Nors kasdienį gyvenimą be automobilio įsivaizduoti sunku, sociologiniai tyrimai rodo, kad didelė dalis Lietuvos gyventojų nevairuoja. Net 26 proc. 16-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų nevairuoja, o šalies didmiesčiuose ir mažesniuose miestuose šis skaičius siekia 29 proc. Tai rodo, kad vairavimas nėra būtinas kiekvienam. Vis dėlto, tiems, kurie vairuoja, svarbu suprasti motyvaciją, skatinančią tam tikrą elgesį kelyje, ir jos pasekmes.
Vairavimo svarba ir alternatyvos
Išsiversti be automobilio lengviausia tiems, kurie gyvena didmiesčiuose. Jei žmonės dirba tokiose vietose, kurias patogiai galima pasiekti pėsčiomis, viešuoju transportu ar privažiuoti dviračiu, paspirtuku arba naudojantis pavėžėjo paslaugomis, gebėjimas vairuoti tokio žmogaus kasdienybėje nėra būtinas. Vos prieš kelis metus pastarųjų alternatyvų Lietuvoje nebuvo, todėl žmonės galėjo rinktis tik tarp viešojo transporto ir nuosavo automobilio. Žmonės vis dažniau renkasi transporto priemones, kurios padeda greičiau pasiekti reikiamą vietą, išvengti eismo spūsčių ir parkavimo išlaidų. Kuomet elektriniais paspirtukais, dviračiais, riedžiais ar motoroleriais važiuojama pagal taisykles, toks judėjimas tampa aplinkai draugišku sveiku įpročiu.
Pasak vairavimo mokyklos vadovo, saugaus eismo eksperto Artūro Pakėno, žmonės nesimoko arba nustoja vairuoti, kuomet jiems nėra tokio poreikio arba įvyksta pokyčiai, kurie vairavimui išugdo baimę. Norą vairuoti baime pakeičia ne tik patirti eismo įvykiai ar pasikeitusios asmeninio gyvenimo aplinkybės, bet ir pasirinkimas nevairuoti gavus vairuotojo pažymėjimą. Yra nemažai jaunų žmonių, kurie išlaiko vairavimo egzaminus, tačiau taip ir nesėda prie vairo.
Dažniausiai vėl vairuoti nori tie, kurie jaučia poreikį būti nepriklausomais nuo kitų, nes žmonės jaučia, kad nevairuojant nukenčia jų gyvenimo kokybė. Savaitgalį jie negali nuvykti į sodybą be kitų pagalbos, pradeda dirbti darbą, kuriam atlikti yra reikalingas automobilis, gyvenantieji užmiestyje negali pasiekti mieste esančių medicinos įstaigų ar patenkinti apsipirkimo poreikių.
Kodėl žmonės viršija greitį?
Yra manančiųjų, jog 10, 20 km per val. leistino greičio viršijimas yra „nieko tokio“, tačiau nesusimąsto, jog važiuojant greičiau ilgėja stabdymo kelias, prastėja reakcija, važiuodamas greičiau gali laiku nepastebėti, nesureaguoti, o susidūrus važiuojant didesniu greičiu proporcingai mažėja ir galimybė išlikti sveikam, gyvam. Kita vertus, dalis vairuotojų važiuoja leistinu greičiu pakitus kelio sąlygoms (lyja, sninga), kai reikia rinktis saugų greitį. Būna, jog sako, mano mašinos padangos geros, automobilis naujas ir vis tiek važiuosiu leistinu, bet ne saugiu greičiu, nesvarbu, lyja, sninga, sutemo ir panašiai. Žmonės nori, kad kelias, oro sąlygos, situacija būtų tokia, kokios jie nori, kokia jiems patogi. Palijo, sutemo, pasnigo, pašalo, vairuotojau, įvertink šias sąlygas ir važiuok saugiu greičiu. Ne kelininkai bus kalti, jei viršysi greitį ir užsimuši.
