartojimo tvarka yra viena griežčiausių visoje Europos Sąjungoje. Alkoholio kontrolės įstatymas griežtai reglamentuoja alkoholio pardavimo ir vartojimo ribojimus, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ir mažinti neigiamas alkoholio vartojimo pasekmes, įskaitant draudimus dėl pardavimo laiko ir vietų, kuriose prekyba alkoholiu yra neleistina.

Teisinis reglamentavimas ir amžiaus cenzas

LR Alkoholio kontrolės įstatymas (2, 10(1), 12, 17 str., 1995 m. balandžio 18 d. Nr.) reglamentuoja alkoholio pardavimo apribojimus. Šis įstatymas apibrėžia licencijas verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, nustato reikalavimus, kurių atitiktį kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ir numato atsakomybę už įstatymo pažeidimus.

Lietuvos įstatymai brėžia labai aiškią ir griežtą liniją: alkoholinius gėrimus gali įsigyti tik asmenys, sulaukę 20 (dvidešimties) metų amžiaus. Ši nuostata įsigaliojo nuo 2018 metų sausio 1 dienos. Iki tol alkoholį legaliai galėjo pirkti asmenys nuo 18 metų. Svarbu pabrėžti, kad šis amžiaus cenzas taikomas visų rūšių alkoholiniams gėrimams, nepriklausomai nuo jų stiprumo.

Sprendimas padidinti amžiaus cenzą nebuvo priimtas atsitiktinai. Mokslininkai nustatė, kad žmogaus smegenys, ypač tos sritys, kurios atsakingos už sprendimų priėmimą ir impulsų kontrolę, galutinai susiformuoja tik apie 25-uosius gyvenimo metus. Pagrindiniai amžiaus cenzo didinimo motyvai:

• Nelaimingų atsitikimų mažinimas: Jauni vairuotojai ir alkoholis yra mirtinas derinys.
• Prieinamumo mažinimas moksleiviams: Kai alkoholį galėjo pirkti 18-mečiai (dvyliktokai), jie dažnai tapdavo tarpininkais, perkančiais gėrimus jaunesniems draugams.

Pardavėjų pareigos ir amžiaus tikrinimas

Pardavėjai privalo tikrinti pirkėjų amžių, ypač jei jie atrodo jaunesni nei 25 metų, ir užtikrinti, kad alkoholis nebūtų parduodamas nepilnamečiams. Daugelis didžiųjų prekybos centrų vadovaujasi vidine politika, kuri dažnai apibūdinama kaip „Atrodai jaunesnis nei 25? Parodyk dokumentą“. Tai taip pat galioja ir viešojo maitinimo įstaigose. Kavinėse, baruose ir restoranuose padavėjai privalo įsitikinti kliento amžiumi prieš priimdami užsakymą.

Prekybos centruose kasų sistemos dažnai automatiškai sustabdo pardavimą, kai skenuojamas alkoholis, ir reikalauja kasininko patvirtinti pirkėjo amžių.

Pardavėjas ar pardavėjo įgaliotas atstovas, teikiantis prekių pristatymo paslaugą, prieš perduodamas alkoholinius gėrimus pirkėjui, visų pirma įvertina pirkėjo blaivumą. Kilus įtarimų dėl pirkėjo neblaivumo, alkoholiniai gėrimai pirkėjui neperduodami. Tokiu atveju laikoma, kad prekių (alkoholinių gėrimų) pristatymas yra neįmanomas dėl pirkėjo kaltės arba dėl nuo pirkėjo priklausančių aplinkybių, ir dėl to sutartis dėl alkoholinių gėrimų pirkimo-pardavimo laikoma nesudaryta. Alkoholiniai gėrimai perduodami pirkėjui tik tuo atveju, jei nėra įtarimų dėl pirkėjo neblaivumo ir pirkėjas yra ne jaunesnis kaip 20 (dvidešimties) metų amžiaus bei atsiimdamas prekes pateikia tai patvirtinantį galiojantį asmens dokumentą (Lietuvos Respublikos (ar užsienio valstybės) piliečio pasą, Lietuvos Respublikos (ar užsienio valstybės) piliečio asmens tapatybės kortelę arba naujo pavyzdžio (išduotą po 2005 m. lapkričio 1 d.) Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą).

Išimtys ir apribojimai

• Užsienio piliečiai: Lietuvos įstatymai galioja visiems šalies teritorijoje esantiems asmenims, nepriklausomai nuo jų pilietybės. Net jei Vokietijoje ar Latvijoje 18-metis turistas gali legaliai pirkti alų, atvykęs į Lietuvą jis privalo laikytis 20 metų taisyklės.
• Kulinariniai tikslai: Jokių išimčių kulinariniams tikslams nėra. Jei produktas yra klasifikuojamas kaip alkoholinis gėrimas, jį įsigyti gali tik 20 metų sulaukęs asmuo, net jei jis planuoja tą vyną naudoti tik troškiniui.
• Renginiai: Festivalių ir koncertų organizatoriai privalo užtikrinti, kad alkoholis nebūtų prieinamas asmenims iki 20 metų. Dažnai prie įėjimo arba prie barų tikrinami dokumentai ir uždedamos specialios apyrankės, žyminčios pilnametystę (20+).
• Juridiniai asmenys: Juridiniai asmenys alkoholinius gėrimus gali įsigyti tik reprezentacinėms reikmėms ir kitiems įstatymų leidžiamiems tikslams.

