Norvegijos, kaip ir visos Europos, automobilių rinka sparčiai elektrifikuojasi, tačiau kartu iškyla ir nauji iššūkiai, susiję su elektromobilių akumuliatoriais. Aptariami ne tik jų perdirbimo klausimai, bet ir netikėti programinės įrangos atnaujinimų padariniai, paveikiantys baterijų veikimą ir nuvažiuojamą atstumą. Šis straipsnis apžvelgia esamą situaciją, spręstinas problemas ir Norvegijos, kaip elektromobilių lyderės, patirtį.
"Tesla" akumuliatorių problemos ir teisminiai ginčai
Pastaruoju metu Norvegijoje nuskambėjo sprendimas dėl „Tesla“ automobilių akumuliatorių, kuris kol kas nesulaukė „Tesla“ kompanijos komentarų. Tikėtina, kad bendrovė jam nepritars, nes Norvegijoje 2013-2015 metais buvo parduota daugiau nei 10 tūkstančių „Tesla“ automobilių. Jei kiekvienam savininkui teks sumokėti po 13 tūkstančių eurų, tai bus skaudus smūgis elektromobilių gamintojui.
2019 metais „Tesla“ automobiliai gavo programinės įrangos atnaujinimą, kuris vyksta oru, todėl vairuotojams nereikia vykti į techninio aptarnavimo centrus. Įprastai po atnaujinimų „Tesla“ automobiliai gauna naujų funkcijų, ištaisomos smulkios problemos. Tačiau po to atnaujinimo staiga sumažėjo tarp įkrovimų nuvažiuojamas atstumas ir įkrovimo greitis. Nors elektromobiliams senstant baterijos dėvisi ir yra normalu, kad jos nuvažiuoja mažiau, savininkai šįkart pastebėjo, kad tai įvyko labai greitai po minėto programinės įrangos atnaujinimo. Vairuotojai Kalifornijoje pastebėjo, kad jų automobilių galimybės po atnaujinimo susitraukė maždaug 64 km. Jei tai būtų siejama tik su natūraliu baterijos senėjimu (nors šiuose procesuose minimi automobiliai tada buvo tik 4-6 metų senumo), tikriausiai tokių skundų nebūtų.
„Tesla“ gali apskųsti šį sprendimą Osle. Greičiausiai bus pasinaudota šia galimybe, nes tokie precedentai yra itin skaudūs. Galima spėti, kad baterijos programiškai yra saugomos nuo senėjimo - lėčiau ir nepilnai įkraunamos baterijos gyvena ilgiau. Tačiau savininkai tai turi žinoti ir su tuo sutikti, jie turi turėti galimybę saugoti savo baterijas arba spausti jas iki paskutinio lašo.
Panaudotų elektromobilių baterijų perdirbimas ir antrasis gyvenimas
Europai elektrifikuojantis, skeptikai neretai bando mesti šešėlį ant baterijomis aprūpintų automobilių, dažniausiai keldami klausimą, kas bus daroma su panaudotomis ir transporto priemonėms nebereikalingomis baterijomis. Nors vidaus degimo variklio utilizacijos schema jau parengta (perdirbti tinkamos medžiagos išimamos, o metalas supresuojamas), su elektromobiliais situacija kiek kitokia. Jų baterijų nei išmesti, nei supresuoti negalima.
Europos pramonė ne pirmus metus stengiasi rasti būdų, kaip perdirbti panaudotas elektromobilių baterijas ir suteikti joms antrą gyvenimą naujuose automobiliuose ar kituose įrenginiuose. Štai Norvegijoje jau atidaryta pirmoji „Hydrovolt“ gamykla, kuri iš senų elektromobilių baterijų ištraukia varį, aliuminį, nikelio, magnio, kobalto bei ličio juodąją masę ir tas medžiagas grąžina į rinką naujų baterijų gamybai.
Kiti gamintojai baterijas paverčia energijos saugojimo prietaisu. Pasaulinė verslo valdymo konsultacijų bendrovė „McKinsey and Company“ suskaičiavo, kad didžioji dalis elektromobilių baterijų, iš savo gyvenimą jau pabaigusių automobilių, dar turi 80 proc. originalios talpos. Stipriau degradavusios baterijos galės keliauti į perdirbimo gamyklas, kur iš jų bus ištraukiamos naudingos medžiagos ir konstruojamos naujos baterijos elektra varomoms transporto priemonėms. Pavyzdžiui, „Volkswagen“ Vokietijoje, Zalcgiterio mieste, atidarė baterijų perdirbimo gamyklą, į kurią keliauja visi elementai, nebetinkami jokiam kitam panaudojimui. Skaičiuojama, kad 62 kWh talpos baterijos gamyba iš senų elementų leidžia sutaupyti 1,5 t į aplinką išmetamo CO2.