Greičio viršijimas nepriklauso nuo lyties, amžiaus, socialinio statuso, tik nuo žmogaus motyvacijos, o motyvacija yra skirtinga. Vieni važiuoja pagal taisykles, bet tuomet patiria spaudimą važiuoti greičiau iš kitų vairuotojų, nes jie lekia greitai. Ir tam spaudimui dalis pasiduoda. Be abejo, ką jau kalbėti apie tuos, kurie sako, jog važiuoja, kaip nori ir įstatymai jiems negalioja. Čia jau toks žmogaus požiūris, ir tas požiūris per dieną nepasikeičia. Žmonės viršija greitį todėl, kad nori viršyti. Šiuolaikiniai automobiliai gana greiti, dinamiški, net silpni šiuolaikiniai automobiliukai dabar važiuoja 150-180 km per val. greičiu. Žmonės šiais laikais labai skuba visur, yra įtikėję, kad skubėti reikia. Ir tas skubėjimas gali kainuoti sužalojimus, o kartais ir gyvybę. Esminė klaida, kurią daro vairuotojai, ant A.Pakėno, jog jie greitį sieja ne su savimi asmeniškai, o su automobiliu.
Psichologiniai aspektai
Interviu su psichologe Egle Peliene-Venslove, ji teigia, kad dalis žmonių tiesiog giliai nemąsto, tą akimirką atrodo ai, čia vieną kartą spontaniškai viršysiu greitį ar pereisiu gatvę ne vietoje, esą nieko baisaus. Tai yra atsakomybės stygius. Juk kalbame ne tik apie to žmogaus, pažeidėjo, sveikatą ir gyvybę, bet ir kitų eismo dalyvių. Galvojama, jog gyveni pats sau ir nerūpi kiti žmonės. Toks jausmas, kad žmonės mažai myli kitus žmones ir tas persikelia į kelius, gatves. Padorumo ribų vienas kito atžvilgiu peržengimas, deja, labai būdingas. O kelyje tarpusavio pagarba yra būtina. Neretai susimąstoma tada, kai žūva artimas žmogus.
Žmogaus atsakomybė, elgesys priklauso nuo auklėjimo šeimoje. Taisyklių nesilaikymas yra tikrasis asocialumas, kai asmuo galvoja, kad visuomenėje jis yra vienas. Tačiau po agresija - agresija kelyje - visada slypi skausmas. Tik kuo kalti kiti žmonės, kurie avarijose nukenčia dėl greičio mėgėjų, kitų pažeidėjų? Koks žmogus, koks eismo dalyvis, labai priklauso ne tik nuo šeimos, bet ir nuo aplinkos, kurioje tas žmogus gyvena. Jei toje aplinkoje kiti panašiai elgiasi, linkę pažeisti taisykles, tai ir tas asmuo norės taip elgtis. Tačiau turime siekti daugiau, patys būti pavyzdžiais kitiems.
Eismo saugumo svarba
Eismas - socialinis reiškinys, tai dalyvavimas grupėje. Visi puikiai žinome, kaip elgtis teatre, darbo kolektyve, kad čia egzistuoja tam tikros taisyklės. Net žaisdami krepšinį stengiamės nedaryti žingsnių, pražangų, ir savaime suprantama, kad už prasižengimą gali būti išvarytas iš aikštės. Tai kodėl turėtume pykti, jei gavome baudą už greičio viršijimą? Jeigu nėra taisyklių, nėra ir krepšinio, nėra žaidimo. Taip ir su eismu, jeigu nėra Kelių eismo taisyklių, nėra ir eismo. Eismas yra tik tada, kai yra taisyklės. Ir taisyklių reikia laikytis. Čia negali būti mąstymo, jog „kelyje esu tik AŠ“.
Ką daryti, jei bijote vairuoti?
Žmonės, kurie nori vairuoti po pertraukos, dažniausiai pagalbos ieško artimoje aplinkoje, tariasi su pažįstamais, kurie pažeria įvairiausių patarimų, kartais keistų, kaip išvažiuoti į kelią naktį, kai eismas neintensyvus. Arba šeimos nariai sėda į keleivio vietą ir savo nurodinėjimais sukelia dar didesnę įtampą vairuoti bijančiam artimajam. Vairuoti bandantis žmogus ir toliau patiria stresą, o kartais net ir nuostolius, tačiau pasiduoda fatalizmui, kuris jo neatveda iki tikslo.
Artūras Pakėnas pataria kreiptis į profesionalius vairavimo mokytojus, kurie netgi yra sukūrę specialių programų prie vairo norintiems grįžti žmonėms. Tiesa, kiekvienam, norinčiam dar kartą grįžti į eismą, reikia skirtingai praktikos ir laiko. Vieniams pakanka kartu su mokytoju pavažinėti porą savaičių ir jie jau išdrįsta keliauti savarankiškai, o kitiems reikia 2-4 mėnesių ar net pusmečio praktikos vairavimo mokytojo draugijoje. Iš anksto niekas negali pasakyti, kiek laiko reikės vienam ar kitam žmogui, kad jis išdrįstų ir jaustųsi galintis vėl važinėti savarankiškai.
