Kada keisti vasarines padangas Lietuvoje?

Tvarkingas padangų keitimas yra svarbus ne tik jūsų saugumui kelyje, bet ir siekiant užtikrinti ilgesnį padangų tarnavimo laiką. Padangų keitimas yra procesas, kurio metu senos arba sezonui netinkamos padangos nuimamos nuo automobilio ir pakeičiamos naujomis ar sezoninėmis padangomis (vasarinėmis, žieminėmis arba universaliomis). Padangas keisti reikia dėl trijų pagrindinių priežasčių: sezonų kaitos, padangų nusidėvėjimo arba padangų pažeidimų. Daugelis vairuotojų kasmet svarsto, kada keisti padangas, siekdami laikytis galiojančių teisės aktų ir užtikrinti saugų vairavimą skirtingomis oro sąlygomis. Šiame straipsnyje aptariama, kada reikia keisti vasarines ir žiemines padangas pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, kokia yra kritinė temperatūros riba ir kodėl ji svarbi.

Teisiniai padangų keitimo terminai

Lietuvoje galiojančios Kelių eismo taisyklės (KET) numato aiškius terminus padangų naudojimui pagal sezoną:

  • Pagal Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisykles, keisti padangas iš žieminių į vasarines galima nuo balandžio 1 d.
  • Vasarines padangas galima naudoti nuo balandžio 1-osios iki lapkričio 10-osios.
  • Lietuvoje žiemines padangas privaloma naudoti nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d.
  • Nuo balandžio 10 dienos yra draudžiama važiuoti dygliuotomis žieminėmis padangomis iki spalio 31 d.

Nuo balandžio 10 iki lapkričio 10 dienos leidžiama važiuoti tik vasarinėmis, universaliomis arba žieminėmis padangomis. Pagal įstatymą su nedygliuotomis žieminėmis padangomis galima važinėti ištisus metus, tačiau tai nėra ekonomiškai naudinga, nes jų savybės labai skiriasi nuo vasarinių.

Lietuvos kelių eismo taisyklių grafikas apie padangų keitimo datas ir leistinus tipus pagal sezoną

Kritinė temperatūros riba ir oro sąlygos

Kalendorinė data neturėtų būti vienintelis kriterijus sprendžiant, kada reikia keisti padangas. Ne ką mažiau svarbu atsižvelgti į realias oro sąlygas ir vidutinę paros temperatūrą. Vasarines padangas geriausia montuoti tuomet, kai temperatūra stabiliai - ne tik dienomis, bet ir naktimis - išlieka aukštesnė nei +7°C. Tai yra riba, skirianti žieminių ir vasarinių padangų gumos mišinio savybes.

Žieminių padangų naudojimas šiltu oru

Žieminės padangos paprastai gaminamos iš minkštesnio mišinio, kuris išlieka elastingas esant žemai temperatūrai. Tačiau šylant orams, kai oro temperatūra pakyla virš +7°C, toks mišinys tampa per minkštas, greičiau dyla ir mažina automobilio valdymo tikslumą. Iš minkšto gumos mišinio pagamintos žieminės padangos važiuojant šiltu asfaltu dyla daug greičiau. Važiuojant įkaitusia kelio danga su žieminėmis padangomis, žieminių padangų pasipriešinimas riedėjimui yra daug didesnis nei vasarinių padangų, o stabilumas kelyje - mažesnis.

Be to, su žieminėmis padangomis pailgėja stabdymo kelias. Jei vairuotojas, norėdamas išvengti susidūrimo, kelyje turi atlikti staigų manevrą, kritinėje situacijoje automobilio valdymas nebus toks stabilus, kaip turėtų būti. Važiuojant mieste 50 km/h greičiu, stabdant, skirtumas tarp žieminių ir vasarinių padangų yra 2-3 metrai. Važiuojant užmiesčio keliu 90 km/h greičiu, stabdant, skirtumas tarp žieminių ir vasarinių padangų yra 13-16 metrų.

