Šiandien rinktis padangas tikrai yra iš ko: naujos ar naudotos, kamerinės ar bekamerės, radialinės ar diagonalinės. Padangos skirstomos į kamerines ir bekamerės pagal konstrukciją.
Kamerinės ir bekamerės padangos
Kamerinės padangos pamažu traukiasi į istoriją ir yra naudojamos nebent seniems, į antikvarinių statusą pretenduojantiems automobiliams. Be to, montuojant kamerines padangas susiduriama su papildomais sunkumais, jos lengviau praduriamos.
Bekamerės padangos yra saugesnės, nes vidinis hermetizuojantis sluoksnis apgaubia padangą pradūrusį daiktą, taip sulėtindamas oro išėjimą iš padangos. Bekamerės padangos pranašesnės už kamerines, tačiau naudojant jas reikia saugotis ratlankius ir nevertėtų žavėtis žemo profilio padangomis.
Radialinės ir diagonalinės padangos
Diagonalinė padanga nuo radialinės skiriasi karkaso konstrukcija, kordo kryptimi ir dar kai kuriomis techninėmis smulkmenomis.
Radialinės padangos, lyginant su diagonalinėmis, turi keletą privalumų:
- Jos lėčiau dėvisi.
- Mažiau priešinasi siūbavimui.
- Tvirčiau laiko automobilį tiesiame kelyje.
- Greičiau reaguoja į vairo pasukimą.
- Tampresnės.
- Gali pakelti didesnį svorį.
Radialinės padangos turi didžiulį greičio rezervą, tačiau jos yra sunkesnės, turi didesnę sukimosi inerciją, o tai jaučiama greitėjant ar stabdant. Dėl minėtų privalumų šiandien beveik visi lengvieji automobiliai yra „apmauti“ radialinėmis padangomis. Tačiau reikia žinoti, kad radialinės padangos turi plonesnes šonines sieneles, kurios gali būti pažeistos net stipriau atsitrenkus į šaligatvį.
Diagonalinės padangos pagal savo techninių ir ekonominių charakteristikų visumą gerokai nusileidžia radialinėms padangoms, todėl naudojamos retai.
Padangų montavimo taisyklės
Ant vienos ašies būtinai turi būti montuojamos vieno tipo, vieno modelio padangos. Ant skirtingų ašių galima montuoti skirtingų tipų padangas, bet tai yra nepageidautina. Jei taip atsitiko, radialinės padangos turi būti užpakalyje, diagonalinės - priekyje.
Padangų apkrovos ir stabdymas
Kiekviena padanga gali atlaikyti tam tikrą apkrovą. Staigiai stabdant ar lėtėjant, apkrovos išauga. Automobilių stabdymo sistemas kuriantys konstruktoriai taiko 1,4 lygų apkrovos perskirstymo koeficientą. Kitaip sakant, staigiai stabdant, padangoms tenkanti apkrova padidėja maždaug per pusę. Niekas nenori, kad tokiu atveju padangos suplyštų.
Padangų žymėjimas: ką reiškia užrašai ant padangos?
Pagrindiniai užrašai išsiskiria stambiu reljefiniu šifru ir suteikia vartotojui informaciją apie: padangų gamintojo pavadinimą, padangos modelį, dydį, tipą, greičio ir leidžiamo svorio indeksą.
Tarkim, užrašas „Mischelen“ 175/70 R13 80S STEEL RADIAL TUBELESS rodo:
- „Mischelen“ - padangą gamino „Mischelen“.
- 175 - padangos profilio plotis - 175 mm.
- 70 - aukščio ir pločio santykis - 70 proc.
- R - padanga radialinė.
- 13 - 13 colių.
- 80 - leidžiamo svorio indeksas 80, maksimalus leidžiamas svoris 450 kg.
- S - leidžiamo greičio indeksas, šiuo atveju - 180 km/val.
- STEEL - padanga su metalo kordu.
- TUBELESS - bekamerė.
Informaciniai užrašai
Eiliniam vartotojui taip pat gali būti įdomūs ir informaciniai užrašai:
- Pagaminimo data.
- OTK antspaudas (NVS šalims).
- Balansavimo žymės taškas arba apskritimas, nupiešti šviesiais dažais lengviausioje padangos vietoje.