A. Pakėno teigimu, vien praktikos dažnai neužtenka. Mat užsiėmimų kiekybė ne visada perauga į kokybę, nes baimė vairuoti kyla ne todėl, kad kažkas negeba teisingai pasukti vairo ir laiku nuspausti stabdžių pedalo. Jis paminėjo, kad yra nemažai būdų, kurie padeda įveikti vairavimo baimes. Vairavimo mokytojai naudoja organizacinę priemonę „MasterMind“, kai į grupes susirenka žmonės, turintys tą pačią spręstiną problemą, šiuo atveju - vairavimo baimę. Susitikimų metu, moderuojant specialistui, žmonės dalijasi asmenine patirtimi, padeda kitiems grupės nariams palaikymu ir padrąsinimu. Kartais būna efektyvios ir asmeninės konsultuojamojo ugdymo sesijos (koučingo sesijos). Į užsiėmimus įtraukiamos ir praktinio vairavimo pamokos. Darbas tokiose grupėse yra labai efektyvus, nes dažniausiai į jas susirenka žmonės, kurie artimoje aplinkoje nesuranda pritarimo ir palaikymo. Jo teigimu, yra vairavimo pamokų metodikos, kurios nurodo, kaip parinkti maršrutus, kaip neišgąsdinti vairuoti norinčio žmogaus, kaip skirti praktines užduotis, kad jas pavyktų išpildyti. Vairuoti vėl norinčiam žmogui svarbiausia patikėti, kad jam pavyks, todėl reikėtų pradėti nuo tokių vairavimo užduočių, kurios besimokančiam vairuotojui gerai sekasi.
Kaip tapti atsakingu vairuotoju?
Paklaustas, kaip kovoti su greičio viršijimo, kitų pažeidimų problemomis, A. Pakėnas neabejojo, jog patys aplink save turime kurti atsakingą bendruomenę, suvokti save kaip bendruomenę. Būti kritiški sau, mąstantys, siekti geriausio. Vairavimo instruktorius teigė dažnai sulaukiantis žmonių, kurie ilgą laiką nevairavę ateina atnaujinti savo vairavimo įgūdžių. Ir džiaugiuosi ne todėl, kad iš to uždirbu, o džiaugiuosi tų žmonių sąmoningumu, kad jie atsakingai žiūri į vairavimą. Tačiau jie prisipažįsta, kad iš aplinkos neretai jaučia spaudimą, esą, sėsk ir važiuok, išmoksi, nors nevairavai 10 metų. Tokių pavyzdžių gatvėje kartais matome, per avarijas. Turėkime savo galvą, vairuokime saugiai, taisyklės sukurtos ne šiaip sau, jos gelbsti gyvybę.
Žiemos pavojai
Per vasarą vairuotojai pamiršta, ką reiškia valdyti automobilį besikeičiančiomis oro sąlygomis, kai neaišku, ar asfalto paviršius blizga nuo lietaus, ar ant jo jau susidarė klastingi plikledžio plotai. Šaltojo sezono pradžioje įvyksta daugybė eismo nelaimių. Kelių policijos tarnybos duomenimis, vien per lapkritį būna užregistruoti net virš 300 eismo įvykių, vairuotojams dar nepripratus prie slidžių kelių. O smulkių avarijų, kuriose nukenčia tik automobiliai, kiekiu gali įsitikinti patys vairuotojai - spustelėjus pirmiesiems šalčiams miestų sankryžas užkemša susidūrusios transporto priemonės.
Saugus greitis ne visada yra toks, koks nurodytas ant greičio ribojimo ženklų. Sningant, naktį nebūtina užmiestyje važiuoti leidžiamu 90 km/h greičiu, jei nebegalite pakankamai aiškiai matyti kelio, o esant plikledžiui net mieste leidžiamas 50 km/h greitis realiai gali būti nebesaugus. Esant plikledžiui asfaltuotos gatvės yra pačios slidžiausios. Itin dažnai eismo nelaimės įvyksta, kai danga yra apledėjusi tik atskirose atkarpose.
Vairuotojo pažymėjimo kaina
Turime įvertinti ne tik vairavimo kursų kainą, bet ir mokesčius už vairavimo egzaminus, jų perlaikymus, reikalingas pažymas bei papildomas vairavimo pamokas, kurių gali prireikti, ir galiausiai patį vairuotojo pažymėjimą. Prieš pradedant lankyti vairavimo kursus, verta viską pasiskaičiuoti ir numatyti reikiamą pinigų sumą, kad vėliau nereikėtų dėl to nervintis.
