Lietuvos teisėje yra aiškiai atskirtos dvi skirtingos teisinės sąvokos: administracinės baudos skyrimo terminas ir jau paskirtos baudos įvykdymo terminas. Pirmasis senaties terminas nustato, per kiek laiko institucijos turi skirti baudą, o antrasis apibrėžia, per kiek laiko valstybė gali įvykdyti jau paskirtą baudą.
Administracinės baudos skyrimo terminas
Administracinės nuobaudos už padarytus pažeidimus gyventojams turi būti pritaikytos per dvejus metus nuo nusižengimo padarymo - toks yra administracinės baudos skyrimo senaties terminas. Jei sprendimas priimamas per dvejų metų laikotarpį, bauda nebegali būti skiriama.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad Kelių eismo taisyklės (KET) apibrėžia eismo dalyvių pareigas ir draudimus, tačiau nereglamentuoja administracinės atsakomybės ar senaties terminų. KET nuostatos naudojamos siekiant nustatyti, ar pažeidimas įvyko, o senaties terminai visada vertinami pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK).
Administracinės baudos vykdymo senaties terminas
Net jei bauda buvo teisėtai paskirta, tai nereiškia, kad ji gali būti vykdoma neribotą laiką. Priverstiniam vykdymui ANK 672 straipsnio 3 dalis nustato penkerių metų administracinės baudos vykdymo senaties terminą.
Kada senaties terminas netenka prasmės?
Lietuvos antstolių prezidiumo narė, antstolė Sonata Vaicekauskienė paaiškina, kad jei su asmens byla ne mažiau nei kas dveji metai yra atliekami procesiniai veiksmai, senaties terminas netenka prasmės. Antstoliai įspėja, kad net ir prieš kelias dešimtis metų įgytos skolos niekur nedingsta ir baudas vis vien anksčiau ar vėliau teks sumokėti. Jei antstolis bent kas dvejus metus atlieka tam tikrus procesinius veiksmus, baudos gyventojus gali pasivyti net iš praėjusio amžiaus.
Antstoliai reguliariai tikrina, ar žmogus dirba, ar turi sąskaitų, ar įsigijo turto, gal paveldėjo. Pavyzdžiui, sąskaita gali būti areštuota net ir dešimt metų, ir jei joje joks veiksmas nevyksta, piniginės lėšos nepatenka, tas areštas kabo. Dabartinė antstolių informacinė sistema leidžia areštuoti visas skolininko sąskaitas į ateitį. Jeigu atidaroma nauja sąskaita bet kuriame banke, automatiškai užsideda areštas ir nusirašo piniginės lėšos.
Pavyzdys iš praktikos: baudos iš jaunystės
Portalo tv3.lt skaitytojas Gediminas, dirbantis užsienyje, susidūrė su tokia situacija, kai jam buvo užblokuota banko sąskaita Lietuvoje. Susisiekus su antstoliu paaiškėjo, kad jis turi krūvą nesumokėtų baudų už pažeidimus, padarytus prieš 15-20 metų (viršytą greitį, važiavimą be diržo ir pan.). Bendra suma siekė apie 560 eurų. Gediminas nežinojo apie šias baudas, kol nebuvo užblokuota jo sąskaita.
Antstolė S. Vaicekauskienė paaiškino, kad antstolis vieną kartą metuose tikrino Gedimino bylą, ir jam atsidarius sąskaitą Lietuvoje, ji buvo užblokuota dėl sukauptų skolų. Tai rodo, kad net po ilgo laiko tarpo, jei antstolis atlieka procesinius veiksmus, senaties terminas netenka galios.
Antstolių prieiga prie duomenų ir naujos tendencijos
Antstolė S. Vaicekauskienė pastebi, kad šiuo metu antstoliai gali prieiti prie daugiau duomenų, todėl skolas išieškoti tapo lengviau. Pavyzdžiui, anksčiau Lietuvos antstoliai negalėjo areštuoti „Revolut“ sąskaitų, tačiau dabar tai jau įmanoma. Dėl to daug žmonių, dirbusių užsienyje ir turinčių skolų, grįžę į Lietuvą ir norėdami tvarkytis gyvenimą, imti paskolas, patys kreipiasi dėl skolų sumų, kad jų kredito istorija būtų tvarkinga.
Vis dėlto, sužiūrėti visus emigrantus yra sudėtinga. Jei žmogus dirba užsienyje per Lietuvos kompaniją, antstolis mato viską „Sodroje“. Tačiau didelė dalis išvykusiųjų dirba nelegaliai užsienyje, ir šiai dienai antstolis neturi galimybės matyti tokios informacijos. Registrų centre gyventojų registre gali būti užfiksuota informacija apie išvykimą į užsienį, tačiau pasitaiko atvejų, kai skolininkai deklaruoja išvykimą tik tam, kad nemokėtų komunalinių mokesčių Lietuvoje, nors realiai čia gyvena.
Skolų išieškojimo išlaidos
Lietuvos Antstolių rūmų interneto svetainėje nurodoma, kad gyventojui, kuris turi antstolių išieškomų skolų, teks padengti ne tik pačias skolas, bet ir sumokėti už jų išieškojimą. Sprendimo vykdymo išlaidos pradedamos skaičiuoti iš karto po to, kai vykdomasis raštas pateikiamas antstoliui.
Galutinė mokėtinų išlaidų suma priklauso nuo atliktų procesinių veiksmų kiekio ir sudėtingumo. Kuo daugiau veiksmų tenka atlikti antstoliui, tuo didesnės susidaro vykdymo išlaidos. Antstolių rūmai pataria kuo skubiau sumokėti skolą ir pradiniame išieškojimo etape susidariusias vykdymo išlaidas. Jei sumokėti iš karto nėra galimybės, reikėtų tartis su išieškotoju ir antstoliu dėl skolos mokėjimo dalimis ir suteikti antstoliui visą informaciją apie savo turtinę padėtį.
Pagal Sprendimų vykdymo instrukciją, atlygis antstoliui už skolos išieškojimą gali siekti nuo 8 eurų iki kelių tūkstančių. Be to, reikia mokėti nuo 12 iki 220 eurų administracinį mokestį. Tikslios administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui sumos nurodomos Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Daugiau atsakymų į aktualius skolų išieškojimo klausimus pateikiama Lietuvos Antstolių rūmų svetainėje.