Augintinių laikymo taisyklės ir atsakomybė: ką privalo žinoti kiekvienas šeimininkas

Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato griežtas taisykles, susijusias su gyvūnų laikymu ir priežiūra. Šių taisyklių nesilaikymas gali užtraukti administracinę atsakomybę, įskaitant pinigines baudas. Svarbu žinoti, kad atsakomybė taikoma ne tik už gyvūno neregistravimą, bet ir už kitus pažeidimus, tokius kaip nepakankama priežiūra, elgesys viešose vietose ir gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimai.

Teisiniai reikalavimai gyvūnų laikymui

Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui ir nepažeistų kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Tai reiškia, kad šeimininkas atsako už savo augintinio elgesį ir jo keliamą riziką aplinkiniams, nepriklausomai nuo jo subjektyvaus įsitikinimo, kad gyvūnas yra "geras".

Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas nustato konkretesnius reikalavimus. Šiandienos tema yra labai aktuali, o jos mastas iškalbingas: 2024 m. vasario 1 d. duomenimis, vien Vilniuje buvo registruoti 47 032 šunys. Vilnius 2026 m. kovo 16 d. paskelbė „Švarių vejų sezoną“, o 2024 m. savivaldybės apklausa parodė labai aiškų vaizdą: gyventojai dažniausiai susiduria būtent su nesurenkamomis šunų išmatomis (88 proc.), vedžiojimu be pavadėlio (52 proc.) ir šunų leidimu eiti į vaikų žaidimo aikšteles (40 proc.).

5 pagrindinės taisyklės, kurių privalo laikytis gyvūnų savininkai

Vilniaus miesto savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas „Delfi“ laidoje „Duok leteną“ išskiria 5 pagrindines taisykles, kurias turėtų įsidėmėti kiekvienas gyvūno savininkas:

1. Šuo turi būti vedžiojamas su pavadėliu. Viešojoje vietoje šuo visada turi būti vedamas su pavadėliu. Jei šalia yra žmonių ar kitų gyvūnų, pavadėlis privalo būti sutrumpintas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės, nieko nelipa, neišbėgtų į gatvę, neužšoktų ant kito žmogaus, kito gyvūno nepuola. Pavojingi ir koviniai šunys bei jų mišrūnai viešoje vietoje turi būti vedami su pavadėliu ir su antsnukiu. Įstatymas neskirsto situacijų pagal šeimininko subjektyvų įsitikinimą, kad jo augintinis „geras“. Vertinama ne tai, ką šeimininkas mano apie savo šunį, o tai, ar jis užtikrino, kad šuo nekels grėsmės aplinkiniams. Pavyzdžiui, jeigu palaidas šuo pribėga prie vaiko, bėgiko, dviratininko ar kito šuns ir sukelia išgąstį, konfliktą, parkritimą ar sužalojimą, tai jau nebe „nemalonus epizodas“, o atsakomybės klausimas. Kauno miesto ir rajono savivaldybių taisyklėse taip pat atskiriama, kad bendro naudojimo patalpose pavadėlį reikia sutrumpinti iki 1 m ilgio.
2. Ekskrementų surinkimas. Teisės aktai numato pareigą gyvūnui priteršus viešojoje vietoje, daugiabučio bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, nedelsiant surinkti gyvūnų ekskrementus. Specialios dėžės ar maišelio nebuvimas nėra rimtas pasiteisinimas. Maišelius su surinktais ekskrementais galima mesti į mišrių atliekų konteinerius. Savivaldybės taip pat akcentuoja, kad tinkamiausia vieta tokiems maišeliams yra mišrių atliekų konteineris arba specialūs konteineriai. Taigi pasakymas „nebuvo kur išmesti“ nuo atsakomybės neatleidžia. Augintiniai neturėtų atlikti savo „gamtinių reikalų“ kur papuola - turime pasaugoti gėlynus, paminklus, skulptūras, pastatus, tam reikalui susirasti kitų vietų.
3. Triukšmo suvaldymas namuose. Šunų keliamas triukšmas yra labai aktuali problema, ypač namuose ir butuose. Kai šuniukai lieka vieni namuose, jiems liūdna ir jie reikalauja dėmesio, tuomet kaimynai patiria nepatogumų ir skundžiasi. Apie tai gyvūnų savininkams reikia labai gerai pagalvoti, kai jie palieka augintinį vieną. Reikia užtikrinti, kad gyvūnas turėtų ką veikti.
4. Abipusis bendravimas. Šeimininkas turi užtikrinti, kad gyvūnas su praeiviais bendrautų tik tuomet, kai noras bendrauti yra abipusis. Nereikėtų leisti savo šuns eiti prie kito žmogaus ir jį laižyti, užšokti, su nagučiais įbrėžti pėdkelnes ir sudraskyti. Jei žmogus pats pageidauja ir rodo dėmesį gyvūnui, tuomet galima leisti jiems bendrauti.
5. Paisyti ženklų. Svarbu paisyti ženklų, nurodančių, kuriose vietose su augintiniu būti neleistina. Pavyzdžiui, maudymosi sezono metu paplūdimiuose lankytis su gyvūnais nederėtų, jeigu tai nėra specialūs augintiniams skirti paplūdimiai. Vilniuje svarbiausia neiti į žmonėms skirtus paplūdimius maudymosi sezono metu. Jei norima maudyti gyvūną Neryje, tarkime, balandžio ar lapkričio mėnesį, ne maudymosi sezono metu, tai nėra problemų - galima ateiti ir maudyti gyvūną. Vilniuje yra specialiai gyvūnams maudyti skirtas paplūdimys Vingio parke.