Jeigu nusprendėte su žieminėmis padangomis važiuoti visus metus, prisiminkite, kad padangų tarnavimo laiką sumažinsite net 60 procentų. Žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, žieminės padangos, kurios buvo eksploatuojamos visą pavasarį, vasarą ir rudenį, gali būti smarkiai nudilusios.

Palyginimas: stabdymo kelias vasarinėmis ir žieminėmis padangomis prie skirtingų temperatūrų

Vasarinių padangų naudojimas šaltu oru

Pakeisti žiemines padangas per anksti gali būti pavojinga. Net jei kovo mėnesį dienomis jau pakankamai šilta, naktimis temperatūra dažnai nukrenta žemiau 0 laipsnių. Tokiu atveju gali susiformuoti plikledis ar vadinamasis juodasis ledas - plonas, akimi sunkiai pastebimas ledo sluoksnis. Kadangi vasarinių padangų guma šaltyje sukietėja, jos turi prastesnį sukibimą su kelio danga. Taigi automobilis gali lengviau slysti, pailgėja stabdymo kelias, didėja avarijos rizika.

Lietuvos klimato sąlygomis tinkamiausias padangų keitimo laikas yra kovo pabaiga-balandžio vidurys. Vis dėlto kiekvienais metais situacija gali skirtis, todėl geriausia stebėti orų prognozes ir įvertinti savo kasdienius maršrutus. Jei važiuojate ne su dygliuotomis padangomis, neskubėkite jų keisti, kadangi dėl Lietuvoje esančių permainingų orų pavasarį, dar galime sutikti ir sniego ir ledo.

Apibendrinant, padangas geriausia keisti atsižvelgiant ne tik į KET, bet ir į oro temperatūrą.

Padangų būklė ir nusidėvėjimas

Naujas padangų keitimas yra būtinas ne tik pagal metų laiką, bet ir atsižvelgiant į padangų būklę. Saugumo kelyje užtikrinimui svarbus tinkamas protektoriaus gylis ir padangų amžius.

Protektoriaus gylis

Labai svarbu sekti padangų protektoriaus gylį. Minimalus teisėtas protektoriaus gylis Lietuvoje vasarinėms padangoms yra 1,6 mm, o žieminėms - 3 mm. Vis dėlto dauguma ekspertų rekomenduoja keisti padangas, kai protektoriaus gylis mažėja iki 3 mm ar dar gilesnio. Jeigu matomos protektoriaus nusidėvėjimo indikatorių juostelės, vadinasi, padangas būtina keisti. Gylį galima patikrinti specialiu matuokliu, slankmačiu arba tiesiog liniuote.

Padangų amžius ir jo nustatymas

Net jei protektorius dar atrodo pakankamai gilus, bėgant laikui padangos sensta - guma kietėja, praranda elastingumą, atsiranda mikroplyšių, todėl mažėja sukibimas su kelio danga. Padangų gamintojai ant padangų nurodo tik jų pagaminimo datą, bet ne jų galiojimo laiką. Vizualiai gerai atrodanti padanga gali būti nebetinkama naudoti, jei ji per sena.

Bet kuris vairuotojas vos per kelias minutes gali nustatyti savo padangų amžių. Visos padangos yra sužymėtos kodais, kurie nurodo, kelintais metais ir kelintą metų savaitę padanga yra pagaminta. Norint sužinoti padangos amžių, visų pirma ant jos šono reikia rasti užrašą DOT (Department of Transportation) kartu su raidžių ir skaičių kombinacijomis.

