Gaisrų Lietuvoje daugėja, avarijų mažėja: išsami apžvalga

Pastaruoju metu Lietuvoje pastebimai padaugėjo gaisrų, ypač transporto priemonių, tuo pat metu fiksuojamas avarijų skaičiaus mažėjimas. Ši tendencija kelia susirūpinimą, todėl svarbu suprasti jos priežastis ir imtis prevencinių priemonių.

Gaisrų statistika ir tendencijos

2021-2025 m. gaisrų statistikos duomenimis, vidutiniškai per keturis metų mėnesius kyla 3 334 gaisrai, kuriuose žūsta 38 gyventojai. Šiemet gaisrų - 17,2 proc., o juose žuvusiųjų - 18,4 proc. daugiau. Apžvelgiant pastarųjų dešimties metų laikotarpį, per keturis metų mėnesius 2018 m. gaisruose žuvo 50 žmonių, o 2016 m. - 55. Šiemet kilo 5 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 35 gaisrai nusinešė po vieną žmogaus gyvybę.

Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo daugiau nei 6000 gaisrų - beveik 14 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, rodo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenys.

Žuvusiųjų statistika ir ypatumai

• Miestuose žuvo 13 žmonių (28,9 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse - 32 (71,1 proc.).
• Septyniolika gyventojų žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų 6 - Vilniaus rajone, 4 - Trakų rajone), po 5 - Šiaulių ir Kauno apskrityse, po 4 - Panevėžio ir Klaipėdos apskrityse, po 3 - Marijampolės ir Telšių apskrityse, 2 - Alytaus apskrityje, po 1 - Tauragės ir Utenos apskrityse.
• Daugiausia žmonių gaisruose žuvo pirmadienį (11 gyventojų), mėnesio viduryje, t. y. nuo 11-tos iki 19-tos mėnesio dienos gaisruose žuvo 21 žmogus, arba 47 proc. žuvusiųjų.
• Tragiškiausias paros laikas - nuo 20 val. vakaro iki 3 val. ryto (žuvo 29 gyventojai, arba 64 proc.).
• Gaisruose žuvo 31 vyras ir 9 moterys, o 5 žmonių tapatybė nenustatyta, žuvusiųjų amžiaus vidurkis - 66 metai.
• Šiemet kilo 4 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas žmogus (pernai per tą patį laikotarpį - 5).
• Miestuose žuvo 14 žmonių (29 proc. žuvusiųjų), o miesteliuose bei kaimo vietovėse - 35 (71 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 2,5 karto daugiau žmonių nei miestuose.
• Dvylika gyventojų žuvo antradienį, antroje mėnesio pusėje, t.y. nuo 13-tos iki 29-tos mėnesio dienos gaisruose žuvo 35 žmonės (76 proc. žuvusiųjų).
• Tragiškiausias paros laikas - nuo 19 val. iki 4 val. ryto, gaisruose žuvo 28 gyventojai (61 proc.).
• Ugnis pasiglemžė 31 vyro ir 16 moterų gyvybes, dviejų asmenų tapatybė nenustatyta. Žuvusių gaisruose žmonių amžiaus vidurkis - 65-eri metai.

Pagrindinės gaisrų priežastys

Vienuolika gyventojų žuvo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 9 - dėl neatsargaus rūkymo, 8 - dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 6 - dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, po 1 - dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų ir dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 - dėl kitų priežasčių. Dar 7 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.

Pagrindinės gaisrų priežastys yra krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (18,9 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (18,5 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (13,0 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (8,4 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (5,3 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (4,8 proc.), neatsargus rūkymas (2,9 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,4 proc.). Be to, įregistruoti 55 padegimai (1,4 proc.), o 379 gaisrų (9,7 proc.) priežastys dar tiriamos.

Aštuoniolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 10 - dėl neatsargaus rūkymo, 6 - dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, po 3 - dėl pašalinio ugnies šaltinio ir dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 2 - dėl sprogimų, po 1 - dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimų ir dėl kitų priežasčių. Dar trijų žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.