Pavyzdžiui, automobilio su mechanine pavarų dėže vairuotojo pažymėjimo (B kategorija) kaina gali būti apie 1086,71-1089,67 eurų, o automobilio su automatine pavarų dėže - apie 1186,71-1189,67 eurų.
Motyvacija ir vairavimo mokykla: kaip išlaikyti norą mokytis?
Mokytis vairuoti - tai ne tik praktinių įgūdžių lavinimas, bet ir psichologinis procesas, reikalaujantis didelės koncentracijos, pastangų ir, svarbiausia, motyvacijos. Kai pirmosios vairavimo pamokos praeina ir įgūdžiai pradeda lėtai formuotis, daugelis mokinių susiduria su iššūkiu išlaikyti susidomėjimą ir norą mokytis toliau. Motyvacija yra pagrindinis variklis, skatinantis siekti tikslų ir įveikti iššūkius. Vairavimas nėra išimtis. Be tinkamos motyvacijos mokiniai gali prarasti susidomėjimą, tapti neramūs ar net mesti mokymąsi. Kiekvienas mokinys patiria skirtingus motyvacijos svyravimus. Kai mokymosi procesas tampa sudėtingas arba užtrunka ilgiau, nei tikėtasi, labai svarbu turėti aiškų tikslą ir suprasti, kodėl jūs norite išmokti vairuoti. Tai padeda išlaikyti dėmesį ir nuoseklumą.
Vairavimo mokyklos vaidmuo
Gera vairavimo mokykla yra daugiau nei tik vieta, kurioje išmokstama vairuoti. Tai yra erdvė, kurioje mokiniai gali įgyti pasitikėjimo savimi, gauti palaikymą ir patarimus. Visų pirma, patyrę instruktoriai žino, kaip pateikti informaciją taip, kad ji būtų įdomi ir naudinga. Jie stengiasi ne tik išmokyti mokinius vairuoti, bet ir įkvėpti juos siekti geriausių rezultatų. Antra, vairavimo mokyklos gali pasiūlyti įvairias motyvacines priemones, tokias kaip konkurencingos užduotys, pažangos vertinimas ar net apdovanojimai už pasiekimus.
Nuobodulys yra vienas iš didžiausių priešų, kai kalbama apie mokymąsi. Kai mokymosi procesas tampa monotoniškas ar per daug techniškas, mokiniai gali prarasti motyvaciją. Vienas iš būdų įveikti nuobodulį yra mokymosi procesą padaryti kuo įvairesnį. Vairavimo mokyklos gali pasiūlyti įvairius mokymosi metodus: nuo praktinių užduočių realiomis sąlygomis iki teorinių pamokų interaktyvioje aplinkoje. Kitas būdas išlaikyti motyvaciją - nustatyti aiškius tikslus ir stebėti pažangą. Tai gali būti tiek trumpalaikiai tikslai, pavyzdžiui, išmokti lygiagrečiai parkuoti, tiek ilgalaikiai tikslai, tokie kaip pasiruošimas vairavimo egzaminui.
Geros vairavimo mokyklos ne tik mokina vairuoti, bet ir aktyviai skatina mokinių motyvaciją. Vairavimo mokykla Vilniuje „Vairuojam.lt“ supranta, kad kiekvienas mokinys turi unikalius poreikius ir motyvacijos šaltinius. Todėl jie siūlo individualizuotus mokymo planus, atsižvelgdami į kiekvieno mokinio lygį ir tikslus. Motyvacija yra svarbus veiksnys mokantis vairuoti, ir vairavimo mokyklos turi svarbų vaidmenį padedant mokiniams išlaikyti susidomėjimą ir norą mokytis.
Motyvacijos ugdymas: bendras požiūris
Motyvacija yra asmeninė ir skirtingiems žmonėms veikia skirtingai. Svarbu mokytis motyvaciją kurti ir palaikyti patiems, užuot viltingai laukus, kada ji pasirodys. Motyvacija yra procesas, kuris skatina mus patenkinti savo poreikius, norus ir siekti tikslų.
