Padangų deginimo žala ir tvarus tvarkymas

Į Lietuvą įvežamų transporto priemonių padangų skaičius, kaip ir susidarančių padangų atliekų kiekis, kasmet auga dviženkliu skaičiumi. Naujausi Aplinkos ministerijos duomenys rodo, kad 2017 metais gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai patiekė 29,3 tūkst. tonų padangų, skirtų lengviesiems, krovininiams, pramoninėms ir žemės ūkio transporto priemonėms, t.y. 16 proc. daugiau nei prieš metus. Lietuvoje sutvarkymui surinktų naudotų padangų atliekų kiekis per metus padidėjo 37,7 proc., iki 28,2 tūkst. tonų. Ši statistika neįtraukia į šalį su transporto priemonėmis įvažiuojamų ir nelegaliai parduodamų padangų, kurių, skaičiavimais, gali būti arti 14 tūkst. tonų per metus.

Padangų tvarkymo situacija ir teisinė bazė

Aplinkos ministerijos duomenimis, 2017 metais Lietuvoje buvo sutvarkyta (perdirbta, panaudota kurui ar energijai gauti ir eksportuota) 91,6 proc. padangų. Lietuvos teisės aktai numato, kad kiekvienais metais turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc. visų atskirai vidaus rinkai pateiktų padangų. Nors ministerijos pateikti duomenys rodo užduotį viršijantį pasiekimą, situacija nėra tokia gera, nes ne visi gamintojai ir importuotojai organizuoja bei finansuoja naudotų padangų sutvarkymą, taip pat egzistuoja nelegali rinka. Tai, kad dar daug senų padangų lieka nesutvarkyta, puikiai iliustruoja pakelėse, pamiškėse ar prie pastatų dūlančios bei prie buitinių atliekų konteinerių paliekamos senos padangos. Daugiausia netinkamų naudojimui padangų (20,4 tūkst. tonų, arba 72,3 proc. visų padangų atliekų) užpernai buvo išvežta tvarkymui į užsienį, kai 2016 metais šis kiekis tesudarė 7,1 tūkst. tonų. Lietuvoje perdirbtų padangų skaičius per metus sumažėjo 2,4 karto, iki 4,9 tūkst. tonų.

Šiuo metu nėra aišku, kiek padangų iš tikrųjų patenka į Lietuvos rinką ir kiek jų yra sutvarkoma. Tuo neretai pasinaudoja nelegalūs padangų pardavėjai, smulkesni autoservisai, nusimesdami jiems priklausančią atsakomybę pasirūpinti panaudotų padangų sutvarkymu, kuris jau būna įskaičiuotas į bendrą padangų komplekto kainą. Perkantieji iš nelegaliai veikiančių pardavėjų šią atsakomybę prisiima sau, o vėliau, vengdami mokesčių naštos, atitarnavusias padangas tiesiog išmeta atokesnėse vietose ar palieka šalia konteinerių.

Nelegali prekyba padangomis ir jos pasekmės

Nelegalių padangų pardavėjų veikla sulyginama su cigarečių kontrabanda, tačiau yra netgi žalingesnė. Dėl nelegaliai įvežamų cigarečių nuostolį patiria tik valstybė, kuri praranda mokesčius, tuo tarpu nelegalus padangų verslas ne tik apeina mokesčius, bet ir pareikalauja papildomos biudžeto dalies jų atliekų utilizavimui.

Aplinkosauginė žala, sukeliama padangų deginimo

Nors padangų atliekos nėra priskiriamos prie pavojingų, sudilusios ir eksploatuoti netinkamos guminės padangos, visų pirma, yra naftos produktas. Senos į aplinką patekusios padangos suyra tik per 120-140 metų. Deginti senų padangų taip pat negalima, nes degančios padangos į aplinką išskiria kenksmingas medžiagas. Nusidėvėjusios padangos, kurios nėra tinkamai utilizuojamos, tampa rimta aplinkosaugos problema. Padangos gaminamos iš medžiagų, kurios natūraliai nesuyra dešimtmečiais, todėl paliktos aplinkoje, jos teršia dirvožemį, vandens telkinius ir orą.

Tvarūs padangų atliekų tvarkymo būdai

Naudotos padangos turi patekti pas atliekų tvarkytojus, kurie tinkamai jas sutvarkytų. Padangų atliekų tvarkymas Lietuvoje suaktyvėjo, o tokį pokytį paskatino patys vartotojai. Žmonės tampa vis sąmoningesni ir padangų pardavimo vietose jau reikalauja garantijų, kad vėliau, kai šios taps nebetinkamos eksploatuoti, bus priimtos atgal ir tinkamai sutvarkytos. Tai yra didžiausia paskaita, kuomet pardavėjai pajunta riziką prarasti savo klientų ratą, jei nevykdys jiems priklausančių prievolių.

Praėjusiais metais buvo sutvarkyta 5 tūkst. tonų senų padangų, ir tikimasi, kad šių metų gale šis skaičius išaugs iki 12 tūkst. tonų, kadangi sulig augančia padangų atliekų tvarkymo paklausa organizacijos dalyvių skaičius išaugo kone dvigubai.

