SAM įsakymas ir kenksmingi veiksniai krovininių vilkikų vairuotojams

Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai kenksmingi rizikos veiksniai, su kuriais susiduria krovininių vilkikų vairuotojai, ir jų poveikis sveikatai. Taip pat apžvelgiama naujausia teisinė bazė, susijusi su vairuotojų sveikatos patikromis Lietuvoje, ir numatomi pokyčiai.

Vairuotojų sveikatos patikra ir jos svarba

Vairuotojų sveikatos problemų nulemti eismo įvykiai paskatino Lietuvos įstatymų leidėjus ieškoti sprendimų. Jau nuo 2024 metų vairuotojo pažymėjimo galiojimas bus susietas su sveikatos pažyma. Specialistai pažymi, kad iki šiol tik maža dalis vairuotojų suskubdavo savanoriškai pasitikrinti sveikatą.

Dar 2015 metais Vidaus reikalų ministerija siūlė atsisakyti prievolės tikrintis sveikatą kai kuriems asmenims iki 55 metų, kurie keičia vairuotojo pažymėjimą pasibaigus jo galiojimo laikui. Tačiau, prabėgus septyneriems metams požiūris į vairuotojų sveikatos būklę sugriežtėjo.

Sveikatos patikrinimo periodiškumas pagal kategorijas

Pagal dabartinę tvarką 1-osios grupės (AM, A1, A2, A, B1, B ir BE kategorijų transporto priemonių) vairuotojams iki 55 metų sveikatos patikrinimo periodiškumas yra 10 metų, ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui išduodami ir vairuotojo pažymėjimai. Tuo metu teisė vairuoti C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų transporto priemones leidžiantys vairuoti pažymėjimai galioja ne ilgiau nei penkerius metus.

Sveikatos patikros dažnumas pagal amžių

• 1-osios grupės vairuotojams:
• kas 10 metų, iki vairuotojui sueis 55 metai;
• nuo 56 iki 69 metų - kas 5 metus;
• nuo 70 iki 79 metų - kas 2 metus;
• vyresniems nei 80 metų - kas metus.
• Vairuotojai profesionalai (2-oji grupė):
• iki 80 metų - kas 2 metus;
• nuo 80 metų - kas 1 metus.

Norintieji gauti vairuotojo pažymėjimą, turi pateikti galiojančią medicinos pažymą.

Sveikatos įtaka eismo saugumui

VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas teigia, kad anksčiau nebuvo ryšio tarp sveikatos pažymos ir vairuotojo pažymėjimo galiojimo. Nors galioja Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, pagal kurį vairuotojai, pasibaigus sveikatos pažymos galiojimui, turi pasitikrinti sveikatą, tačiau dėl kontrolės mechanizmo trūkumo daugelis neskuba to daryti. S. Šuminas pažymi, kad vairuotojo sveikata daro didelę įtaką eismo saugumui, todėl numatomas pokytis yra reikšmingas.

Draudimo bendrovės BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius pabrėžia, kad nuo sveikatos sutrikimų nėra apsaugotas nė vienas, todėl sveikatos patikra turi būti suprasta kaip prevencinė priemonė. Jis atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu su sveikatos problemomis susiduria ir jauni, aktyvūs žmonės. Tikimybė patekti į eismo įvykį didėja nesiimant papildomų saugumo priemonių, eisme elgiantis neatsakingai, nepaisant kelių eismo taisyklių, užsiimant dėmesį nukreipiančia pašaline veikla. Įpareigojimas pasitikrinti sveikatą padėtų sumažinti riziką kilti nelaimei sutrikus sveikatai.

Vyresnio amžiaus vairuotojų tendencijos ir sveikatos tikrinimai

Vilniaus Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Raimonda Kungytė sako, kad iki šiol buvo stebima tendencija, jog vairuotojai sveikatą tikrindavosi tik tada, kai baigdavo galioti jų vairuotojų pažymėjimai, išskyrus tuos atvejus, kai dirbančius vairuotojais tikrintis nukreipdavo darbdavys. Tik apie 2-3 proc. vairuotojų ateina pasitikrinti baigiantis pažymėjimo galiojimui ar norėdami sužinoti savo sveikatos būklę.

