Keliaujant automobiliu po Europą, ypač žiemos sezonu, itin svarbu atkreipti dėmesį į skirtingose šalyse galiojančius padangų reikalavimus. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime padangų žymėjimus, teisinius reikalavimus ir praktinius patarimus vairuotojams, siekiant užtikrinti saugumą kelyje ir išvengti nemalonumų.
Žieminių padangų žymėjimas ir reglamentavimas
Europos šalyse padanga laikoma tinkama naudoti žiemos sąlygomis, jei ant jos užrašyti kodai M+S, MS ar M&S, arba jei matomas kalno su trimis viršūnėmis ir snaige simbolis (3PMSF). Tačiau šie žymėjimai turi reikšmingų skirtumų:
-
M+S žymėjimas
Kodas M+S yra JAV sukurtas žymėjimas, apibūdinantis važiavimui per purvą ir sniegą tinkamas padangas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad M+S žymėjimas yra pačių gamintojų deklaruojamas kodas, o ne tam tikro reglamento atitikimą žymintis faktas. Gamintojai, atsižvelgdami į rinkos poreikį žieminėms padangoms ir išnaudodami formalių reikalavimų abstraktumą, vasarines padangas gali pažymėti M+S simboliu, paversdami jas visasezoninėmis. Toks sprendimas leidžia su jomis važiuoti į šalis, kuriose reikalaujama naudotis žiemai skirtomis padangomis. „CargoNews“ kalbinti didžiausių padangų gamintojų atstovai tvirtino, kad sunkvežimiams skirtos M+S žymimos padangos gali net niekuo nesiskirti nuo vasaros sezonui skirtų padangų.
-
Kalno su trimis viršūnėmis ir snaige (3PMSF) simbolis
Tikrąsias žiemines padangas galima nustatyti pagal kalno su trimis viršūnėmis ir snaige simbolį, kurį įtvirtina UNECE reglamentas 117. Šis ženklas patvirtina, kad padanga išlaikė griežtus sukibimo su sniegu bandymus ir atitinka JT taisyklėje Nr. 117 nustatytus reikalavimus. Kalno ir snaigės simbolis ant padangos reiškia, kad šis produktas bus naudingas ne tik formaliai atitikti reikalavimą naudoti žiemai skirtas padangas, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą, nes tokios padangos yra realiai pritaikytos važiavimui slidžiais keliais. Jos leidžia gerokai sumažinti pavojingų situacijų tikimybę.

Padangų reikalavimai Skandinavijos ir Baltijos šalyse
Šalto klimato šalyse, tokiose kaip Skandinavija ir Rusija, žieminių padangų reikalavimai yra itin svarbūs. Skandinavijos šalių tarpe verta išskirti Norvegiją, kurios reikalavimų tarpe yra sudarytas net tinkamų naudoti padangų sąrašas, traktuojamas kaip reglamentuojantis. Švedijoje taip pat sudarytas analogiškas sąrašas, tačiau jis yra tik rekomendacinio pobūdžio. Dėl šios priežasties Norvegijos pasienyje gali būti atsisakyta įleisti sunkvežimį, motyvuojant tuo, kad jo padangų modeliai neatitinka reikalavimų.
Suomija
- Privalomos žieminės padangos: nuo gruodžio 1 d. iki vasario pabaigos.
- Dygliuotos padangos: leidžiama naudoti nuo lapkričio 1 d. iki Velykų.
- Minimalus protektoriaus gylis: 3 mm.
- Reikalavimai taikomi ir kitose šalyse registruotiems automobiliams.
Švedija
- Privalomos žieminės padangos: nuo gruodžio 1 d. iki kovo 31 d.
- Minimalus protektoriaus gylis: 3 mm (transporto priemonėms, kurių masė viršija 3,5 t - ne mažiau kaip 5 mm).
- Dygliuotos padangos: leidžiama naudoti nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d.
- Nuo 2024 m. gruodžio 1 d. nebebus leidžiama naudoti padangų, pažymėtų tik M+S ženklu - bus reikalaujamas 3PMSF simbolis.
Norvegija
- Nėra reikalavimo naudoti žiemines padangas tam tikru metu, tačiau vairuotojai turi atsižvelgti į oro sąlygas.
- Dygliuotos padangos: leidžiama vairuoti nuo lapkričio 1 d. (šiaurės Norvegijoje - nuo spalio 15 d.) iki Velykų.
- Oslo ir Bergeno regionuose už dygliuotų padangų naudojimą mokamas papildomas aplinkosaugos mokestis.
- Pietų Norvegijoje privaloma nuo lapkričio 1 iki pirmadienio po šv. Velykų; Šiaurės Norvegijoje - nuo spalio 16 d.
- Reikalavimas sunkesnėms nei 3,5 tonos transporto priemonėms naudotis žieminėmis padangomis ant visų ašių (įskaitant pakeliamas) galioja nuo lapkričio 15 d.
Lietuva
- Privalomos žieminės padangos: nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti vasarines padangas.
- Minimalus protektoriaus gylis: 3 mm.
