Dyzeliniai automobiliai yra populiarūs Lietuvoje dėl savo ekonomiškumo, didelio sukimo momento ir ilgaamžiškumo. Tačiau šiuolaikiniuose dyzeliniuose varikliuose integruojamos vis daugiau galią didinančios ir ekologiją skatinančios sistemos, kurios dažnai tampa pagrindinėmis priežastimis, dėl kurių dingsta automobilio trauka. Tokių problemų ignoravimas nėra optimalus sprendimas, todėl svarbu žinoti dažniausiai pasitaikančias sumažėjusios dyzelinių variklių traukos problemas ir jų sprendimus.
Dyzeliniai varikliai garsėja patikimumu, ekonomiškumu ir ilgaamžiškumu. Visgi, net ir nuolat prižiūrimas automobilis gali prarasti galią: pavyzdžiui, tampa vangus lenkiant ar važiuojant į įkalnę. Kai kuriuose modeliuose netgi įsijungia avarinis režimas, pradeda mirksėti įspėjamosios lemputės (pavyzdžiui, pakaitinimo žvakių indikacija). Svarbiausia suprasti, kad pastebėjus pirmuosius ženklus, dažniausiai įmanoma išvengti rimtesnio ir brangesnio remonto.
Staiga spustelėjus akceleratoriaus pedalą, tačiau apsukoms nekylant ar net ir nuspaudus pedalą iki dugno, automobiliui vis tiek netraukiant, akivaizdu - susidūrėte su automobilio traukos problemomis. Įprasta manyti, kad dėl suprastėjusios automobilio traukos kalta turbina. Tačiau sugedusi turbina dažnai yra tik rezultatas, o ne problemų priežastis. Tad, senąją turbiną restauravus ar pakeitus ją naująja, problema gali būti išsprendžiama tik trumpam laikui. Todėl keičiant turbiną galima pasijusti lyg užburtame rate, kadangi neišsprendus pagrindinio problemos šaltinio, problema neilgai trukus vėl pasikartos.
Dėl ko dyzelinis variklis praranda galią? (5 dažniausios priežastys)
Pagrindinės traukos dingimo priežastys ir jų diagnostika
Jei automobilyje dingo trauka, tai reiškia, kad kažkas veikia netinkamai ir reikia imtis veiksmų. Nors automobilio efektyvumas laikui bėgant natūraliai mažėja, šis procesas yra labai minimalus, jei automobilis tinkamai prižiūrimas. Didelis dyzelinių variklių efektyvumas gali būti išlaikomas tik tada, kai visi veiksniai, darantys dyzelį efektyviu, veikia optimaliai. Galima išskirti tris dažniausiai pasitaikančias automobilio traukos sutrikimų priežastis.
Kuro sistemos problemos
Kuro filtras ir degalų kokybė
Užsikimšęs kuro filtras yra dažna dyzelinių variklių problema, dėl kurios dingsta trauka. Kuro filtrai sulaiko teršalus ir užtikrina, kad į variklį patekęs kuras būtų švarus. Laikui bėgant filtras užsikemša nešvarumais ir vandeniu. Viena dažniausių priežasčių, kodėl dingsta trauka, - užsikimšęs arba seniai nekeistas kuro filtras. Dyzeliniams automobiliams itin svarbu, kad kuras būtų tiekiamas švarus ir reikiamu slėgiu. Jei filtras persipildo nuosėdomis, jis ima riboti degalų srautą. Tokiu atveju variklis negauna pakankamai kuro, o spaudžiant akceleratorių, automobilis nesugeba greitai įsibėgėti. Kuro filtras yra atsakingas už švaraus kuro patekimą į variklio sistemą. Laikui bėgant ir ypač - naudojant nekokybišką kurą, kuro filtras užsikemša, o tai lemia traukos pablogėjimą.
Simptomai, rodantys galimą kuro filtro problemą:
- Pastebimai prastesnis greitėjimas.
- Variklis veikia netolygiai, jaučiamas trūkčiojimas.
- Padidėjusios degalų sąnaudos, gali atsirasti juodi dūmai iš išmetimo.
- Automobilis gali net neužsikurti.
Nepakeitus užsikimšusio filtro laiku, galima sugadinti visą kuro sistemą.