Padangų perdirbimas ir antrinis panaudojimas

Padangos mechaniniu būdu gali būti perdirbamos gumą atskiriant nuo kitų sudedamųjų dalių. Tokiu būdu metalas keliauja į supirktuvę, tekstilė utilizuojama, o iš gumos gaminami įvairūs produktai. Perdirbtų antrinių žaliavų guma naudojama sporto aikštynų ir žaidimų aikštelių dangai, automobilių statymo apsauginiams kuoleliams ir pan., tokiu būdu taupomi gamtos ir gamybos ištekliai. Iš perdirbtos gumos taip pat gaminamas asfaltbetonis.

Perdirbimo operacijos leidžia gauti miltelių ar gabaliukų formos gumos granules, kurios supakuojamos į didmaišius. Vienu metu sandėliuojama apie 500 t produkcijos. Šiuo metu naudotos padangos sudaro apie 10 % viso įmonėje sunaudojamo kuro kiekio.

Atliekų deginimas energijai gauti (EGA)

Atliekų deginimas - tai šiluminis atliekų apdorojimo būdas, kurio metu atliekos sudeginamos aukštoje temperatūroje specialiai tam pritaikytose įrenginiuose. Šis procesas yra kontroliuojamas, todėl mažiau teršia aplinką nei netinkamas deginimas. EGA sektorius atlieka higieninę funkciją, nes apdoroja atliekas, kurių negalima išvengti ar perdirbti. EGA jėgainės prisiima atsakomybę už netinkamų perdirbti gyventojų ir įmonių išmetamų atliekų srautų tvarkymą. Be to, EGA jėgainės sutvarko rūšiavimo ir perdirbimo veiklos procese susidariusias atliekas. Visuomenei vis plačiau naudojantis aukštos kokybės perdirbimo sistema, ši EGA jėgainių veikla bus vis svarbesnė. EGA papildo ir skatina kokybišką perdirbimą.

EGA sektoriaus sanitarinės paslaugos šiandien yra tokios pat reikalingos kaip ir praeityje. Anksčiau atliekos buvo deginamos, kovojant su tokiomis infekcinėmis ligomis kaip cholera. Nors nuo to laiko nueitas ilgas kelias, higiena ir sveikata tebėra glaudžiai susijusios - tai tapo ypač akivaizdu per COVID-19 pandemiją. Deginant atliekas išsiskirianti šiluma panaudojama elektros energijos gamybai. Apdorojant atliekas kogeneracinėse jėgainėse, iš vienos tonos atliekų susidaro apie 25 % šlako.

Lietuvos atliekų deginimo įrenginiai

Lietuvoje veikia kelios kogeneracinės jėgainės, kurios apdoroja atliekas ir gamina energiją:

• UAB „Gren Klaipėda“: Veiklos pradžia: 2013 m. Pirmoji tokio tipo kogeneracinė jėgainė Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Atliekų sutvarkymas: iki 280 tūkst. tonų per metus.
• UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“: Veiklos pradžia: 2020 m. Atliekų sutvarkymas: iki 255 tūkst. tonų per metus.
• UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“: Veiklos pradžia: 2020 m. Atliekų sutvarkymas: iki 200 tūkst. tonų per metus.

Lietuvoje veikia ir pavojingųjų atliekų deginimo įrenginys. UAB „Toksika“ - vienintelė įmonė Lietuvoje, turinti licenciją pavojingųjų atliekų deginimui. Įmonė eksploatuoja vienintelį šalyje pavojingųjų atliekų deginimo įrenginį, esantį Šiaulių rajone. Atliekos į šį įrenginį surenkamos iš visos Lietuvos. Deginimo įrenginyje leidžiama per metus sudeginti iki 11 826 tonų pavojingųjų atliekų. Jame gali būti deginama daugiau kaip 400 skirtingų rūšių atliekų, įskaitant:

• naftos produktus ir jais užterštas atliekas;
• dažų, klijų ir lakų atliekas;
• organinius tirpiklius;
• užterštas pakuotes, sorbentus ir filtrus;
• cheminėmis medžiagomis užterštą medieną ir plastiką;
• spausdintuvų kasetes;
• bitumo atliekas;
• jonitines dervas ir katalizatorius;
• laboratorines chemines medžiagas;
• medicinines ir farmacines atliekas;
• naikintinas prekes.

Deginimo įrenginyje pavojingosios ir nepavojingosios atliekos tvarkomos dviem būdais: atliekų šalinimas deginant ir energijos gavimas deginant atliekas. Atliekos sunaikinamos sudeginant jas daugiau kaip 1100 °C temperatūroje, taip užtikrinant jų visišką neutralizavimą. Akmenės cemente senos padangos deginamos energijai gauti, o daugiausia padangų atliekų iš Lietuvos išvežama į Lenkiją deginimui.

Kaip teisingai atsikratyti senomis padangomis?

Padangų keitimo laikotarpis kasmet tampa darbymečiu ne tik autoservisų darbuotojams, bet ir atliekų tvarkytojams. Blogiausia yra tai, jog netgi turėdami visas galimybes civilizuotai atsikratyti naudojimui netinkamomis padangų atliekomis, gyventojai tuo nepasinaudoja arba tiesiog sąmoningai ignoruoja.