Alkoholio pardavimo laikas

Lietuvoje alkoholinių gėrimų pardavimo laikas yra griežtai reglamentuotas siekiant mažinti alkoholio vartojimą ir jo daromą žalą visuomenei:

• Pirmadieniais - šeštadieniais: nuo 10:00 iki 20:00 val. leidžiama parduoti alkoholinius gėrimus išsinešimui. Po 20:00 val. iki 10:00 val. parduoti draudžiama.
• Sekmadieniais: nuo 10:00 iki 15:00 val. leidžiama parduoti alkoholinius gėrimus išsinešimui. Po 15:00 val. iki 10:00 val. parduoti draudžiama.

Švenčių dienomis alkoholio pardavimo laikas paprastai atitinka tos savaitės dienos nustatytus apribojimus. Pavyzdžiui, jei šventinė diena yra pirmadienis, alkoholis parduodamas nuo 10:00 iki 20:00 val., kaip ir įprastą pirmadienį.

Išimtis: Rugsėjo 1-oji (Mokslo ir žinių diena): nepriklausomai nuo savaitės dienos, mažmeninė prekyba alkoholiu draudžiama visą parą.

Savivaldybės gali nustatyti papildomus apribojimus ar draudimus prekiauti alkoholiu tam tikrų renginių ar švenčių metu, siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą. Masiniuose renginiuose alkoholio pardavimo laikas ir sąlygos priklauso nuo savivaldybės sprendimų.

Draudimai ir atsakomybė už pažeidimus

Įstatymai draudžia:

• Parduoti alkoholinius gėrimus asmenims iki 20 metų.
• Parduoti alkoholinius gėrimus tam tikrose vietose (pvz., švietimo įstaigose).
• Parduoti alkoholį draudžiamu laiku.
• Laikyti ir gabenti alkoholio produktus taksi automobiliuose.
• Prekiauti alkoholiniais gėrimais iš įrenginių (prekystalių, vežimėlių), iš automobilių.

Atsakomybė darbuotojams ir įmonėms

Liberalų demokratų partija griežtai yra prieš augančios kartos žalingų įpročių skatinimą, ir todėl tikina, kad už tokius nusikaltimus turi asmeniškai atsakyti pardavęs alkoholį asmuo, o ne įmonė. Tik asmeninė atsakomybė, pasak Liberalų demokratų partijos pirmininko Valentino Mazuronio, gali įveikti ir sustabdyti šiurkščius nusižengimus įstatymui. Pasak jo, šį Vyriausybės nutarimą jau viešai supeikė ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, pareiškusi, kad toks Vyriausybės nutarimas pažeidžia kaltės ir atsakomybės ryšį - atsakomybėn patraukiami ne konkretūs nusižengę įstatymui asmenys, o įmonės bei jų savininkai. V. Mazuronio nuomone, tokie Vyriausybės nutarimai tiesiog naikina asmeninės atsakomybės sąvoką bei principą.

„Lietuvoje plačiai paplitusi valdininkų praktika dangstytis po kolektyvine atsakomybe, vengiant savosios. Vyriausybės nutarimu dabar bandoma šią praktiką primesti ir verslininkams. Juk verslininkai, darbdaviai, įmonių vadovai ir taip puikiai žino, kad kiekvienas asmeniškai yra atsakingas už savo darbą. Tačiau ar kaltas darbdavys, jeigu įstatymą tyčia ar netyčia pažeidžia jo darbuotojas? Mūsų įsitikinimu, kaltas darbuotojas, todėl darbuotojas, o ne įmonė ir turi atsakyti", - sakė V. Mazuronis.

Darbuotojas, pažeidęs teisės aktus ir pardavęs alkoholį draudžiamu laiku, taip pat gali būti traukiamas atsakomybėn.

„Tarpininkavimas“ - alkoholio pirkimas nepilnamečiams

Viena opiausių problemų yra vadinamasis „tarpininkavimas“ arba alkoholio pirkimas asmenims, kurie patys to padaryti negali dėl amžiaus cenzo. Policijos pareigūnai vasaros metu ar per masinius renginius dažnai vykdo reidus, stebėdami prekybos centrų prieigas. Jei užfiksuojama, kad pilnametis asmuo nupirko alkoholio ir perdavė jį nepilnamečiui (ar asmeniui iki 20 metų) dar automobilių stovėjimo aikštelėje, bauda skiriama nedelsiant.