Sprendimas: Laiku atliekamas kuro filtro keitimas leis atkurti normalų degalų tiekimą ir apsaugoti kitus komponentus, pavyzdžiui, purkštukus ar kuro siurblį. Dyzelinio automobilio kuro filtrą svarbu keisti kas 30-50 tūkst. kilometrų, kad būtų išvengta su kuro sistema susijusių problemų ir užtikrintas optimalus bei ilgaamžis variklio veikimas. Be to, verta atkreipti dėmesį į degalų kokybę: prastesnės markės dyzelinas turi daugiau priemaišų, kurios spartina filtro užsikimšimą ir visos sistemos nusidėvėjimą. Siekiant išvengti šių sutrikimų, į automobilį reikėtų pilti tik aukštos kokybės kurą, o kuro filtrą keisti ne rečiau kaip kas 50 tūkst. km.
Kuro purkštukų problemos
Kuro purkštukai dyzeliniuose varikliuose atlieka itin svarbų vaidmenį ir turi didžiulę įtaką galiai. Jie atsakingi už tikslaus kuro kiekio tiekimą į degimo kamerą. Svarbiausia kuro purkštukų funkcija - tiekti varikliui degalus. Užsikimšus arba sugedus purkštukams į variklio sistemą nebus įpurkštas kuras arba jis bus įpurškiamas netinkamais intervalais. Dažnai dėl nekokybiško kuro ir nekokybiškų dalių gendantys kuro purkštukai gali lemti ir automobilio traukos problemas. Gedimų atveju gali pasireikšti sumažėjusi galia, padidėjęs dūmingumas ir didelės kuro sąnaudos; automobilis gali sunkiai kurtis arba visai neužsikurti. Dažniausiai problemos kyla dėl užsikimšimo, sandarumo problemų arba elektros gedimų.
Užsiteršusių purkštukų signalai:
- Nelygus laisvos eigos darbas, vibracija.
- Sumažėjusi galia spaudžiant akceleratorių.
- Galimas variklio „kalimas“ ar kiti neįprasti garsai.
- Padidėjusios kuro sąnaudos.
- Sunkus automobilio užvedimas.
Ignoruojant šiuos simptomus galima susidurti su brangiomis remonto išlaidomis. Kuo anksčiau pastebėsite purkštukų darbo sutrikimus, tuo paprastesnis remontas (valymas, sandarinimas). Uždelsus, gali tekti juos keisti naujais ar atnaujintais, kas atsieina brangiau.
Sprendimas: Purkštukų gedimų galima išvengti reguliariai juos tikrinant, naudojant kokybiškus kuro priedus ir degalus.
Kuro siurblio gedimas
Sugedęs arba netinkamai veikiantis aukšto slėgio kuro siurblys gali stipriai paveikti variklio galią. Šis komponentas atsakingas už kuro slėgio pakėlimą iki efektyviam degimui reikalingo lygio. Kuro siurblys yra varomas mechanizmo, kuris reguliuoja degalų tiekimą į variklį reikiamu slėgiu. Jei siurblys nusidėvi arba atsiranda konstrukcinių pažeidimų, varikliui ima trūkti kuro, kas labiausiai išryškėja norint staigiau įsibėgėti. Tokiu atveju vairuotojas gali pajusti, kad paspaudus akceleratoriaus pedalą dingsta trauka, arba variklis tiesiog negauna pakankamai degalų greitai akceleracijai. Siurbliui sugedus gali sumažėti trauka, variklis dirbti netolygiai, padidėti išmetamųjų dujų kiekis, automobilis gali sunkiai kurtis arba visai neužsikurti. Problemų priežastys dažnai būna vidinių komponentų pažeidimai, natūralus nusidėvėjimas, degalų užterštumas arba nepakankamas tepimas. Kai kuriuose automobiliuose gali sumirksėti įspėjamosios lemputės, pranešančios apie kuro sistemą ar net uždegimo problemas.
Sprendimas: Geriausias sprendimas - atlikti išsamų kuro sistemos patikrinimą. Daugumos su kuro sistema susijusių problemų galima išvengti laiku keičiant kuro filtrą ir naudojant aukštos kokybės degalus. Priešingu atveju gali tekti susidurti su brangiais remonto darbais, apimančiais visos kuro sistemos keitimą. Jei kuro siurblys keičiamas laiku, pavyksta apsaugoti purkštukus bei kitus brangius sistemos elementus.