Ovalos formos rutulyje esantys 4 skaičiai nurodo padangos pagaminimo datą. Pirmieji du skaičiai nurodo pagaminimo savaitę, paskutiniai du - pagaminimo metus. Pavyzdžiui, skaičių derinys 2213 nurodo, jog padanga buvo pagaminta 2013 metais, 22-ą savaitę. Jeigu padangos tokios senos, kad buvo pagamintos iki 2000-ųjų, jos bus pažymėtos tik trimis skaičiais: pirmi du nurodys savaitę, kada padanga pagaminta, paskutinis - metus. Patekę su tokiomis padangos į eismo įvykį, rizikuojate negauti draudimo išmokos.

Kada padanga laikoma sena?

  • Kai kurie ekspertai paragino jau dviejų metų senumo padangas vadinti senomis, praradusiomis savo savybes.
  • Tačiau dauguma ekspertų teigia, jog būtina pakeisti 5-ių metų senumo padangas.
  • Bet jeigu padangas saugojate tinkamai, netgi 10-ies metų senumo padangos nebus vadinamos per senomis.

Kiti nusidėvėjimo požymiai

Jei pastebite, kad padangos yra sudėvėtos, turi įtrūkimų ar kitų pažeidimų, tai laikas jas pakeisti. Įtrūkimai šoninėse sienelėse, iškilimai, pjūviai ar kiti matomi pažeidimai reiškia, kad padanga gali būti nesaugi eksploatuoti. Važinėti pasenusiomis automobilio padangomis yra ypač pavojinga. Padangoms senstant jų kraštai trūkinėja ir kietėja. Tokios padangos gali subliūkti, arba gali netgi sprogti. Taip pat jei padanga sena, o jos protektorius nudilęs, ženkliai padidėja automobilio stabdymo kelias, iškyla grėsmė netekti sukibimo su važiuojamaja dalimi (ypač esant šlapiai kelio dangai) ir automobilis gali tapti visiškai nevaldomas.

Reguliarus padangų būklės tikrinimas leidžia laiku pastebėti nusidėvėjimo požymius ir išvengti pavojingų situacijų kelyje. Jei kyla abejonių dėl padangų saugumo, geriau nerizikuoti.

Universalios padangos ir jų žymėjimas

Vairuotojai neretai susiduria su dilema: pirkti vasarines ar universalias padangas? Universalios padangos leis sutaupyti, kadangi jų kasmet nereikės montuoti. Ar padangos tinkamos sezonui, galite patikrinti vizualiai pažiūrėdami, kas užrašyta ant padangos šono:

  • M+S - žymimos padidinto pravažumo padangos (Mud+Snow). Dažnai šis žymėjimas klaidingai vertinamas kaip universalių padangų požymis, nes teisės aktai leidžia naudoti tokias padangas žiemą neatsižvelgiant į sezoniškumą. Tačiau ši teisinė spraga kartais prasilenkia su gamintojų rekomendacijomis. Juo žymimos dauguma žieminių padangų net ir dygliuotos, kuriomis vasarą važinėti draudžia kelių eismo taisyklės. Universalios padangos, kuriomis galima važinėti visus metus, ne visuomet turi šį žymėjimą.
  • Visos tikros žieminės padangos papildomai žymimos SNAIGĖS KALNO FONE LOGOTIPU 3PMSF (Three Peak Mountain Snow Flake).
  • Universalios padangos, pažymėtos „M+S“ arba turinčios snaigės simbolį, atitinka žieminių padangų reikalavimus ir gali būti naudojamos visais sezonais.

Praktiniai patarimai keičiant padangas ir jų priežiūra

Siekiant saugių ir komfortiškų kelionių svarbu įsitikinti, kad jūsų automobilio vasarinės padangos yra tinkamos naudoti. Tinkamai parinktas padangų keitimo laikas reikšmingai prisideda prie saugumo kelyje. Stebint oro temperatūrą, vertinant turimų padangų būklę ir planuojant keitimą iš anksto, galima išvengti nereikalingos rizikos bei papildomų išlaidų.