Įdomu tai, kad tokių bandymų yra ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, bendrovė „Battec“ inicijavo bandomąjį projektą dėl elektromobilių baterijų panaudojimo keičiant paskirtį.
Baterijos muzikos pramonėje: tvarių koncertų pavyzdys
Pasauliniai atsinaujinantys energijos šaltiniai: energetikos pertvarkos pradininkai | DW dokumentinis filmas
2022-aisiais Danijoje vykęs garsios popgrupės koncertinis turas buvo itin tvarus: skaičiuojama, kad per kiekvieną koncertą į aplinką buvo išskirta 98,5 proc. mažiau teršalų nei įprastai. Visa tai leido pasiekti vėjo turbinų energija. Koncertuodama atvirose erdvėse grupė naudoja ne dyzelinius generatorius, o vėjo sukurtą energiją. Aišku, visos garso ir šviesų aparatūros prijungti prie vėjo turbinų nepavyks, tai būtų pernelyg nesaugu, o jei per pasirodymą nebūtų vėjo, energiją reikia kažkur sandėliuoti.
Danai kreipėsi pagalbos į kaimynus iš Skandinavijos - sunkvežimių gamintoją „Scania“, kuri jau ne pirmus metus kuria ir elektra varomas sunkiąsias transporto priemones. O šios turi gerokai didesnes baterijas nei lengvieji elektromobiliai. Štai elektrinis „Scania R“ vilkikas yra komplektuojamas netgi su 468 kWh talpos baterija. Be to, „Scania“ baterijų įkrovimo technologija pasižymi itin dideliu greičiu, pranokstančiu pačius moderniausius lengvuosius elektromobilius su 800 V elektros sistemomis.
Koncertiniam turui elektrifikuoti buvo paimti du jūriniai konteineriai, juose buvo sumontuoti 72 „Scania“ baterijų elementai. Kiekvienas konteineris pasižymėjo 1 MWh energijos talpa, taigi bendra dviejų baterijų talpa sudarė 2 MWh. Ypač spartus energijos įkrovimas buvo reikalingas per koncertinį turą, grupei judant iš vienos vietos į kitą, nes visam baterijų paketui įkrauti buvo skirtos tik 5 val.
2018-aisiais ne pelno siekiančios organizacijos „A Greener Festival“ tyrimas parodė, kad vidutiniškai per vieną koncertą į aplinką išskiriama apie 500 t anglies dvideginio, o 2019-aisiais konsultacijų bendrovė „Hope Solutions“ suskaičiavo, kad vien Didžiojoje Britanijoje pramogų industrija per metus sudegina beveik 400 mln. t dyzelio.
Energijos saugojimo poreikis ir ličio problema
Europai ir JAV persiorientuojant į tvarią energiją, energijos saugojimo poreikis tik didės. Saulės, vėjo, hidroelektrinės negali užtikrinti tokio stabilaus energijos tiekimo kaip, tarkime, atominė energija, o jų kainos biržoje svyruoja ypač smarkiai. Švarios energijos lyderystės instituto duomenimis, JAV ir Europoje iki 2030-ųjų turėtų atsirasti apie 1200 GWh elektros energijos kaupyklų - tai yra 15 kartų daugiau, nei buvo prijungta prie tinklo 2021 m.
Problema ta, kad baterijoms reikalingas litis - baigtinis žemės produktas. Jį vis sunkiau iškasti, o jo poreikis didėja. Jau dabar didžioji dalis ličio yra parduodama elektromobilių baterijų gamintojams.
Norvegijos automobilių rinka: rekordai ir PVM lengvatų įtaka
2025 metai Norvegijos automobilių rinkoje tapo išskirtiniai ir įėjo į istoriją kaip rekordiniai. Didžiausią įtaką rinkai padarė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų pakeitimai elektromobiliams. Tai aiškus pavyzdys, kaip fiskaliniai sprendimai gali tiesiogiai ir greitai pakeisti vartotojų elgseną.