PAGD duomenimis, pagrindinės gaisrų priežastys yra pašalinis ugnies šaltinis (16,6 proc. visų gaisrų), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (16,3 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (14,0 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (9,2 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (6,5 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (3,3 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,8 proc.), neatsargus rūkymas (2,8 proc.). Be to, įregistruota 119 padegimų (2,6 proc.), 35 gaisrai kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi (0,8 proc.), 33 gaisrai - dėl žaibo iškrovos (0,7 proc.), o 387 gaisrų (8,3 proc.) priežastys dar tiriamos.

Gaisrų pasiskirstymas pagal vietoves ir objektus

Didesnis gaisrų skaičius fiksuojamas miesteliuose ir kaimo vietovėse. Per 4 šių metų mėnesius gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1 268 gaisrai, t. y. 32,4 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 34 žmonės (iš jų 26 gyventojai - individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose). Palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 954 gaisrai ir juose žuvo 24 gyventojai, šiemet gyvenamosios paskirties pastatuose gaisrų skaičius išaugo 32,9 proc., o juose žuvo 10 gyventojų, arba 41,7 proc., daugiau.

Miestuose gyvenamosios paskirties pastatuose šiemet kilo 525 gaisrai, kuriuose žuvo 8 gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse kilo 743 gaisrai, kuriuose žuvo 26 žmonės. Individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 960 gaisrų, iš jų 515 gaisrų - dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.

Šiemet 335 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,6 proc. visų gaisrų), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 131 gaisras), pirtys (66), garažai (36), 317 gaisrų kilo transporto priemonėse (8,1 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 172 lengvuosius automobilius. 34 gaisrai kilo gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (0,9 proc. visų gaisrų).

1 051 gaisras kilo atvirosiose teritorijose, t. y. 26,9 proc. visų gaisrų. Jų metu išdeginta daugiau kaip 460 ha atvirųjų teritorijų. 69 proc. atvirųjų teritorijų gaisrų kilo kaimiškose vietovėse. Didžiausią dalį jų sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinti 495 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno - 137, Panevėžio - 79, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.

Miestuose šiemet užgesinti 1 767 gaisrai (45,2 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse - 2 141 (54,8 proc.). Ugnis sunaikino 101 pastatą, 74 transporto priemones, 742 gyvūnus, 1661 kv. m gyvenamojo ploto, o 2687 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

Daugiausia gaisrų kilo gyvenamosios paskirties pastatuose - 1 354, t.y. 29,2 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 40 žmonių (iš jų 27 gyventojai - individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose). Individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 977 gaisrai, iš jų 521 gaisras, arba 53 proc. - dėl dūmtraukiuose užidegusių suodžių.

Šiemet 393 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,5 proc. visų gaisrų), iš jų dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 160 gaisrų) ir pirtys (74), garažai (28). 555 gaisrai kilo transporto priemonėse (12,0 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 319 lengvųjų automobilių, o 52 lengvieji automobiliai buvo sunaikinti.

Degė ir žemės ūkio technika, vien liepos mėnesį kilo 24 žemės ūkio technikos gaisrai, jų metu 14 kombainų sugadinta, o 3 - sunaikinti. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 64 gaisrai (1,4 proc. visų gaisrų).

1 062 gaisrai užgesinti atvirosiose teritorijose, t.y. 22,9 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 250 ha atvirųjų teritorijų. Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinti 446 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno - 157, Alytaus - 86, o kitose apskrityse jų kilo mažiau. Remiantis 2004-2023 metų gaisrų statistikos duomenimis, tai mažiausias 7 mėnesių atvirosiose teritorijose kilusių gaisrų skaičius per 20 metų.

Miestuose užgesinti 2 305 gaisrai (49,7 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse - 2 334 (50,3 proc.). Ugnis sunaikino 100 pastatų, 117 transporto priemonių, 242 gyvūnus, 2 172 kv. m gyvenamojo ploto, o 3162 kv. m šio ploto buvo sugadinti.

Transporto priemonių gaisrai

Automobilių gaisrai: žiemą rizika išauga

Ugniagesiai praneša apie padidėjusį transporto priemonių gaisrų skaičių. Praėjusią parą Lietuvoje degė net 7 automobiliai. Tai - didžiausias per vieną parą užfiksuotas automobilių gaisrų skaičius tiek šiais, tiek praėjusiais metais. Žiemą spaudžiantis šaltis išryškina daugelį techninių automobilių problemų: nusilpsta akumuliatoriai, trūkinėja laidų izoliacija, atsiranda kuro ar alyvos nutekėjimų. Po variklio dangčiu gali įsikurti ir graužikai. Papildomą riziką kelia ir ilgas automobilio šildymas vietoje - stovint kaista laidai, kaupiasi degūs garai, dirba šildytuvai. Pavojinga ir daug kartų iš eilės bandyti užvesti variklį, nes perkaitinama elektros sistema.