Patikrų sąrašas prieš keičiant padangas: protektoriaus gylis, amžius, pažeidimai

Prieš padangų keitimą ir montavimą

  1. Nelaukite paskutinės dienos. Artėjant kovo 31-ajai arba lapkričio 1-ajai, automobilių servisai dažniausiai dirba itin intensyviai, todėl spontaniškai rasti laisvą laiką gali būti sudėtinga. Be to, staigus orų pokytis kartais užklumpa netikėtai, o važiuoti su netinkamomis padangomis nesaugu. Praktikoje patogiausia padangas pakeisti dar spalio mėnesį, nelaukiant lapkričio pradžios, nes vietos servisuose greitai užsipildo.
  2. Iš anksto užsiregistruokite į servisą. Registracija likus kelioms savaitėms iki planuojamos keitimo datos leidžia pasirinkti patogų laiką ir išvengti ilgų eilių.
  3. Prieš sezoną patikrinkite padangų būklę. Dar prieš montuojant rekomenduojama apžiūrėti padangų protektoriaus gylį, įtrūkimus ar įvairius kitus pažeidimus. Protektorius turi būti nudilęs tolygiai, o padangos paviršiuje neturi matytis jokių mikro įtrūkimų. Taip pat atidžiai patikrinkite padangą iš vidinės pusės, nes taip lengviausia pastebėti vinis, varžtus ir kitus dažnai padangas perduriančius objektus.
  4. Ratlankių patikra. Jei vasarinės padangos jau sumontuotos ant ratlankių, vertėtų pasitikrinti, ar ratlankiai tiesūs, ir juos subalansuoti. Keičiant padangas rekomenduojama atidžiai apžiūrėti, ar ratlankiai nėra deformuoti, įskilę, stipriai surūdiję ar pažeisti smūgių į duobes metu.
  5. Ratų balansavimas ir suvedimas. Keičiant padangas svarbu įsitikinti, kad ratai tinkamai subalansuoti, o jų suvedimas atitinka gamintojo rekomendacijas. Neatliekant ratų balansavimo gali atsirasti vibracija, būti pažeidžiama automobilio važiuoklė ir sumažėti vairavimo saugumas.

Padangų priežiūra ir laikymas

Norint prailginti savo padangų tarnavimo laiką, būtina jas teisingai prižiūrėti. Nors kiekvienais metais padangų eksploatavimo datos ir reikalavimai lieka tie patys, vairuotojai nuolat pasimeta tarp žieminių ir vasarinių padangų keitimo datų. Tie, kurie savo automobilius eksploatuoja ne su universaliomis padangomis, pavasarį pradeda kapstytis sandėliuose ir garažuose tikrinant, kokios būklės yra vasarinės padangos.

  • Tinkamai laikykite nesezonines padangas. Nuimtas padangas reikėtų laikyti sausoje, vėsioje ir nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje, pavyzdžiui, rūsyje. Jei sąlygų nėra - tinka ir balkonas.
  • Laikymo pozicija. Padangų su diskais negalima laikyti vertikalioje padėtyje, jas reikėtų guldyti horizontaliai ant padėklo. Tik tada, kai diskai iš padangų yra išimti, jas galima laikyti vertikalioje padėtyje. Kartą per mėnesį rekomenduojame pakeisti padangų stovėjimo poziciją ar jas šiek tiek pasukti.
  • Padangų slėgis. Tiksliausiai oro slėgį padangose galima pamatuoti dar nepradėjus automobiliu važiuoti, kol padangos dar šaltos. Tai galima padaryti manometru, kuris gali būti įmontuotas pompoje (arba specialiame aparate degalinėje). Netinkamo slėgio padangos ne tik gali turėti poveikį stabdymui ir degalų naudojimo efektyvumui, tačiau ir padidinti eismo įvykio galimybę.
  • Kadangi priekinės automobilio padangos susilaukia žymiai didesnės apkrovos nei galinės, rekomenduojama kas 8-10 tūkst. kilometrų keisti jų poziciją (rotuoti).

tags: #nuo #kada #galima #detis #vasarines #padangas