Rudenį, tvirtinant valstybės biudžetą, buvo priimtos naujos PVM taisyklės, kurios reikšmingai paveikė elektromobilių kainodarą. Iki tol PVM buvo taikomas tik tiems elektromobiliams, kurių kaina viršijo 500 tūkst. Norvegijos kronų (apie 43 tūkst. eurų). Nuo šiol riba buvo sumažinta iki 300 tūkst. kronų (apie 26 tūkst. eurų). Šis sprendimas paskatino gyventojus nelaukti ir pirkti automobilius dar iki metų pabaigos.
Automobilių prekybininkai pastebėjo, kad daugelis klientų, kurie ilgą laiką tik svarstė galimybę įsigyti elektromobilį, staiga ryžosi sprendimui. Elektromobilis, kainuojantis apie 500 tūkst. kronų, nuo sausio 1 dienos pabrango maždaug 50 tūkst. kronų (4,3 tūkst. eurų).
Rekordiniai pardavimai ir lyderiaujantys gamintojai
Naujausi Kelių eismo informacijos tarybos duomenys patvirtino, kad 2025 metai tapo rekordiniais. Iš viso per metus Norvegijoje buvo įregistruoti 179 549 nauji lengvieji automobiliai. Didžioji dalis šių pardavimų buvo susiję su elektromobiliais. Daugelis pirkėjų senus automobilius su vidaus degimo varikliais iškeitė į naujas elektrines transporto priemones. Šie skaičiai rodo ne tik trumpalaikį šuolį, bet ir ilgalaikės elektromobilių politikos rezultatą.
Ypač ryškus buvo metų pabaigos laikotarpis. Gruodį automobilių rinka patyrė tikrą sprogimą - vien per šį mėnesį Norvegijoje buvo įregistruoti 35 187 nauji lengvieji automobiliai. Šis šuolis buvo tiesiogiai susijęs su artėjančiais PVM pakeitimais. Automobilių rinkos atstovai 2025 metus vadina visiškai išskirtiniais.
2025 metais Norvegijos automobilių rinkoje dominavo keli aiškūs lyderiai. Daugiausia naujų automobilių pardavė „Tesla“. Toliau rikiuojasi „Volkswagen“, „Volvo“, „Toyota“, BMW, „Škoda“, „Audi“, „Ford“, „Mercedes-Benz“ ir BYD.
Didžiuliai pardavimų mastai atsispindėjo ir automobilių importo statistikoje. Per šį uostą buvo importuoti 148 348 automobiliai. Tai gerokai viršija ankstesnį rekordą, pasiektą 2022 metais, kai buvo importuoti 121 655 automobiliai. Uosto atstovai pabrėžia, kad metai buvo itin įtempti, tačiau visos grandys sugebėjo užtikrinti sklandžią logistiką.
Įsigaliojus naujoms PVM taisyklėms po Naujųjų metų, automobilių prekybininkai prognozuoja ramesnį laikotarpį. Vis dėlto ilgalaikėje perspektyvoje automobilių poreikis išlieka. Nuo 2027 metų sausio 1 dienos PVM bus taikomas visiems naujiems elektromobiliams, kainuojantiems daugiau nei 150 tūkst. kronų (apie 13 tūkst. eurų). Tai reiškia, kad ateityje rinka gali vėl patirti panašius šuolius, kai gyventojai bandys prisitaikyti prie naujų taisyklių.
12 V paleidimo akumuliatorius elektromobiliuose
Apie trečdalis kelių pagalbos iškvietimų, susijusių su elektromobiliais, yra dėl problemų su paleidimo akumuliatoriumi. Ataskaita rodo, kad ši situacija taip pat taikoma hibridiniams ir vidaus degimo varikliais varomiems automobiliams. Daugelis žmonių nežino, kad elektromobiliai turi 12 V paleidimo akumuliatorių, panašų į tą, kuris naudojamas vidaus degimo varikliuose. Jis tiekia energiją, pavyzdžiui, elektronikai, vairo šildymui ar ekranams, net jei variklis maitinamas iš didelės akumuliatorių pakuotės.
Žiemos laikotarpiu, kai dažnai važiuojama trumpais atstumais, šis akumuliatorius gali išsikrauti. 12 V akumuliatoriaus įkrovimo būdas gali skirtis priklausomai nuo elektromobilio markės ir modelio. Dažniausiai jis įkraunamas iš pagrindinės akumuliatorių pakuotės. Didžiausia problemų dalis kyla, kai automobilis stovi ir nėra naudojamas. Per pirmąjį metų pusmetį Norvegijoje visų tipų transporto priemonėms buvo suteikta daugiau nei 132 700 kelių pagalbos paslaugų.
tags: #norvegijoje #parduoda #akumuliatorius