Oro tiekimo sistemos problemos
Užsikimšęs oro filtras
Užsikimšęs oro filtras yra gana dažna problema, neigiamai veikianti variklio galią. Oro filtras užtikrina švarų ir tinkamą oro srautą į variklį, kuris būtinas efektyviam degimui. Laikui bėgant jis gali užsikimšti dulkėmis ir nešvarumais, ribodamas oro tiekimą į variklį. Laiku nekeičiamas oro filtras apsineša įvairiais nešvarumais, kurie apsunkina variklio aušinimo sistemą, o tai sukelia variklio darbo našumo sumažėjimą bei padidina degalų sąnaudas.
Simptomai:
- Suprastėjusi trauka.
- Netolygus variklio laisvos eigos veikimas.
- Padidėjusios degalų sąnaudos.
- Dūmingumas.
Nešvarus oras gali sugadinti turbokompresorių ir kitus variklio elementus.
Sprendimas: Variklio oro filtrą reikėtų keisti kas 15-25 tūkst. kilometrų, arba dažniau, jei variklis dirba sudėtingesnėmis sąlygomis. Reguliarus oro filtrų tikrinimas ir keitimas užtikrina optimalų variklio darbą ir padeda išvengti gedimų. Tiesa, išspręsti šią problemą nėra sudėtinga, tereikia pakeisti oro filtrą.
Oro srauto matuoklės (MAF) ar MAP jutiklio sutrikimai
Kad dyzelinis variklis veiktų tinkamai, būtina tiksli informacija apie įsiurbiamą oro kiekį bei slėgį. MAF (Mass Air Flow) matuoklė nustato oro srautą, o MAP (Manifold Absolute Pressure) jutiklis - slėgį įsiurbimo kolektoriuje. Oro srauto matuoklis - tai daviklis, automobilyje matuojantis oro kiekį patenkantį į vidaus degimo variklį. Pagal šios dalies parodymus į variklį įpurškiama atitinkama kuro dozė. Užteršus šias dalis ar sutrikus jų veikimui, variklio valdymo blokas ima neteisingai dozuoti degalus. Oro srauto matuokliui sugedus automobilio kompiuteriui bus siunčiama neteisinga informacija, o vienas iš ryškiausių gedimo signalizatorių bus dingusi trauka. Vis dėlto, dėl retai keičiamo oro filtro ir kitų į šią sistemą patenkančių nešvarumų gali sumažėti automobilio galia, atsirasti vibracija ir netolygus variklio darbas.
Sprendimas: Tokias problemas tiksliausiai nustato specialistai, taikydami automobilių diagnostikos procedūras. Kartais MAF arba MAP užtenka nuvalyti, o kartais tenka keisti naujais - svarbiausia laiku susirūpinti, kodėl variklis prarado galią. Norint išvengti šių problemų, oro srauto matuoklį reikėtų keisti kas 3 - 5 metus arba nuvažiavus apie 150 tūkst. km.
Turbinos gedimai arba nesandarūs vamzdžiai
Turbina dyzeliniuose varikliuose užtikrina žymiai didesnį variklio efektyvumą suspaudžiant įsiurbiamą orą. Turbina - pagrindinis galios šaltinis daugelyje dyzelinių modelių. Ji užtikrina, kad varikliui būtų tiekiamas didesnis oro kiekis, suteikiantis papildomą trauką. Tačiau turbinos guolių susidėvėjimas, mentelių pažeidimai ar nesandarūs vamzdžiai tarp turbinos ir interkulerio gali lemti, jog staiga dingo trauka dyzelis ir automobilis tiesiog nebepajėgia greitėti kaip anksčiau. Dažniausios problemos apima turbinos strigimą, dėl netinkamai veikiančio EGR vožtuvo, užsikišusios išmetimo sistemos ar netinkamos valdymo sistemos. Taip pat gali būti pažeistos turbinos sparnuotės dėl pašalinių dalelių, prastos alyvos kokybės ar nepakankamo tepimo. Turbinos guolio ar įvorės išdilimas gali lemti alyvos pratekėjimą į išmetimo ir įsiurbimo sistemas, velenėlio klibėjimą ar net nutrūkimą. Šiuos gedimus dažnai sukelia per mažas alyvos spaudimas, užsikimšusi išmetimo sistema ar blogai veikiantis EGR vožtuvas. Alyvos nuotėkis ir sandariklių gedimai taip pat gali pakenkti turbinai, sumažinti jos veikimą ir padidinti dūmingumą. Visgi, jei paklaustume, koks veiksnys dažniausiai lemia sumažėjusią automobilio trauką, vienas dažniausių atsakymų būtų - sugedusi turbina. Taip, sugedusi turbina neretai lemia traukos problemas, tačiau iš tiesų turbina savaime negenda. Todėl jos gedimus taip pat galime laikyti automobilyje esančios problemos rezultatu, o ne problemos sukėlėju.