- Padidinto pravažumo padangos šone strėlytė nurodo privalomą sukimosi kryptį.
- Žieminių padangų indeksas „M +S“ (MUD AND SNOW) reiškia purvą ir sniegą.
- Sustiprintos padangos žymimos užrašu REINFORCED.
- DOT ženkliukas rodo, kad padangos atitinka JAV saugaus eismo reikalavimų standartus.
- E - atitinka Europos saugaus eismo standartus.
Greičio ir svorio indeksai
Greičio indeksai žymimi raidėmis:
- L - 120 km/val.
- М - 130 km/val.
- N - 140 km/val.
- Р - 150 km/val.
- Q - 160 km/val.
- R - 170 km/val.
- S - 180 km/val.
- Т - 190 km/val.
- Н - 210 km/val.
- V - 240 km/val.
- W - 270 km/val.
Jie rašomi iškart po leidžiamo svorio indekso. Jei tokio indekso nėra, leidžiamas greitis neviršija 150 km/val.
Leidžiamo svorio indeksai rašomi skaičiais.
Protektoriaus piešinio tipai
Protektorius turi daugybę sudėtinių elementų, kurie sukuria išilginius griovelius. Padangos skirstomos pagal protektoriaus piešinį:
1. Vasarinis piešinys
Tokios padangos skirtos asfaltuotiems sausiems ar šlapiems keliams, ne itin tinka kaimo keliams, ypač po lietaus, visiškai netinka žiemos keliams. Mikropiešinio nėra.
2. Universalus protektoriaus piešinys (visų sezonų)
Grioveliai tarp sudėtinių elementų yra pakankamai platūs ir skersai, ir išilgai. Protektorius turi ir mikropiešinį. Universalus piešinys užtikrina gerą sukibimą su minkštu gruntu. Visų sezonų padangos geriau už vasarines žiemos keliuose. Deja, ant asfalto tokios padangos dėvisi 10-15 proc. greičiau.
3. Žieminės padangos
Padangos, kurių protektoriaus piešinį sudaro plačiais grioveliais atskirti blokai. Grioveliams tenka 25-40 proc. protektoriaus pločio. Žieminės padangos turi platų protektoriaus formų ir tipų pasirinkimą: nuo palyginti lygių universalios paskirties iki grubių, užtikrinančių gilesnį sukibimą su gruntu, apsnigtiems keliams su ledu. Žieminės padangos gali būti su dygliais, tik ne į visas Europos šalis įleis mašinas su dygliuotomis padangomis.
Padangų lameliavimo technologija (į padangas įmontuojamos plonos metalo plokštelės - lamelės) garantuoja aukštą saugumą eksploatuojant automobilį bet kokiomis gamtinėmis sąlygomis, esant bet kokiai kelio dangos būklei. Tokios padangos užtikrina ramų važiavimą žiemą, gali konkuruoti su vasarinėmis judant sausu paviršiumi. Geras sukibimas pasiekiamas dėl plonų metalinių plokštelių, kurios aštriais kraštais įsikerta į slidų kelią. Dėl specialios gumos sudėties padangos net ir šaltu oru išsaugo elastingumą.
Greitų automobilių savininkai taip pat dažniau renkasi ne visų sezonų, o žiemines padangas. Plačios brangių automobilių padangos blogai sukimba su apledėjusia kelio danga. Drėgną žiemą, net esant pliusinei temperatūrai, greiti automobiliai su plačiomis padangomis rizikuoja dažniau patirti šoninį slydimą. Jų stabdymo kelias gerokai pailgėja net sausame kelyje, jei temperatūra minusinė. Įvertinę tai, gamintojai pradėjo gaminti atitinkamo pločio žiemines padangas, tinkančias 190-210 km/val. greitį pasiekiantiems automobiliams.
Jei labai nenorite pirkti žieminių padangų, vertėtų pagalvoti apie tai, kad automobilį žiemai reikėtų palikti garaže. Ir ne tik dėl to, kad taisyklės draudžia naudoti vasarines padangas žiemą. Pirmiausia - dėl savo ir aplinkinių saugumo. Pagalvokite patys, kas gali atsitikti, jei žiemą mašina su vasarinėmis padangomis apledėjusiu keliu važiuos 150-180 km/val.