Kitos svarbios taisyklės ir draudimai

• Draudimas vedžioti gyvūnus vaikų žaidimo aikštelėse. Viena iš dažnai ignoruojamų taisyklių yra draudimas vedžioti gyvūnus ar leisti jiems būti vaikų žaidimo aikštelėse. Vaikų žaidimo aikštelė neturi tapti vieta, kurioje vaikai turi saugotis šunų ar jų ekskrementų.
• Gyvūnų laikymas privačiuose kiemuose. Vilniaus miesto taisyklės numato, kad dviejų ar daugiau asmenų bendro naudojimo žemės valdoje draudžiama laikyti palaidus šunis, jei bent vienas bendraturtis tam prieštarauja. Kito asmens žemės valdoje šunį galima laikyti tik savininkui ar teisėtam valdytojui sutinkant. Daugiabučio namo kiemas viešosios vietos režimu laikomas tiesiogiai, todėl jame taikomi bendrieji viešosios vietos gyvūnų vedžiojimo reikalavimai.
• Voljerų ir būdų įrengimas. Dažniausiai taisyklėse minima voljerų savybė - tai, kad jie turi būti įrengti taip, jog šunys negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti. Vilniaus rajono ir Kauno miesto savivaldybės nurodo konkrečius aukščius tiems atvejams, kai šuo laikomas atviroje savininko valdoje ar vienkiemyje - 1,8 ir 2 m. Nors voljerų dydis neaptariamas savivaldybių skelbiamose taisyklėse, jį reguliuoja Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas. Kiekvienam šuniui, priklausomai nuo svorio ir to, kiek kartų per dieną yra paleidžiamas pabėgioti, reikia nuo 4 iki 30 kvadratinių metrų ploto. Būda privalo būti tokia, kad šuo į ją galėtų lengvai įlįsti, joje apsisukti ir atsigulti. Taip pat turėtų būti pakelta nuo žemės paviršiaus ar kito pagrindo, kad vieta būtų apsaugota nuo vandens. Būdos angą rekomenduojama uždengti, kad per ją nepatektų krituliai.
• Pririštų šunų laikymas. Penkiose iš šešių (išskyrus Vilniaus miesto) savivaldybėse nurodoma, kad, jeigu šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų iš žemės valdos, kurioje yra laikomas, ribos. Uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, tačiau gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos, o pastaroji būtų aptverta tvora. Tokiu atveju, matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis nei 8 cm skersmens pločio ženklas su įspėjamuoju užrašu. VMVT iniciatyva gyvūnų augintinių veisimo taisyklės pakeistos: veisėjams nuo jų įsigaliojimo draudžiama laikyti šunis nuolat pririštus.
• Gyvūnų vežimas liftu ir viešuoju transportu. Vilniaus miesto ir rajono bei Kauno miesto ir rajono savivaldybių taisyklės numato, kad liftu gyvūnus vežti galima tik jeigu tam neprieštarauja kiti liftu važiuojantys asmenys. Kauno miesto savivaldybė taip pat numato, kad „klausimą dėl gyvūnų vežimo liftu daugiabučiuose namuose, kuriuose įkurtos bendrijos, sprendžia bendrijų valdybos arba namo gyventojų visuotinis susirinkimas“. Šunis laiptinėse ir kitose bendrojo naudojimo patalpose privaloma vesti su pavadėliu, sutrumpintu tiek, kad nekeltu grėsmes aplinkiniams. Antsnukis būtinas pavojingiems ir koviniams šunims. Keliavimas viešuoju transportu neaptariamas Vilniaus miesto, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių skelbiamose taisyklėse, tačiau šiose savivaldybėse vis tiek galioja Keleivių ir bagažo vežimo keleiviniu automobilių transportu Lietuvos Respublikoje taisyklės. Daugeliu atvejų keturkojus būtina vežti arba jiems tinkamose „tarose“, arba su antsnukiu ir pavadėliu. Nemokamai juos vežti galima tik jeigu jie neužima papildomos keleivio vietos (sėdynės).
• Rinkliavos už gyvūnų laikymą. Kauno mieste už šunų ir kačių laikymą daugiabučiuose namuose gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo mokėti Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinę rinkliavą.