Kartais požymiai minimalūs - girdimas ūžesys, pastebimas lengvas galios trūkumas. Tačiau jei situacija sparčiai blogėja, automobilyje dingsta trauka visai, ypač aukštesnėmis apsukomis.
Sprendimas: Reguliari priežiūra, tokia kaip alyvos ir filtrų keitimas laiku, yra labai svarbi norint išvengti šių problemų ir užtikrinti dyzelinio variklio turbinos ilgaamžiškumą. Kreipiantis į specialistus, svarbu patikrinti ne tik pačią turbiną, bet ir visas jungtis bei tarpines, mat net menkiausias nuotėkis gali išderinti degimo procesą. Siūloma nuimti žarną nuo turbos ir pasitikrinti turbinos stovį. Galbūt ašelė lūžusi ir variklis be apkrovos priima gazą, o kai reikalingi visi likę kilovatai, jie užstringa už sulūžusios ašies.
Įsiurbimo sistemos nuotėkiai ir sklendės
Dyzeliniame variklyje ne mažiau svarbus tinkamas oro kiekis. Nesandarios žarnos, pažeistas interkuleris ar netinkamai užsandarinamas įsiurbimo kolektorius gali lemti reikšmingą oro nuotėkį. Tokiu atveju varikliui trūksta slėgio, todėl dingsta trauka arba ji būna labai nestabili. Kai kurie varikliai turi vadinamąsias swirl flaps - oro srauto sklendes, kurios reguliuoja degimą. Jei jos užsikerta ar sutrinka jų valdymas, pakinta oro tekėjimo dinamika į cilindrus, todėl variklis tampa mažiau galingas ir gali pradėti netolygiai dirbti.
Sprendimas: Pradėti nuo variklio apžiūros. Patikrinti šlangas - gal kas nusimovė, gal skylė kokia atsirado.
Išmetimo sistemos problemos
Užsikimšęs DPF (kietųjų dalelių) filtras
Kietųjų dalelių filtrų (DPF) problemos ilgainiui gali kankinti dyzelinius variklius, ypač šiuolaikines transporto priemones, kurios turi atitikti griežtus emisijų standartus. DPF fiksuoja ir sumažina kenksmingų kietųjų dalelių kiekį išmetamosiose dujose, tačiau laikui bėgant filtras gali užsikimšti suodžiais ir pelenais. Toks užsikimšimas reiškia, kad išmetamosios dujos sunkiau pasišalina, todėl variklis nepasiekia įprastos galios. Tokiu atveju variklio efektyvumas mažėja, pastebima sumažėjusi trauka, padidėjusios kuro sąnaudos ir pasirodo įspėjamosios lemputės prietaisų skydelyje. Filtro užsikimšimui padeda išvengti reguliari ir automatinė regeneracija, tačiau senesniuose automobiliuose ši funkcija gali neveikti, sukeldama įvairių problemų. Įprastai modernūs automobiliai periodiškai atlieka DPF regeneraciją, tačiau jei važinėjate trumpais atstumais mieste arba degalai nekokybiški, filtras gali greičiau užsiteršti.
Galimi požymiai, kad DPF užsikimšęs:
- Sumažėjusi trauka, ypač didesniu greičiu ar kylant į kalną.
- Gerokai padidėjęs dūmingumas iš išmetimo.
- Užsidegusi DPF indikacinė lemputė prietaisų skydelyje.
Kai kurie vairuotojai pastebi situaciją, kai prietaisų skydelyje mirksi pakaitinimo žvakių lemputė, o kartu dingo trauka - tai gali reikšti ne tik su žvakėmis susijusias problemas, bet ir kitus variklio valdymo sistemos sutrikimus, tarp jų ir DPF perkrovą.