Vasarinės, žieminės ir visų sezonų padangos – kokias padangas pirkti?
Padangų priežiūra ir remontas
Prižiūrimos padangos tarnaus ilgiau, o ir prižiūrėti jas nėra sunku.
- Nevažinėkite per daug greitai, ypač prastesniais keliais.
- Atsargiai įveikite kliūtis kelyje (pvz., bėgius), nes čia lengva pradurti padangą.
- Palaikykite reikiamą slėgį ir būtinai naudokitės manometru.
Nebūtina slėgio padangose tikrinti kasdien, kaip gali būti rašoma kai kuriose instrukcijose. Jei nėra aiškių požymių, kad padangos leidžia orą, slėgį užtenka tikrinti kartą per du mėnesius.
Kamerų taisymas
Savarankiškai pavyksta sutvarkyti tik nedideles skylutes ir smulkius padangų pažeidimus. Klijuoti skyles šaltuoju būdu gumos klijais nėra geras sprendimas. Tai nepatikima, negalima rekomenduoti net kaip laikiną priemonę kelyje. Pažeistas kameras reikia vulkanizuoti.
Norint vulkanizuoti pažeistą kamerą, reikia stambia dilde, švitriniu popieriumi ar specialia mentele gerai išvalyti pažeistą vietą ir plotą aplink ją. Paviršius turi būti pašiauštas. Iš šviežios, maždaug 3 mm storio (nesudžiūvusios) gumos reikia išpjauti tokio dydžio lopą, kad už pažeistą vietą jis iš visų pusių būtų didesnis 2 cm. Padėkite jį ant pažeistos vietos ir įstatykite kamerą į elektrinį vulkanizatorių lopu į kaitinamojo elemento pusę. Vulkanizatorių 15 minučių prijunkite prie akumuliatoriaus. Jei jis labai išsikrovęs, įjunkite variklį. Po 15 min. vulkanizatorių reikia išjungti ir leisti jam visiškai atvėsti, neatleidžiant veržtuvo.
Patikima ir patogu kameras taisyti naudojant savaime vulkanizuojančius klijus ir lopus iš specialios gumos.
Ką daryti, jei pažeista kamera, o neturite vulkanizatoriaus ar atsarginio rato?
Jei skylė nedidelė, tiks 56 mm skersmens varžtas su veržle ir dviem poveržlėmis. Viena poveržlė ir veržlė prastumiama per skylę į kameros vidų. Prilaikant jas, iš lauko pusės įstatomas varžtas su poveržle ir tvirtai užsukama. Kameros sienelės tvirtai suspaudžiamos dviejų poveržlių.
Gali pasitaikyti tokių atvejų, kad suges keltuvas. Pakelti automobilį sunku, bet įmanoma. Pažeistu ratu reikia užvažiuoti ant akmens, kurio aukštis nemažesnis už padangos profilį, po apatine pakabos svirtimi pakišti rąstgalį ar kitą patikimą atramą ir ištraukti iš po nuleisto rato akmenį.
Padangų ilgaamžiškumas
Padangų tarnavimo laikas priklauso nuo jūsų važiavimo įpročių. Staigūs pajudėjimai iš vietos ar greitėjimai, intensyvūs stabdymai, staigūs posūkiai mažina bendrą padangų tarnavimo laiką. Ramiai važinėjant ir laikantis instrukcijų, geros vasarinės padangos turėtų tarnauti 120-130 tūkst. km.
Kad padangos tarnautų ilgiau, svarbu:
- Neleiskite vidiniam slėgiui nukristi žemiau apatinės normos. Važinėjimas su per mažu slėgiu neigiamai veikia visas padangas. Vidinio slėgio sumažėjimas 10 proc. trumpina padangos tarnavimo laiką 10-15 proc. Jei slėgis padidintas, padangos dėvisi maždaug 5 proc. daugiau.
- Jei planuojate ilgai ir greitai važiuoti, padidinkite vidinį slėgį padangose 10 proc.
- Neperkraukite automobilio.
- Ne rečiau kaip kartą per metus tikrinkite ratų suvedimą ir išvirtimą.
- Kas 58 000 km permontuokite padangas.