Kaip sumažinti riziką?

• Jei jaučiate degėsių ar kuro kvapą - automobiliu nevažiuokite ir nebandykite jo užvesti, pirmiausia jį būtina patikrinti.
• Žiemą taip pat svarbu nuvalyti sniegą nuo duslintuvo.
• Gesintuvą rekomenduojama laikyti salone, nes gaisras po kapotu išplinta per kelias minutes.

Veiksmai kilus automobilių gaisrui

1. Nedelsiant sustokite, išjunkite variklį, įjunkite avarinį signalą.
2. Pasitraukite ir patraukite visus automobilio keleivius, šalia esančius žmones saugiu atstumu.
3. Skambinkite 112.
4. Jei gaisras tik prasidėjęs ir turite gesintuvą, kapotą galima praverti tik šiek tiek ir purkšti į variklio skyrių. Jo negalima atidaryti plačiai, nes patekęs deguonis staigiai sustiprina liepsną.
5. Jei ugnis didelė, girdisi spragsėjimas ar dūmai veržiasi į saloną - būtina atsitraukti ir laukti ugniagesių. Automobilis gali sudegti per kelias minutes, todėl svarbiausia saugoti žmones, ne turtą.

Elektromobilių gaisrų specifika

Elektromobilio baterijos gaisro patiems gesinti praktiškai neįmanoma. Pastebėjus intensyvų dūmijimą iš automobilio apačios, šnypštimą ar aitrų kvapą, reikia nedelsiant trauktis ir nebandyti atidaryti kapoto ar automobilio dugno. Toks gaisras gali atsinaujinti net po užgesinimo.

Atliekų tvarkymas ir gaisrų rizika

Šių metų vasaros pradžioje Kaune užsidegė komunalines atliekas gabenęs automobilis. Nors oficialios priežastys nėra žiniomis, ekspertai primena, kad vis dažniau prie tokių incidentų prisideda netinkamai išmetamos ličio jonų baterijos. Gaisrų pavojaus šiemet neišvengė ir atliekų tvarkytojai, rūšiuojantys bei perdirbantys atliekas.

„Ličio jonų baterijos yra vienas didžiausių pavojų. Ne taip seniai turėjome atvejį, kai užsidegė žaislas - sprogus baterijai kilo gaisras, o skaudžiausia - buvo sužalotas mažametis vaikas“, - teigia M. Panašiai situaciją vertina ir bendrovės „Toksika“ vykdantysis direktorius Lukas Andronavičius: „Šiuo metu neturime sistemos, kuri realiai veiktų ir paskatintų gyventojus atskirti pavojingąsias atliekas nuo komunalinio srauto. Ličio jonų baterijos, elektroniniai prietaisai ar net užterštos šluostės, dažnai keliauja į buitinių atliekų konteinerius, ir tai yra viena didžiausių grėsmių.“ Jo teigimu, net moderniausios atliekų tvarkymo įmonės susiduria su rizikomis: „Pavojingosios atliekos linkusios į savaiminį užsidegimą. Mes galime stiprinti prevenciją, diegti gesinimo sistemas, bet visiškai išvengti tokių įvykių neįmanoma.“

L. Andronavičius atkreipia dėmesį, kad pažanga matoma: „Jeigu prieš kelerius metus panašūs incidentai užsitęsdavo valandomis ar net dienomis, šiandien juos dažniau pavyksta suvaldyti gerokai greičiau.“ Tiek M. Lippa, tiek L. Andronavičius pabrėžia, kad atsakomybė neturi būti permetama vien atliekų tvarkytojams. Tai - bendras uždavinys, kuriame turi dalyvauti ir gyventojai, ir gamintojai, ir valstybinės institucijos. Praėjusiais metais Druskininkuose vykusiame kasmetiniame forume „Atliekų tvarkymas“ sektoriaus ekspertai perspėjo, kad augantis ličio baterijų naudojimas neišvengiamai didins ir gaisrų riziką.