Vairuotojai, įsigiję naujas padangas, senąsias gali palikti jas parduodančioje įmonėje. Nebereikalingas padangas galima pristatyti ir į specialiai tam skirtas aikšteles, kur kiekvienas gyventojas 4-5 vnt. lengvųjų automobilių padangų gali pristatyti nemokamai. Į naujų padangų kainą jau būna įskaičiuotas padangų sutvarkymo ir perdirbimo mokestis. Autoservisai ir specializuotos parduotuvės privalo nemokamai priimti tiek padangų, kiek pardavė arba sumontavo. Galima priduoti visų rūšių padangas, įskaitant žiemines, universalias ir vasarines.

Padangų pridavimo taisyklės

Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė pranešime spaudai sako, kad keičiantiems automobilių padangas galioja kelios taisyklės:

1. Keičiant padangas autoservisuose ar jų keitimo vietose: Senosios turi būti priimamos nemokamai. Autoservisai privalo iš automobilio vairuotojo priimti tiek senų padangų, kiek jų keičia. Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonėms draudžiama senas padangas atiduoti jų naudotojui; servisai, kaip ir padangų gamintojai bei importuotojai, privalo pasirūpinti, kad netinkamos naudojimui padangos būtų utilizuotos ar perdirbtos.
2. Keičiant padangas namuose: Netinkamos tolesniam naudojimui padangos neturėtų dūlėti garaže ar sandėliuke - jos turi patekti pas atliekų tvarkytojus. Jei nuspręsite išsikviesti į namus atliekų tvarkytoją naudotoms padangoms išvežti, už padangų išvežimo paslaugą tektų mokėti.
3. Pristatymas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles: Jei vis tik padangų atliekos susidarė namuose, senas padangas galite nuvežti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Šios aikštelės, priklausomai nuo savivaldybių patvirtintų priėmimo sąlygų, iš vieno gyventojo nemokamai priima iki 4 ar 5 naudojimui netinkamų padangų per metus. Šiuo metu Lietuvoje yra 98-ios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, jų sąrašą galima rasti www.atliekos.lt. Padangos turi būti nesumontuotos ant ratlankių.
4. Atidavimas padangų platintojams: Padangų pardavėjai privalo iš kliento nemokamai priimti senas padangas, jeigu jos skirtos to paties tipo transporto priemonei ir jų atiduodama tiek, kiek perkama.

Pavyzdžiui, Vilniuje yra pora pasirinkimų, kur galima priduoti senas padangas nemokamai savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Nemokamai galima priduoti 4-5 vnt. padangų (per 1 metus, 1 asmeniui). Jei šeimoje yra daugiau asmenų, tai priimamų padangų kiekis padidėja atitinkamai, pvz., du žmonės gali pristatyti 8 padangas, trys - 12 ir t.t. Taigi, „Gpadangos“ salone taip pat galite utilizuoti senas padangas.

Baudos už netinkamą padangų tvarkymą

Baudos už į aplinką išmestas atliekas, tame tarpe ir padangas, yra numatytos Administracinių nusižengimų kodekse. Baudos dydis gali svyruoti nuo 30 iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo atliekų kiekio ir nuo to, ar išmestos atliekos pavojingos, ar ne. Taip pat gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala.

Padangų gyvavimo ciklas ir perdirbimas Lietuvoje

Padangų gyvavimo ciklas apima skirtingas produkto pakopas nuo pagaminimo, naudojimo ir iki išvežimo dėvėtos padangos iš serviso į perdirbimą. Padangos gyvavimo ciklas prasideda nuo kaučiukinio medžio, augančio pietų pusrutulyje, t.y. Indonezijoje arba Tailande. Ciklas tęsiasi gamykloje su kitomis žaliavomis ir produktais, sandėliavimu ir transportavimu. Kai padangos realus gyvavimo ciklas pasibaigia, pavyzdžiui, kada yra nusidėvėjusi ar sugadinta, tolimesnis gyvavimo ciklo etapas gali būti padalintas į keletą dalių:

1. Padangos surenkamos iš fizinių ir juridinių asmenų.
2. Surinktos padangos pristatomos į laikymo vietą.
3. Laikymo vietoje padangos laikomos sukrautos palaidai.
4. Sukaupus reikalingą kiekį padangų, jos perduodamos atliekų tvarkytojams.
5. Pagal važtaraščius ar kitus pateiktus dokumentus pildomas Atliekų apskaitos žurnalas. Surinktų atliekų kiekis nustatomas įmonės automobilinėmis svarstyklėmis.

Lietuvoje didelių padangų atliekų perdirbimo pajėgumų nėra daug, tačiau rinkoje atsiranda naujų dalyvių - netinkamas naudojimui padangas perdirba bendrovė „Ekologistika“. Metalas keliauja į supirktuvę, tekstilė utilizuojama, o iš gumos gaminami įvairūs produktai. Metalai ir guma panaudojami naujiems gaminiams, o tekstilė deginama energijai išgauti.

tags: #padangu #deginimas #zala