Darbo santykiai ir amžiaus cenzas

Įdomus paradoksas, susijęs su darbo santykiais: Lietuvos įstatymai numato, kad asmenys nuo 18 metų gali dirbti su alkoholiniais gėrimais (juos pilstyti, patiekti, parduoti). Tai buvo padaryta siekiant neapriboti jaunų žmonių įsidarbinimo galimybių prekybos ir paslaugų sektoriuje.

Nealkoholiniai gėrimai ir jų reglamentavimas

Teisiškai nealkoholiniai gėrimai (kuriuose alkoholio tūrio koncentracija neviršija 0,5 proc.) nėra laikomi alkoholiniais gėrimais pagal Alkoholio kontrolės įstatymą. Todėl įstatymas nedraudžia jų parduoti asmenims nuo 18 metų (o kai kuriais atvejais ir jaunesniems, priklausomai nuo parduotuvės vidaus taisyklių).

Tačiau daugelis prekybos tinklų laikosi etikos kodekso ir neparduoda nealkoholinio alaus ar sidro nepilnamečiams (iki 18 metų), nes tai skatina alkoholio vartojimo kultūrą. Seimo narys Darius Razmislevičius atkreipia dėmesį, kad nealkoholiniai gėrimai visiškai primena alkoholio turinčius gėrimus - savo pakuote, išvaizda ir netgi skoniu bei kvapu. Jis kelia klausimą, kodėl vaikai ir jauni žmonės perka šiuos gėrimus tam, kad malšintų troškulį, ir ar tai neskatina alkoholio vartojimo įpročių formavimosi.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian teigia, kad Pasaulio sveikatos organizacija yra pasisakiusi, kad nealkoholiniai gėrimai tam tikroms tikslinėms grupėms - pavyzdžiui, nepilnamečiams, nėščiosioms ar žmonėms, siekiantiems atsisakyti alkoholio - gali būti suvokiami kaip alternatyva ar žalos mažinimo priemonė.

Maisto įstatymo pataisos dėl nealkoholinių gėrimų

Įregistruotame nutarimo projekte Vyriausybė siūlo Seimui tobulinti Maisto įstatymo pataisas, atsisakant jame tokių sąvokų kaip „nealkoholinis vynas, nealkoholinis alus, nealkoholinis sidras“. Vietoj jų siūloma vartoti formuluotę „nealkoholinis gėrimas, kurio pavadinime yra alkoholinio gėrimo grupės, pogrupio ir (ar) kategorijos“ pavadinimas.

Šios iniciatyvos autorius Seimo narys socialdemokratas Darius Razmislevičius šių metų sausio mėnesį įregistravo naują pasiūlymą savo projektui. Jo nuomone, netikslinga būtų įstatyme išvardinti visų nealkoholinių gėrimų pavadinimus. Parlamentaras pastebi, kad šiuo metu Lietuvoje galima įsigyti apie 20 nealkoholinių gėrimų rūšių, kurių pavadinimai susiję su alkoholinių gėrimų pavadinimais (pvz., nealkoholinis džinas, nealkoholinis romas, nealkoholinis tekilos skonio gėrimas ir t. t.).

Atsižvelgus į tai, jis siūlo įstatyme numatyti draudimą parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti nepilnamečiams „nealkoholinius gėrimus, tokius, kaip nealkoholinis vynas, nealkoholinis alus ir kitus nealkoholinius gėrimus, kurių pavadinimai siejami su alkoholiniais gėrimais ir jie savo išvaizda primena alkoholinius gėrimus“. Už šio draudimo nesilaikymą siūloma numatyti nuo 20 iki 120 eurų siekiančias baudas. Iniciatyvos autorius D. Razmislevičius deklaruoja siekį apsaugoti jaunimą nuo žalingų įpročių.

Nelegali prekyba alkoholiu

Nepaisant įstatymų, nelegali prekyba alkoholiu išlieka problema. Gyventojai, sužinoję apie nelegalią prekybą alkoholiu draudžiamu laiku, gali apie tai pranešti kelioms institucijoms: policijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui.

Kas antras Lietuvos gyventojas mano, kad mokesčių sumažinimas padėtų išspręsti nelegalios prekybos alkoholiniais gėrimais klausimą. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ duomenimis, kas penktas - tikina, kad reikalinga griežtesnė policijos priežiūra.

„Lietuvos gyventojų nuomone, kas antras nepilnametis (41 proc.) gali lengvai įsigyti nelegalaus alkoholio visoje Lietuvoje. Vadinasi, jaunimas be problemų gali gerti tokius gėrimus kaip samagonas, pilstukas arba nelegaliai pardavinėjami gėrimai iš Baltarusijos arba Rusijos“, - teigia K. Kupšys.

Tyrimo duomenimis, šiuo klausimu jautriausios apskritys Lietuvoje - Vilniaus (49 proc.), Utenos (47 proc.) ir Telšių (46 proc.). Žmonių nuomone, mažiausiai galimybių įsigyti nelegalaus alkoholio nepilnamečiai turi Marijampolės apskrityje.

tags: #pardavus #alchogoli #netaikoma #bauda #jei #nepilnametis