„Visi kartu turime imtis realių priemonių - nuo griežtesnės gamintojų atsakomybės principo taikymo iki efektyvesnės pavojingųjų atliekų surinkimo sistemos kūrimo. Atsakomybė yra visų. Jeigu to nesuprasime, gaisrai atliekų sektoriuje deja, bet kartosis“, - įspėja L. Andronavičius.

Gelbėjimo darbai ir prevencinės priemonės

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 48 gyventojus, 284 pastatus, 88 transporto priemones, 594 gyvūnus.

Gelbėjimo darbų statistika

Per keturis šių metų mėnesius atlikta 4,7 tūkst. gelbėjimo darbų. Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai sausio-balandžio mėnesiais atliko 4 740 gelbėjimo darbų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikti 4 299 gelbėjimo darbai, šiemet jų poreikis išaugo 10,3 proc.

Ugniagesiai gelbėtojai 1 677 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 519 darbų - techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt. 2 005 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 1 345 darbai - pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams (šių darbų skaičius šiemet, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 27,7 proc.). 548 kartus jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą bei kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 41 nukentėjusį asmenį ir ištraukė 4 žuvusiuosius.

92 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje, iš jų 39 darbai atlikti ant ledo. Darbų vandenyje metu jie ištraukė 24 skenduolius ir išgelbėjo 11 gyventojų. 173 kartus budėjo nukenksminant sprogmenis, 189 kartus teko likviduoti cheminius incidentus, 20 kartų rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo 83 gyventojus, iš jų 5 vaikus.

PAGD duomenimis, gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 97 gyventojus, iš jų 5 vaikus, 314 pastatų, 53 transporto priemones, 198 gyvūnus.

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai atliko 10 037 gelbėjimo darbus. Pernai per 7 mėnesius atlikti 7 482 gelbėjimo darbai, t.y. šiemet jų skaičius išaugo 34 proc. Šiemet ugniagesiai gelbėtojai 4 811 kartų teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 2 561 darbas - techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt. Šių darbų poreikis ypač buvo išaugęs dėl liepos mėnesio pabaigoje kilusios audros. Vien tik liepos 29 dieną ugniagesiai gelbėtojai daugiau kaip 900 kartų vyko šalinti nugriuvusių medžių, nukritusių šakų ir kitų audros padarinių nuo kelių, transporto priemonių, pastatų ir kt. Tai didžiausias vienos paros techninės pagalbos darbų iškvietimų skaičius per 20 metų.

2 954 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 1 818 darbų - pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 986 kartus ugniagesiai padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 67 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 19 žuvusiųjų.

249 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje ar ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 74 skenduolius, tarp jų 1 vaiką, išgelbėjo 22 gyventojus, iš jų 3 vaikus. Daugiausia skenduolių ištraukta Vilniaus (19 skenduolių) ir Kauno (17) apskrityse. Dažniausiai skenduolius ugniagesiams gelbėtojams teko traukti iš tvenkinių, vyrų iš vandens telkinių ištraukiama 4 kartus daugiau nei moterų, nuskendusiųjų amžiaus vidurkis - 57 metai.

369 kartus ugniagesiai budėjo nukenksminant sprogmenis, 500 kartų teko likviduoti cheminius incidentus, 54 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 191 gyventoją, iš jų 35 vaikus.

Prevencija ir įspėjimai

Šylant orams, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus būti ypač atsargius prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir budi gelbėtojai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) šalyje įsitvirtinus sausiems orams įspėja, kad tokie orai kasmet kelia didelį gaisrų pavojų miškuose ar kitose atvirose teritorijose (pievos, ražienos, miškai ir pan.). Pasak ugniagesių, šiais metais Lietuvoje atvirose teritorijose kilo 1175 gaisrai ir tai sudaro ketvirtadalį visų šių metų gaisrų. Be to, šiais metais gaisrų metu jau išdegė 491,2 ha teritorijos plotas (tai atitiktų 700 futbolo aikščių ar 3 Vingio parkų plotą). „Kalbant konkrečiai apie miškus, šiemet kilo 125 miško ir miško paklotės gaisrai. Jų metu išdegė daugiau kaip 44 ha miško bei miško paklotės. Pernai tuo pačiu metu buvo kilę 99 tokie gaisrai, jų metu išdegė daugiau kaip 66 ha miško ir miško paklotės. Iš viso pernai ugniagesiai gelbėtojai gesino 180 miško ir miško paklotės gaisrų, jų metu išdegė 87 ha. Daugiausia gaisrų miškuose šiemet kilo Vilniaus (62) ir Kauno (20) apskrityse. Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, daugiausia tokių gaisrų būna balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais“, - nurodė PAGD specialistai.