Sprendimas: Norint išvengti brangaus filtro keitimo, verta laiku atlikti valymą arba patikrinimą specializuotame servise. Reguliari techninė apžiūra, kompiuterinė diagnostika ir kokybiškas kuras gali padėti išvengti DPF problemų. Važiavimo įpročiai ir stilius taip pat turi įtakos greitam užsikimšimui (jei važiuojama trumpais atstumais ir labai ramiai, DPF filtras nespėja regeneruotis).
EGR sistemos gedimas
EGR (Exhaust Gas Recirculation) sistema dyzeliniuose varikliuose mažina azoto oksido (NOx) kiekį išmetamosiose dujose, grąžindama dalį išmetamųjų dujų atgal į degimo kamerą. Išmetamųjų dujų recirkuliacijos vožtuvas, dažniau vairuotojų tiesiog vadinamas EGR vožtuvu, yra atsakingas už kenksmingųjų medžiagų kiekio sumažinimą išmetamosiose dujose. Šis vožtuvas atsakingas už dujų recirkuliaciją. Taigi jo pagrindinė funkcija yra sumažinti išmetamųjų dujų toksiškumą varikliui šylant. Problemos dažnai kyla dėl anglies kaupimosi EGR vožtuve ir aušintuve, todėl sumažėja efektyvumas ir galia, taip pat padidėja išmetamųjų teršalų kiekis. Deja, bet tinkamai neprižiūrimas EGR vožtuvas dėl nuolatinio sąlyčio su itin aukštos temperatūros dujomis yra dažnai gendanti dalis. Gedimų taip pat gali kilti dėl užsikimšusių EGR sistemos kanalų arba sugedusių jutiklių, išdegusio arba stringančio vožtuvo - tokiais atvejais variklis dirba netolygiai, didėja kuro sąnaudos, dingsta trauka arba automobilis nebeužsiveda. Dyzeliniai varikliai, turintys daugiau suodžių, neretai kenčia nuo užteršto ar užstrigusio EGR vožtuvo. Dėl per didelio nuosėdų kiekio šis mechanizmas nebeužsidaro ar nebeatsidaro tinkamai.
Kaip atpažinti galimus EGR nesklandumus:
- Netolygus variklio darbas, nerišli trauka.
- „Check Engine“ lemputė arba blyksintys kiti įspėjamieji signalai.
- Akivaizdus traukos sumažėjimas, ypač važiuojant didesniu greičiu.
Užstrigęs EGR vožtuvas neretai sukelia ir didesnį dūmingumą. Delsiant jį išvalyti ar suremontuoti, gali kilti pavojus, kad problemos išplis ir į kitus komponentus, taip stipriai pabrangindamos remontą.
Sprendimas: Reguliarus EGR vožtuvo valymas, kokybiškų degalų naudojimas ir problemų šalinimas laiku gali padėti išvengti daugybės su EGR sistema susijusių problemų.
Kitos galimos priežastys
Elektronikos problemos
Sklandžiam dyzelinio variklio darbui naudojama daugybė slėgio reguliatorių, jutiklių, oro srauto/slėgio sensorių ir kontrolės modulių. Jų paskirtis - fiksuoti esamus parametrus ir apskaičiuoti normas, siekiant išgauti geriausią automobilio dinamiką bei ekologinius rodiklius. Dažnu atveju, jiems nebeveikiant arba prastai veikiant, prarandama variklio galia. Pavyzdžiui, oro srauto matuokliui sugedus, automobiliui siunčiama neteisinga informacija, o vienas iš ryškiausių gedimo signalizatorių yra dingusi trauka. Taip pat gali kilti problemų dėl prietaisų skydelio saugiklių perdegimo, kuris gali sutrikdyti variklio darbą ir sukelti netolygų apsukų veikimą.
Sprendimas: Atlikti kompiuterinę diagnostiką, kad būtų nustatyta elektronikos gedimų priežastis. Tikrinti visus daviklius, jų jungtis ir laidus.
Prastos kokybės degalai
Geros kokybės degalai gali padėti išvengti įvairių problemų. Prastos kokybės dyzelinas, net ir dėl netinkamos sudėties, gali pakenkti variklio galiai. Jame gali būti nešvarumų, degimas gali būti neefektyvus, kuro sistemoje gali likti nuosėdų, o išmetimo sistemoje - nuodegulių.
Sprendimas: Naudoti tik aukštos kokybės degalus ir reguliariai tikrinti kuro sistemos švarumą.