Pirmiausia, pradėkite nuo paprasto klausimo: „Kodėl man svarbu daryti X?“ Kai kalbame apie naujo įgūdžio mokymąsi, įpročio ugdymą ar savęs tobulinimą, tenka pripažinti, jog tai yra nelengvas darbas. Tuomet numatykite tikslus - tai ypač svarbu motyvacijai palaikyti! Pirmiausia, šie tikslai turėtų būti realistiški. Pernelyg sudėtingi tikslai (gerokai viršijantys mūsų galimybes) mus paprasčiausiai demotyvuoja - galvoje ima suktis mintys, jog beprasmiška gaišti laiką darant tai, ką įgyvendinti praktiškai neįmanoma. Tuo tarpu pernelyg lengvi tikslai (pareikalaujantys minimalių ar visai jokių pastangų) kelia nuobodulį. Tada tikslą išskaidykite į mažesnius uždavinius. Kokius mažus žingsnelius ir kada turėtumėte padaryti, kad judėtumėte tikslo link? Maži žingsneliai yra beprotiškai svarbūs mūsų motyvacijai, nes juos atlikus mus užlieja džiaugsmas ir pasididžiavimas savimi. Ir galiausiai, nepamirškite savęs apdovanoti! Moksliniai tyrimai rodo - esame labiau motyvuoti atlikti užduotis, kai žinome, kad jas baigę sulauksime ko nors malonaus.
Kaip išlaikyti motyvaciją mokantis vairuoti:
- Nustatykite aiškius tikslus. Aiškūs tikslai padeda sutelkti dėmesį ir suteikia mokymuisi prasmę. Prieš pradedant mokytis vairuoti, nustatykite, kodėl norite tai padaryti ir ką norite pasiekti. Suskirstykite juos į trumpalaikes užduotis ir ilgalaikius siekius (pvz., išlaikyti vairavimo egzaminą). Nepamirškite užsirašyti savo tikslų.
- Švęskite mažus pasiekimus. Kiekvieną kartą, kai įgyjate naują įgūdį, nesvarbu, ar tai būtų lygiagretus parkavimasis, ar sklandus persirikiavimas į kitą eismo juostą, ar tiesiog patogesnis sėdėjimas už vairo, skirkite akimirką savo pažangai įvertinti. Vesdami žurnalą, kad galėtumėte stebėti savo pažangą, po kiekvienos vairavimo pamokos užsirašykite, ką pasiekėte.
- Sukurkite palaikymo sistemą. Apsupkite save padrąsinančiais draugais ir šeimos nariais, kurie jus drąsina ir dalijasi jūsų kelione. Apsvarstykite galimybę susirasti vairavimo draugą arba įgudusį vairuotoją, kuris gali padėti. Dalyvaukite interneto forumuose arba vietinėse vairavimo grupėse.
- Reguliariai praktikuokitės. Kiekvieną savaitę, jei ne dažniau, tai bent porą treniruočių. Apsvarstykite galimybę susikurti jums tinkantį vairavimo grafiką. Nesvarbu, ar tai būtų greitas pasivažinėjimas po apylinkes, ar ilgesnė kelionė greitkeliu, kiekvienas vairavimo laikas yra svarbus.
- Išlaikykite pozityvų nusiteikimą. Švęskite nedideles pergales ir į nesėkmes žiūrėkite kaip į mokymosi galimybes. Įsivaizduokite save kaip įgudusį vairuotoją, mėgaujantį vairavimo laisve.
- Padarykite mokymosi procesą įdomų. Mokymosi įvairovė gali padėti išlaikyti susidomėjimą.
- Palaikykite ryšį su instruktoriumi. Instruktorius yra ne tik mokytojas, bet ir palaikymo šaltinis. Jei jaučiatės praradę motyvaciją, pasikalbėkite su instruktoriumi apie savo rūpesčius.
- Nepamirškite pertraukų. Mokymasis vairuoti gali būti intensyvus procesas, reikalaujantis daug dėmesio ir energijos.
- Pasidalinkite savo patirtimi. Kalbėjimasis su kitais mokiniais ar draugais apie vairavimo mokymosi procesą gali padėti jaustis ne vienišiems.
Psichologinis pasiruošimas vairavimui
Vairavimas - tai ne tik techninis įgūdis, bet ir svarbus gyvenimo etapas, suteikiantis nepriklausomybę. Daugelis žmonių jaučia nerimą prieš pirmąją vairavimo pamoką, ypač jei jie niekada anksčiau nėra vairavę automobilio. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip ugdyti motyvaciją vairuoti, pradedant nuo psichologinio pasiruošimo ir baigiant praktiniais patarimais.