Vairuotojų sveikatos tikrinimų apimtis priklauso nuo turimų teisių vairuoti transporto kategorijas, taip pat ir nuo sveikatos būklės. Visiems vairuotojams tikrinamas regėjimo aštrumas, atliekamas akipločio tyrimas, esant indikacijoms - kontrastinio matymo ir regėjimo prieblandoje tyrimas, tikrinama klausa, širdies darbas, matuojamas kraujo spaudimas, pulsas, atliekama elektrokardiograma, atliekamas neurologinis ištyrimas, tikrinama psichinė sveikata. Jei yra indikacijų - siunčiama pasikonsultuoti pas gydytojus specialistus.

Gydytoja pažymi, kad dažniausiai teisė vairuoti apribojama dėl kardiologinių susirgimų, nemažą dalį sudaro neurologinės ligos ir psichikos sutrikimai, toliau seka regos sutrikimai, endokrinologinės ligos ir kt. Ji atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais padaugėjo vyresnio amžiaus vairuojančių asmenų, dėl ko prie dažnesnių priežasčių, draudžiančių vairuoti, prisidėjo demencija.

Nors vairuojančiųjų vyresnio amžiaus žmonių padaugėjo, anot A. Gasparavičiaus, jie eismo įvykių statistikos reikšmingai nekeičia. Vyresnio amžiaus vairuotojai dažniausiai važiuoja lėčiau, mažiau dėmesio kreipia į pašalines veiklas, pavyzdžiui, telefonus. Kadangi šie vairuotojai rečiau skuba, todėl keliuose elgiasi santūriau, tačiau pasitaiko situacijų, kai važiuodami lėčiau, jie ir sukelia avarines situacijas. Į eismo įvykius dažniausiai patenka patirties nesukaupę, kelių eismo taisyklių nesilaikantys, skubantys bei neatidūs vairuotojai.

Nauja sveikatos patikros tvarka

Nors iki pokyčių pradžios liko dar metai, tačiau jau dabar mąstoma, kaip padaryti, kad nauja tvarka nesukeltų papildomų nepatogumų vairuotojams. VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotojas S. Šuminas sako, kad tvarkos užtikrinimui pasitarnautų išankstiniai priminimai. Pavyzdžiui, kai artėja transporto priemonės draudimo pabaiga, draudimo bendrovė klientui apie tai iš anksto praneša. Taip ir šiuo atveju, paslaugos tiekėjas turėtų informuoti apie sveikatos pažymos galiojimo pabaigą. Šiuo metu „Regitra“ siunčia tik priminimą apie paties vairuotojo pažymėjimo galiojimo pabaigą tiems gyventojams, kurie vairuotojų portale yra nurodę savo kontaktus.

Anot „Regitros“ atstovo, procesas bus panašus kaip ir su automobilio techninės apžiūros galiojimu. Pagal esamą tvarką, nustojus galioti techninei apžiūrai, stabdomas transporto priemonės dalyvavimas eisme. Taigi, su vairuotojo pažymėjimu būtų panašiai - nustojus galioti sveikatos pažymai, būtų stabdomas ir vairuotojo pažymėjimo galiojimas, o praėjus sveikatos komisiją ir gavus pažymą, vairuotojo pažymėjimo galiojimas būtų atstatomas. Vairuotojams, skiriantiems dėmesio savo sveikatai, nieko papildomai daryti nereikės, kadangi duomenys apie vairuotojų sveikatą gaunami skaitmeniniu būdu.

Kenksmingi rizikos veiksniai krovininių vilkikų vairuotojams pagal LR SAM įsakymą

Aptariami kenksmingi veiksniai, veikiantys tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigybę jo darbo vietoje. Ši informacija padės patogiai įrašyti kenksmingus veiksnius į medicininę knygelę arba medicininę pažymą.