Sankabos problemos
Jei apsukos kyla, o automobilis negreitėja, tai gali reikšti, kad sankaba yra sugedusi. Tokiu atveju taip pat turėtų jaustis specifinis svylančių sankabos diskų kvapas. Pavyzdžiui, jei sankabos pedalas turi labai didelę laisvą eigą, t. y. spaudžiant pedalą iki pusės jis visiškai laisvas, o tik nuo vidurio maždaug atsiranda sankaba ir nusiminama normaliai, tai nuo pat pradžių gali reikšti sankabos problemas.
Kaip patikrinti sankabą, ar sudegusi, ar ne:
- Padidėjusios variklio apsukos, bet automobilis negreitėja.
- Specifinis svylančių sankabos diskų kvapas.
Variklio kompresijos trūkumas
Kompresijos slėgis yra dyzelino degimo paleidimo mechanizmas, todėl nuolatinis efektyvaus suspaudimo slėgio sumažėjimas laikui bėgant turės tiesioginės įtakos oro ir dyzelinio mišinio degimui senstant varikliui.
Sprendimas: Būtina atlikti kompresijos matavimus cilindruose ir žiūrėti, ar slėgis cilindruose atitinka normas.
Variklio pagalvių problemos
Variklio pagalvių paskirtis - laikyti pritvirtintą variklį po variklio dangčiu. Ši automobilio detalė dažniausiai genda dėl natūralaus automobilio susidėvėjimo, variklio mechaninių gedimų ar padidėjusios variklio vibracijos. Plyšus automobilio variklio pagalvei susidursite su dar labiau padidėjusia variklio vibracija, sumažėjusia trauka.
Katalizatoriaus užsikimšimas
Katalizatorius skirtas apsaugoti mus ir aplinką nuo kenksmingų išmetamųjų dujų. Šią automobilio dalį rekomenduojama keisti kas 150-180 tūkst. kilometrų.
Galios dingimo diagnostikos ir sprendimo procesas
Norint nustatyti sumažėjusios traukos priežastį, pirmiausia reikėtų kreiptis į specialistus ir atlikti kompiuterinę diagnostiką. Patikrinami visi automobilio kompiuteryje saugomi gedimų kodai ir jie pašalinami. Taip pat būtina patikrinti, ar degaluose nėra akivaizdžių užteršimo vandeniu ir/arba bakterijų suformuotų dumblių požymių. Kuro ir oro filtrai bei vandens separatoriai turi būti patikrinti. Atliekami degalų srauto ir slėgio bandymai, kad būtų galima patikrinti, ar kuro sistema veikia efektyviai, ypač atsižvelgiant į įpurškimo pradžios laiką / nustatymus. Kartais dėl purkštukų veikimo gali būti pernelyg ilgas uždelsimas tarp purkštuko impulso ir faktinio įpurškimo, tačiau dažniausia problema yra purkštukų užteršimas ar jų gedimai. Jei su purkštukais ir kuro įpurškimo sistema viskas tvarkoje, o galios trūkumas vis tiek jaučiamas, būtina atlikti kompresijos matavimus cilindruose ir patikrinti, ar slėgis atitinka normas, nes kompresijos slėgis yra dyzelino degimo paleidimo mechanizmas. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į kliūtis oro įsiurbimui. Senesni dyzeliniai varikliai galėjo veikti „ant bet ko“, tačiau dabartiniai motorai reikalauja nuolatinės priežiūros, periodinių patikrų, kokybiškų degalų ir alyvos.
Atsakymas į daugumą aukščiau išvardintų priežasčių, lemiančių traukos sutrikimus - reguliari ir profesionali automobilio priežiūra. Laiku keičiant automobilio tepalus, tepalų ir kuro filtrus, katalizatorių ir kitas daugiausiai priežiūros reikalaujančias dalis bei užtikrinant gedimų prevenciją, tikėtina, jog su traukos problemomis jūs nesusidursite.
Jei pastebėjote pirmuosius traukos praradimo ženklus, nedvejokite ir kreipkitės į specialistus. Jei traukos problemų išvengti nepavyko, pirmiausia rekomenduojame apsilankyti specializuotame automobilių servise ir atlikti profesionalią automobilio diagnostiką, kuri leis nustatyti, kas lėmė traukos sumažėjimą. Tik visapusiškai išsprendus šią problemą, ilgam neteks susidurti su tokio tipo gedimais.