- Dygliuotos padangos: draudžiama naudoti nuo balandžio 10 d. iki lapkričio 1 d.
- Už važiavimą su itin nusidėvėjusiomis ar vasarinėmis padangomis gresia bauda nuo 50 iki 100 eurų.
Latvija
- Privalomos žieminės padangos: nuo gruodžio 1 d. iki kovo 1 d.
- Minimalus protektoriaus gylis: 4 mm.
- Žymėjimas: padangos turi būti skirtos būtent žiemai arba M+S, tačiau kartu pažymėtos ir kalno su snaige simboliu. Demisezoninės padangos, pažymėtos tik M+S simboliu, draudžiamos.
- Dygliuotos padangos: galima naudoti nuo spalio 1 d. iki gegužės 1 d.
Estija
- Privalomos žieminės padangos: nuo gruodžio 1 d. iki kovo 1 d.
- Minimalus protektoriaus gylis: daugiau nei 3 mm (rekomenduojama 4-5 mm).
- Nuo 2022 m. gruodžio mėn. nebegalima naudoti demisezoninių padangų žiemą, nebent jos yra pažymėtos kalno ir snaigės simboliu.
- Dygliuotos padangos: galima naudoti nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d.

Padangų reikalavimai kitose Europos šalyse
Vokietija
- Nėra nurodyta minimali temperatūra ar laikotarpis. Žieminės padangos privalomos esant žiemiškoms oro sąlygoms (ledas, prispaustas sniegas, šlapdriba, plikledis).
- Nuo 2024 m. rudens visos žieminės ir universalios padangos Vokietijoje turi būti pažymėtos snaigės simboliu (3PMSF). Padangos su „M+S“ simboliu nebėra tinkamos naudoti žiemą.
- Minimalus protektoriaus gylis: 1,6 mm, tačiau esant mažesniam nei 4 mm protektoriaus gyliui, ženkliai suprastėja sukibimas ir draudimo bendrovės gali sumažinti išmoką po avarijos.
Prancūzija
- Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. 34 departamentuose, esančiuose kalnuotuose regionuose (pvz., Alpėse, Centriniame masyve, Pirėnuose), privaloma naudoti žiemines padangas su 3PMSF ženklu arba sniego grandines.
- Apie tai informuoja prie įvažiavimo ir išvažiavimo iš kiekvieno departamento, kuriam taikomas šis reglamentas, pastatyti ženklai.
- Nuo praėjusių metų rudens Prancūzijoje snaigės simbolis yra privalomas ant žieminių padangų.
- Minimalus protektoriaus gylis: 3,5 mm.
Italija
- Žieminės padangos arba sniego grandinės privalomos keliose šalies vietovėse, greitkelių atkarpose ir keliuose, pažymėtuose ženklais: „Obbligo di pneumatici invernali o catene a bordo“.
- Apskritai šios taisyklės taikomos nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 15 d., išskyrus tam tikras išimtis (pvz., Aostos slėnyje nuo spalio 15 d. iki balandžio 15 d., Bozene/Pietų Tirolyje visada, jei sninga ar apledėję).
Austrija
- Transporto priemonės turi būti su žieminėmis padangomis nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 15 d., jei kelio danga yra apsnigta arba apledėjusi.
- Minimalus protektoriaus gylis: 4 mm radialinėms padangoms, 5 mm diagonalinėms padangoms.
- Automobiliai iki 3,5 t taip pat gali naudoti vasarines padangas su sniego grandinėmis.
- Dygliuotos padangos: galima naudoti nuo spalio 1 d. iki gegužės 31 d. Vairuojant priemonę su dygliuotomis padangomis galioja greičio apribojimai (iki 100 km/val greitkelyje ir 80 km/val kituose keliuose), privaloma prie automobilio pritvirtinti ženklą „Dygliuotos padangos“.
Lenkija
- Žieminės padangos nėra privalomos, tik stipriai rekomenduojamos nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d.
- Dygliuotos padangos: apskritai yra draudžiamos visais metų laikais. Už naudojimą skiriama 100 zlotų bauda (apie 23 eurus).
- Sniego grandinės leidžiamos, kai kuriais atvejais jas naudoti privaloma (apie tai įspėja specialūs ženklai).
Slovakija ir Čekija
- Slovakija: automobiliams iki 3,5 t reikia naudoti žiemines padangas, jei to reikalauja oro sąlygos. Sunkvežimiai ir autobusai privalo būti su žieminėmis padangomis nuo lapkričio 15 d.
- Čekija: žieminės padangos automobiliams privalomos nuo lapkričio 15 d. iki kovo 31 d., jei kelio danga apsnigta arba apledėjusi. Jų protektoriaus gylis turi būti ne mažiau kaip 4 mm. Transporto priemonėms, kurių masė viršija 3,5 t - ne mažiau kaip 6 mm.
Kitos šalys
- Kroatija: nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 15 d. transporto priemonėms iki 3,5 t keliami reikalavimai: visos keturios žieminės padangos arba vasarinės padangos, kurių protektoriaus gylis ne mažiau kaip 4 mm ir sniego grandinės bagažinėje. Autobusai turi būti su žieminėmis padangomis ir sniego grandinėmis.