Krovininių vilkikų vairuotojams būdingi šie preliminarūs profesiniai rizikos veiksniai, kuriuos rekomenduojama nurodyti darbuotojo profilaktinėje medicininėje pažymoje:

• Transporto priemonių vairavimas darbo metu: LR SAM įsak. Nr. 301 7 pr., 1 lent., 3.3.
• Darbas su videoterminalais (kompiuteriais ir kt.): LR SAM įsak. Nr. 301 13 pr., 2 lent., 4.3.2.
• Emocinė įtampa (atsakomybė už sprendimus): LR SAM įsak. Nr. 301 13 pr., 2 lent., 4.3.1.
• Padidėjusi regėjimo įtampa (stebimo objekto dydis): LR SAM įsak. Nr. 301 13 pr., 2 lent., 4.3.1.1.
• Darbo poza (periodiškai būnant nepatogioje, priverstinėje - sėdimoje padėtyje): LR SAM įsak. Nr. 301 13 pr., 2 lent., 4.2.3.
• Krovinių tvarkymas rankomis (kėlimas, nešimas, laikymas): LR SAM įsak. Nr. 301 13 pr., 2 lent., 4.2.1.
• Stereotipiniai (nuolat pasikartojantys) darbo judesiai dalyvaujant plaštakos, rankų ir pečių juostos raumenims: LR SAM įsak. Nr. 301 13 pr., 2 lent., 4.2.2.

Papildomi profesiniai rizikos veiksniai (bendras sąrašas)

Nors žemiau nurodyti veiksniai yra bendro pobūdžio ir taikomi įvairioms profesijoms, kai kurie iš jų gali būti aktualūs ir krovininių vilkikų vairuotojams, priklausomai nuo konkrečių darbo sąlygų.

Fizikiniai veiksniai

• Akustinis triukšmas: LR SAM įsak. Nr.301 13 pr., 2 lent., 3.3.
• Vibracija: LR SAM įsak. Nr.301 13 pr., 2 lent., 3.2.
• Oro temperatūra, dirbant lauko sąlygomis: LR SAM įsak. Nr.301 13 pr., 2 lent., 3.7.3.
• Šiluminė aplinka: LR SAM įsak. Nr.301 13 pr., 2 lent., 3.7.

Cheminiai veiksniai

• Naftos produktai: LR SAM įsak. Nr.301 13 pr., 2 lent., 1.46.
• Dulkės (bendras apibrėžimas): LR SAM įsak. Nr.301 13 pr., 2 lent., 1.27.
• Augalinės kilmės dulkės (pvz., medienos): LR SAM įsak. Nr.301 13 pr., 2 lent., 1.27.3.
• Kitos pavojingos cheminės medžiagos: LR SAM įsak. Nr.301 13 pr., 2 lent., 1.69.
• Sintetinės (dezinfekcinės) valymo priemonės: LR SAM įsak. Nr. 301 13 pr., 2 lent., 1.58.
• Farmakologinės priemonės: LR SAM įsak. Nr.301 13 pr., 2 lent., 1.29.
• Cheminės medžiagos: LR SAM įsak. Nr.301 13 pr., 1 lent., 2.

Biologiniai veiksniai

• Pavojingos biologinės medžiagos: LR SAM įsak. Nr.301 13 pr., 2 lent., 2.5.1.

Ergonominiai ir psichosocialiniai veiksniai

• Balso stygų nuolatinis įtempimas: LR SAM įsak. Nr.301 13 pr., 2 lent., 4.1.
• Naktinis darbas: LR SAM įsak. Nr.301 13 pr., 2 lent., 5.1.

Darbai, susiję su specifine rizika

• Krovinių kėlimas keltuvais: LR SAM įsak. Nr.301 13 pr., 1 lent., 3.
• Darbai elektros įrenginiuose: LR SAM įsak. Nr.301 13 pr., 1 lent., 1.
• Darbai atliekami aukščiau kaip 1,3 m nuo žemės paviršiaus (pavojingi darbai): LR SAM įsak. Nr.301 13 pr., 1 lent., 25.
• Darbai su gyvuliais: LR SAM įsak. Nr.301 13 pr., 2 lent., 2.5.1.
• Sveikatos priežiūros veikla ir darbai: LR SAM įsak. Nr.301 13 pr., 2 lent., 2.5.1.
• Žmonių maitinimas viešose vietose: LR SAM įsak. Nr.301 13 pr., 2 lent., 2.5.1.

Atsiradus teisės aktų pakeitimams, dokumentas bus atnaujintas, o apie išleistą naują versiją būsite informuoti savo savitarnos paskyroje, kur galėsite jį atsinaujinti nemokamai 12 mėn. Ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo įsigijimo su Jumis susisieksime telefonu arba el. paštu.

tags: #pagal #sam #isakyma #kenksmingi #faktoriai #krovininiu