Atsakomybė ir baudos už taisyklių pažeidimus

Taisyklių nesilaikymas gali brangiai kainuoti. Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnis numato baudas už gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimus:

Šias nuostatas gali taikyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), policijos ir savivaldybių pareigūnai.

Papildoma atsakomybė: žalos atlyginimas

Be administracinės atsakomybės, Civilinis kodeksas numato bendrą taisyklę, kad padaryta žala asmeniui ar turtui turi būti visiškai atlyginta atsakingo asmens. Todėl, jeigu dėl palaido šuns ar netinkamos priežiūros nukentėjo žmogaus sveikata, sugadintas turtas ar patirtos kitos išlaidos, klausimas gali pereiti iš administracinės atsakomybės į civilinės žalos atlyginimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnis numato atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnu, jį kankinant, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas. Už tai baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

Gyvūnų ženklinimas ir registravimas

Nuo 2024 m. gegužės 1 d. įsigaliojo privalomas gyvūnų ženklinimas. Šiuo metu didžioji dalis gyvūnų jau yra paženklinti, tačiau procesas dar vyksta. Nuo 2025 m. gegužės 1 d. už nepaženklintą gyvūną (šunį, katę, šešką) bus taikomos piniginės baudos. Pirmą kartą pažeidusiems asmenims gresia bauda nuo 150 iki 300 eurų, pakartotinai - nuo 300 iki 550 eurų.

Mikroschemos įvedimas po gyvūno oda tetrunka vos kelias minutes, o nauda - šimteriopa. Gyvūnų ženklinimas gali užkirsti kelią mirtinoms ligoms, žiauriam elgesiui su gyvūnais. Paklydusiam augintiniui tai yra tiesiausias kelias grįžti pas šeimininkus, taip palengvinant naštą gyvūnų prieglaudoms.

Siekiant palengvinti gyvūnų ženklinimą, socialiai remtiniems asmenims valstybė numato paramą - lengvatą, siekiančią iki 15 eurų už 1 gyvūną. Šia parama galima pasinaudoti iki 2025 m. gegužės 1 d.

Kur kreiptis ir kaip pranešti apie pažeidimus

Jeigu pastebite sistemingus pažeidimus, verta fiksuoti vietą, laiką, daryti nuotraukas ar vaizdo įrašus ir kreiptis į savivaldybės viešosios tvarkos padalinį arba policiją. VMVT pranešimus apie gyvūnų gerovės pažeidimus priima internetu ir telefonu 1879 arba +370 5 242 0108. Jeigu gyvūnas realiai kelia pavojų žmonėms - pavyzdžiui, yra agresyvus ar blaškosi važiuojamojoje dalyje - rekomenduojama skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.

Didžiausią poveikį turi žmonės, kurie gyvena šalia, o ne institucijos, kurios nebūna visą laiką šalia to žmogaus. Kai žmogus kiekvieną dieną turi žiūrėti kaimynams į akis, po kažkurio laiko vis tiek jam nebemalonu, kai kaimynai sako: būk geras, susirink savo gyvūno ekskrementus. Labai gera priemonė yra kartoti ir prašyti, o ne grasinti baudomis. Mes gyvename toje pačioje aplinkoje, mes visi išeiname per tas pačias duris, per tą pačią pievą praeiname. Visi matome, mūsų vaikai eina, parsineša namo gyvūnų ekskrementus. Ir tai nėra malonu. Gyvenkime švariau.