- Slovėnija: nuo lapkričio 15 d. iki kovo 15 d. visiems lengviesiems automobiliams ir transporto priemonėms iki 3,5 t turi būti sumontuota žiemos įranga: keturios žieminės padangos arba vasarinės padangos su sniego grandinėmis, padangų protektoriaus gylis - ne mažiau kaip 3 mm. Transporto priemonės, kurių masė viršija 3,5 t, turi naudoti žiemines padangas bent ant varančiųjų ratų, o jei naudojamos vasarinės padangos, vairuotojas turi su savimi turėti sniego grandines.
- Rumunija: žieminės padangos privalomos, jei kelio danga apsnigta arba apledėjusi. Jų protektoriaus gylis turi būti ne mažiau kaip 1,6 mm, pažymėtos ženklu M+S.
- Jungtinė Karalystė: naudoti žiemines padangas neprivaloma, tačiau leidžiama naudoti ir sniego grandines ir dygliuotas padangas, jei oro sąlygos reikalauja tokių priemonių. Taip pat rekomenduojama naudoti „sniego kojines“.
- Valstybės, kuriose žieminių padangų naudoti nebūtina: Belgija, Bulgarija, Kipras, Graikija, Vengrija, Malta, Portugalija.
Bendri patarimai keliaujantiems ir padangų priežiūra
Prieš kelionę visada verta pasidomėti konkrečių šalių ir jų regionų taisyklėmis, kad būtų saugu kelyje ir būtų išvengta baudų. „CargoNews“ kalbintų kompanijų darbuotojai sakė, kad į Skandinaviją ar Rusiją važiuojantys sunkvežimiai apaunami žieminėmis padangomis. Kiek galėjome suprasti, vežėjai kalbėjo apie M+S žymėjimą turinčias padangas, tuo tarpu „tikros“ žiemai skirtos padangos Lietuvoje nėra populiarios, mat jos aktualios tik toli Šiaurėje dirbantiems vilkikams ir jų priekaboms.
Padangų patikra prieš kelionę
- Protektoriaus gylis: keliautojai pirmiausia turi patikrinti protektoriaus gylį. Nors Lietuvoje žieminių padangų minimalus protektoriaus gylis yra 3 milimetrai, padangų gamintojo „Continental“ specialistai rekomenduoja, kad jis būtų ne mažesnis nei 5 mm.
- Slėgis padangose: prieš kelionę padangų slėgį reikėtų nustatyti taip, kaip nurodo gamintojas, ypač atsižvelgiant į didesnį automobilio svorį. Per mažas slėgis didina stabdymo kelią, mažina valdymo tikslumą, didina degalų sąnaudas ir padangų dilimą.
- Pažeidimai: reikia patikrinti, ar padangos neturi įtrūkimų, įpjovimų, gumbų ir įstrigusių daiktų.
Kiti svarbūs aspektai keliaujant Suomijoje
Suomija, Tūkstančio ežerų šalis, siūlo nuostabius kelius ir vaizdingas trasas. Norint jais saugiai važiuoti, reikia suprasti Suomijos eismo taisykles:
- Vairuotojo pažymėjimas: būtina turėti nacionalinę vairuotojo pažymą, išduotą jūsų gyvenamosios šalies oficialios institucijos, bei galiojančius registracijos dokumentus. Rekomenduojama turėti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą (IDP), kuris yra vietinio vairuotojo pažymėjimo vertimas.
- Greičio apribojimai: gyvenvietėse maksimalus leistinas greitis yra 50 km/val., kemperiams - 80 km/val. Standartiniuose keliuose greitis ribojamas iki 100 km/val., o greitkeliuose - iki 120 km/val. Antiradaro įrenginiai griežtai draudžiami.
- Baudos: Suomija naudoja unikalią dienos baudų sistemą eismo pažeidimams, kurios dydis priklauso nuo vairuotojo pajamų. Trys baudos per vienerius metus lemia vairavimo draudimą Suomijoje.
- Eismo taisyklės: būtina turėti įjungtus priekinius žibintus visada, dieną ir naktį. Nuo 2003 m. sausio 1 d. laisvų rankų įrenginiai yra privalomi naudojant mobilųjį telefoną vairuojant. Suomija taiko nulinę toleranciją vairavimui paveiktam, alkoholio riba yra 0,05 proc.
- Stovėjimas: automobilių stovėjimas Helsinkyje gali būti brangus ir turi laiko apribojimus. Būtina išlaikyti 5 metrų atstumą nuo pėsčiųjų perėjų ir sankryžų. Kai kuriose Suomijos vietose naudojami automobilių stovėjimo diskai.
- Automobilių nuoma: norint išsinuomoti automobilį, reikia būti ne jaunesniam nei 21 metų amžiaus ir turėti vairuotojo pažymėjimą bent vienerius metus. Automobilių nuomos kainos gali skirtis, o papildomi mokesčiai gali būti taikomi už žiemines padangas, GPS ir vaikiškas kėdutes.