Pirmiausia, svarbu suprasti, kad instruktoriai yra profesionalai, turintys patirties dirbant su mokiniais, kurie jaučiasi nesaugiai ar nervingai. Daugelis žmonių pradeda nuo tos pačios pozicijos, ir instruktorius yra čia tam, kad padėtų įgyti pasitikėjimą savimi. Taip pat svarbu nusistatyti realistinius lūkesčius. Mokymasis vairuoti - tai procesas, kuris užtrunka. Kiekvienas daro klaidų, ir tai yra natūrali mokymosi dalis. Būtent iš klaidų mes mokomės greičiausiai.
Psichologė Jūratė Bortkevičienė teigia, kad požiūris lemia, ar iššūkis tampa našta, ar įkvėpimu. Ji įsitikinusi, kad atsakymas priklauso nuo požiūrio. „Įsivaizduokite, kad neturite vairuotojo teisių, o gaunate dovanų svajonių automobilį. Kokios bus jūsų emocijos? Liūdėsite, kad nemokate vairuoti, o gal tuojau pat pradėsite lankyti vairavimo kursus, kad galėtumėte džiaugtis dovana? Panašiai ir su gabiu mokiniu - ar jis taps našta, ar įkvėpimu, priklauso nuo paties mokytojo“, - įsitikinusi J. Bortkevičienė.
Praktiniai pasiruošimo veiksmai
Prieš atvykstant į vairavimo mokyklą, verta atlikti keletą pasiruošimo veiksmų, kurie padės jaustis užtikrinčiau. Pirma, susipažinkite su pagrindiniais automobilio valdymo elementais. Tai galite padaryti net neišėję iš namų, skaitydami teoriją arba žiūrėdami mokomuosius vaizdo įrašus internete. Taip pat svarbu pasiruošti tinkamą aprangą. Geriausia rinktis plokščią, patogią avalynę, kuri leis gerai jausti pedalus.
Pirmoji vairavimo pamoka
Pirmoji vairavimo pamoka gali būti šiek tiek skirtinga priklausomai nuo vairavimo mokyklos, tačiau dažniausiai ji prasideda nuo trumpų teorinių nurodymų. Instruktorius supažindins jus su automobilio valdymo elementais - pedalais, vairu, pavarų perjungimo svirtimi, veidrodėliais. Vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos reikia įsisavinti, yra dėmesingumas ir gebėjimas stebėti aplinką. Pirmoje pamokoje galbūt nebus daug sudėtingų vairavimo užduočių, tačiau svarbu nuo pat pradžių mokytis stebėti kelią, veidrodėlius ir kitus eismo dalyvius. Kitas svarbus įgūdis - tai sugebėjimas klausytis instrukcijų ir veikti pagal jas. Vairavimo pamokos metu jūs turėsite atlikti kelias užduotis tuo pačiu metu: klausyti instruktoriaus nurodymų, stebėti kelią ir valdyti automobilį.
Vairavimas kaip nuotykis ir gyvenimo įgūdis
Mokytis vairuoti gali būti ne tik sudėtinga, bet ir smagu. Svarbu neapsikrauti per daug informacijos vienu metu ir stengtis mokymosi procesą priimti kaip nuotykį. Vairavimo mokymasis nėra tik būdas gauti vairuotojo pažymėjimą. Tai galimybė išmokti svarbių gyvenimo įgūdžių, tokių kaip atsakingumas, gebėjimas priimti sprendimus ir išlikti ramiems stresinėse situacijose. Dalyvaudami konkurse ruošiamės ekstremalioms situacijoms, kurios tyko kelyje. Mokiniai sužinojo, kaip valdyti automobilį ekstremaliomis sąlygomis ir kaip išvengti avarinių situacijų. Mokiniai išmoko, kaip reikia stabdyti ekstremaliose situacijose, išvengti netikėtų kliūčių ir kontroliuoti slystantį automobilį, įgijo dar daugiau jo valdymo įgūdžių.
Motyvacijos ugdymas: bendras požiūris
Motyvacija - kintanti būsena, kuriai reikia nuolatinių paskatinimų. Norint išlaikyti motyvaciją vairuoti, svarbu prisiminti, kodėl pradėjote mokytis. Ar tai noras keliauti, ar galimybė lengviau pasiekti darbą, ar tiesiog noras būti savarankiškesniam? Šių tikslų prisiminimas padės įveikti sunkumus ir išlaikyti motyvaciją.
tags: #nurodinek #kaip #vairuoti #moticacija