Transporto įmonės, siekdamos efektyviai vykdyti darbo funkcijas, patiki savo darbuotojams (vairuotojams) valdyti brangias transporto priemones, tokias kaip vilkikai ir puspriekabės. Nors vairuotojai yra apmokomi ir instruktuojami prieš kiekvieną reisą, visiškai eliminuoti situacijas, kai padaroma žala įmonės turtui, yra sudėtinga. Darbo teisiniuose santykiuose galioja darbuotojo atsakomybė prieš darbdavį, tačiau kyla klausimas, ar to pakanka, ypač atsižvelgiant į naujojo Darbo kodekso (DK) nuostatas, kuriose nebeliko normų, reglamentavusių visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Šiame straipsnyje analizuojamos vežėjo įmonės galimybės išsireikalauti žalos atlyginimą iš vairuotojo ir svarbiausia - kokia apimtimi.
Darbuotojo materialinės atsakomybės ribos
Kaip ir ankstesniame reglamentavime, darbuotojo prievolė atlyginti visą padarytą turtinę žalą buvo ribojama jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžiu. Naujajame Darbo kodekse nustatyta, kad žalą padarius dėl darbuotojo didelio neatsargumo, atlygintinos žalos riba yra šeši vidutiniai darbo užmokesčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad didelis neatsargumas pasireiškia tuomet, kai asmuo ignoruoja paprasčiausias, kiekvienam asmeniui suvokiamas atsargumo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-03-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2004; Vilniaus apygardos teismo 2010-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-545-520/2010).
Teritorinė ir šakos kolektyvinė sutartis gali numatyti kitus atlyginamos turtinės žalos dydžius, tačiau jie negali viršyti dvylikos darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 str.).
Visiškos materialinės atsakomybės išimtys
Naujajame Darbo kodekse numatytos išimtys, įgalinančios darbdavį išsireikalauti iš vairuotojo visą žalą dėl transporto priemonės sužalojimo atlyginimą. Tai yra šie atvejai:
- Darbuotojas žalą padarė tyčia.
- Žalą padarė darbuotojo veikla, turinti nusikaltimo požymių.
- Žalą padarė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų vairuotojas.
Kaltės formos ir įrodinėjimas
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kaltė gali pasireikšti dviem formomis: tyčia ir neatsargumu. Kaltės formos skirstomos į rūšis:
- Tiesioginę tyčią.
- Netiesioginę tyčią.
- Neatsargumą dėl perdėto pasitikėjimo.
- Neatsargumą dėl nerūpestingumo.
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D., bylos Nr. 3K-3-446/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Pakruojo ūkininkų kredito unija v. A. E. R., bylos Nr. 3K-3-47/2011; kt.)
Siekdamas visos patirtos žalos atlyginimo, darbdavys turi įrodyti darbuotojo tyčią, nusikaltimo požymius arba neblaivumą. Su neblaivumu yra kiek paprasčiau - pakanka administracinio nusižengimo tyrimą atlikusio pareigūno surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto iš sveikatos priežiūros įstaigos.
Sunkiausia įrodyti vairuotojo tyčią. Tiesiogine tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sąmoningai siekiama padaryti žalos. Netiesioginė tyčia konstatuojama tada, kai sąmoningai leidžiama žalai atsirasti (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2275/2012).
Žalos dydžio nustatymas
Tiek riboto, tiek ir visiško žalos atlyginimo atvejais nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į:
- Netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius).
- Žalą padariusio darbuotojo ir žalą patyrusio darbdavio kaltės laipsnį ir jų veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo.
- Faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė bei gamybinė rizika.
Netyčinės žalos padarymo atveju darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgti ir į vairuotojo finansines bei ekonomines galimybes. Vairuotojas, didžiąją dalį pajamų gaunantis dienpinigiais, gali būti pripažintas turįs menkas finansines ir ekonomines galimybes atlyginti darbdaviui visą padarytą žalą.
Kompensacinės žalos atlyginimo pagrindai: jūsų emocinio sielvarto vadovas
Darbuotojo civilinės atsakomybės draudimas
Nuo 2017-07-01 įsigaliojusiame Darbo kodekse numatyta naujovė - darbuotojo civilinės atsakomybės draudimas. Prieš apdraudžiant darbuotojo civilinę atsakomybę, būtina susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis. Taip pat vertėtų draustis pagal visos žalos atlyginimo sąlygas ir drausti vairuotojo atsakomybę trečiųjų asmenų atžvilgiu (pvz., jeigu sugadintas krovinys). Tokiu atveju vairuotojas ir darbdavys trečiųjų asmenų atžvilgiu būtų apsaugoti nuo bet kokių reikalavimų. Darbdavys arba nukentėjęs trečiasis asmuo turėtų kreiptis dėl draudimo atlyginimo išmokėjimo tiesiogiai į draudiką.
Žalos išskaitymas iš darbo užmokesčio
Išskaitant žalos atlyginimą iš vairuotojo darbo užmokesčio, galioja tam tikri apribojimai:
- Išskaitos dydis iš užmokesčio, neviršijančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, dalies negali viršyti dvidešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio.
- Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio, jeigu darbo ginčą nagrinėjęs organas nenustato mažesnio išskaitų dydžio (DK 150 str.).
tags: #nepinamecii #taksi #vairuotojo #materialine #atsakonybe