PAGD specialistų teigimu, tokio tipo gaisrai pavojingi ne tik dėl žalos gamtai ir aplinkai. Jie kelia pavojų ir žmonių sveikatai bei pavojų jų turtui. Specialistų teigimu, šiais metais, patiems gyventojams gesinant žolės gaisrus, jau nukentėjo 4 žmonės. „Ugniagesiams gelbėtojams, gesinant atvirų teritorijų gaisrus, pavyko išsaugoti netoli 30 pastatų (užkertant kelią ugnies plitimui)“, - įvardijo PAGD specialistai. Jie nurodė, kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis lietaus bus, tačiau jo nepakaks reikšmingai sumažinti gaisrų riziką, nes lietaus paprasčiausiai gali būti per mažai. „Todėl atsakomybė saugoti miškus ir atviras teritorijas tenka kiekvienam gyventojui. Poilsiaujančius gamtoje ugniagesiai gelbėtojai įspėja, jog būtina laikytis lankymosi miške taisyklių ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, nes daugiau kaip 90 proc. miško gaisrų kyla dėl neatsargaus žmonių elgesio. Draudžiama miške mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas, palikti stiklo šukes ir kitas šiukšles. Laužus kūrenti galima tik tam skirtose vietose, išvykstant būtina jį užgesinti, užpilant žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti“, - aiškino PAGD specialistai.

Jie pasidalino ir patarimais, ką daryti, jei pamatote gaisrą: „Pamačius gaisrą užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis arba užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Jeigu matote, kad ugnies įveikti nepavyks, nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos numeriu 112 ir kuo skubiau iš miško eikite prieš vėją.“

Per 3 šių metų mėnesius gaisruose žuvo 26 žmonės, o 28 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo užgesinti 2237 gaisrai, o juose žuvo 37 gyventojai, šiemet gaisruose žuvo 11 gyventojų, arba 30 proc., mažiau. Tai mažiausias gaisruose žuvusių žmonių skaičius per 19 metų.

Penkerių metų atliktų gelbėjimo darbų vandenyje statistikos duomenimis, vidutiniškai per vasarą ugniagesiams gelbėtojams iš vandens telkinių tenka ištraukti 51 skenduolį, iš jų 11 - rugpjūčio mėnesį. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus būti ypač atsargius prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir budi gelbėtojai.

Pagrindinės gaisrų prevencijos priemonės

Per kelias dienas Lietuvoje kilo dešimtys gaisrų, nusinešusių ir žmonių gyvybes. Tarp dažniausių gaisrų priežasčių minimos netvarkingos ir per daug įkaitintos krosnys bei dūmtraukiai. Taip pat gaisrus sukėlė ir netinkamai naudojami šildytuvai.

Ugniagesiai įtaria, kad daugelis gaisrų kyla dėl to, kad gyventojai neatlieka dūmtraukių valymo, dėl ko įvyksta suodžių gaisrai. Taip pat pastebima, kad žmonės, vengdami šildytis malkomis, įjungia galingus elektrinius šildytuvus, kurių nereikėtų jungti į ilgiklius, nes jie nėra pritaikyti didelio galingumo prietaisams.

Vis dar nemažą dalį gaisrų sukelia ir neatsargus elgesys su cigaretėmis. Ugniagesiai nemokamai montuoja dūmų detektorius, tačiau kai kurie gyventojai jų nenori turėti, išmontuoja arba išima baterijas. Net ir turint dūmų detektorių, svarbu reguliariai jį testuoti ir laiku pakeisti baterijas.

tags: #pagal #suvestines #lietuvoje #padaugejo #gaisr #bet