ES reglamentas dėl gyvūnų gerovės

Balandžio 28 d. Europos Sąjungoje bus draudžiama veisti šunis ar kates, kai veisiant siekiama jų sveikatai suteikti kenkiančių kraštutinių deformacijų. Reglamente nustatyti minimalūs gerovės standartai veisimo įstaigoms, prieglaudoms ir gyvūnų parduotuvėms, įskaitant konkrečius reikalavimus dėl laikymo sąlygų, socializacijos ir medicininės priežiūros, tarkime, kasmečiai veterinaro vizitai. Veislynai, išauginantys daugiau nei dvi vadas per metus arba turintys daugiau nei penkias pateles, po patikros privalės gauti oficialų patvirtinimą. EP pranešėja Veronika Vrecionová iš Čekijos pažymėjo: „Siunčiame aiškią žinią - augintinis yra šeimos dalis, o ne žaislas. Nustatėme griežtus jų veisimo ir priežiūros reikalavimus, kurie apsunkins tų asmenų veiklą, kurie nori greitai pasipelnyti iš prekybos gyvūnais.“

Augintinių savininkai bent penkias dienas iki atvežant gyvūną į ES turės juos paženklinti lustais ir užregistruoti atitinkamoje duomenų bazėje internete.

Atsisveikinimas su augintiniu: legalūs ir etiški būdai

Gyvūnai juk yra geriausi žmogaus draugai, bendražygiai, gyvenimo palydovai, mylimi šeimos nariai. Visgi mirtis - neišvengiama gyvenimo realybė, po kurios susiduriama su būtina atlikti pareiga - augintinio laidojimu. Internete yra daug informacijos apie jaunų šuniukų priežiūrą, tačiau kur kas mažiau kalbama apie tai, kaip oriai atsisveikinti su savo mylimu augintiniu.

Žiniasklaidoje kartkartėmis galima išvysti šokiruojančių žinių apie tai, kaip žmonės atsikrato gyvūnais ir jų palaikais. Kūneliai aptinkami pakelėse, miškuose ar net konteineriuose. Toks elgesys su gyvūno kūneliu yra ne tik nehumaniškas, bet ir nelegalus.

Legalūs augintinių laidojimo būdai:

• Utilizavimas. Bendrasis gyvūno kūno utilizavimas vyksta patvirtintoje šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo įmonėje, pavyzdžiui, Rietavo veterinarinėje sanitarijoje.
• Laidojimas privačioje valdoje. Jeigu turite didelį sklypą, sodybą ar miško dalį, pagal galiojančius įstatymus, augintinio palaikus galite laidoti ten. Duobė turi būti tokio gylio, kad žemės sluoksnis, užpiltas ant gyvūno augintinio gaišenos, būtų ne mažesnis kaip 1 metras.
• Laidojimas gyvūnų kapinėse. Vilniuje veikiančios kapinės yra tarp Lentvario ir Liudvinavo gyvenviečių, o kitos - Karoliniškių rajone, netoli televizijos bokšto. Tam tikrą informaciją svarbu žinoti ir laidojant oficialiosiose Liudvinavo gatvėje (netoli Regitros) esančiose kapinėse, pavyzdžiui, tai, kad kasama duobė turėtų būti mažiausiai metro gylio. Šaltuoju metų laiku tai padaryti pakankamai sunku, todėl galite kreiptis į specialias įstaigas, kurios užsiima augintinių laidojimo paslaugomis šiose kapinaitėse.
• Kremavimas. Palaikų kremavimas - tai dar vienas legalus ir etiškas atsisveikinimo su augintiniu būdas, ypač populiarus užsienyje. Kremuoti galima visų naminių gyvūnėlių palaikus: šunis, kates, žiurkėnus, vėžlius, papūgas. Krematoriumas bendradarbiauja su didele dalimi veterinarijos klinikų Lietuvoje, taip pat galima atvežti kūnelį patiems arba užsisakyti paėmimo paslaugą iš namų.

Svarbiausia, laikytis galiojančių įstatymų ir etinių moralės normų. Skatiname prisiminti, kad tai nėra tik palaikai, tai - jūsų šeimos nariai, tad atsisveikinkite su jais deramai. Kilus įvairiems klausimams, visuomet kviečiame kreiptis į „PetCity“ klinikos darbuotojus, kurie padės atsakyti į kylančius atsisveikinimo su gyvūnu klausimus.

tags: #norintiems #atsivezti #savo #augintini #taikoma #bauda