Lietuvos keliuose vis dažniau susiduriama su pavojingais eismo dalyviais, kurie kelia grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Nors visuomenėje dar gajūs įvairūs anekdotiniai pasakojimai apie neblaivius vairuotojus, pastaruoju metu pastebima negatyvaus požiūrio į tokius asmenis didėjimo tendencija. Ypač skaudžios pasekmės kyla, kai neblaivus vairuotojas ne tik ignoruoja Kelių eismo taisykles (KET), bet ir demonstruoja agresiją prieš policijos pareigūnus.
Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už vairavimą apsvaigus
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo baudžiamoji atsakomybė už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 281 str. 7 d. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. už analogišką pažeidimą, nepriklausomai nuo girtumo sunkumo laipsnio, asmenims buvo galima taikyti tik administracinę atsakomybę. Šis baudžiamojo kodekso papildymas akivaizdžiai sugriežtino atsakomybę už vairavimą išgėrus.
Dabar administracinė atsakomybė taikoma tik asmenims, kuriems nustatomas girtumas nuo 0,4 prom. iki 1,5 prom. Asmenims, kuriems nustatomas vidutinis (nuo 1,51 prom. iki 2,5 prom.) arba sunkus (nuo 2,51 prom.) girtumo laipsnis, gresia baudžiamoji atsakomybė.
Įstatymas nereikalauja jokių papildomų pasekmių - pakanka vien fakto, kad neblaivus asmuo sėdo prie vairo. Už šį tyčinį nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama maksimali bauda iki 500 MGL (19 000 eurų), areštas arba laisvės atėmimo bausmė. Be to, asmeniui taikomos baudžiamojo poveikio priemonės: teisės vairuoti atėmimas nuo vienerių iki trejų metų ir transporto priemonės (arba jos vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimas.
Baudžiamosios bylos procesas ir atleidimas nuo atsakomybės
Dauguma bylų dėl vairavimo išgėrus yra perduodamos į teismą supaprastinto proceso tvarka, kai įtariamasis prisipažįsta ir sutinka su siūloma bausme. Visgi, reali laisvės atėmimo bausmė skiriama išimtinais atvejais, atsižvelgiant į asmens teistumą bei lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
Vairavimas neblaiviam priskiriamas prie tyčinių nesunkių nusikaltimų. Asmuo, nusikaltęs pirmą kartą, pripažinęs savo kaltę bei dėl to gailėjęsis, atlyginęs arba įsipareigojęs atlyginti žalą (jeigu tokia buvo padaryta) ir esant pa
Teisinė atsakomybė už vairavimą apsvaigus: ką svarbu žinoti
Lietuvos keliuose vis dažniau susiduriama su pavojingais eismo dalyviais, kurie kelia grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Nors visuomenėje dar gajūs įvairūs anekdotiniai pasakojimai apie neblaivius vairuotojus, pastaruoju metu pastebima negatyvaus požiūrio į tokius asmenis didėjimo tendencija. Ypač skaudžios pasekmės kyla, kai neblaivus vairuotojas ne tik ignoruoja Kelių eismo taisykles (KET), bet ir demonstruoja agresiją prieš policijos pareigūnus.Baudžiamoji atsakomybė už vairavimą apsvaigus
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo baudžiamoji atsakomybė už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 281 str. 7 d. Šis pakeitimas akivaizdžiai sugriežtino atsakomybę: dabar administracinė atsakomybė taikoma tik asmenims, kuriems nustatomas girtumas nuo 0,4 prom. iki 1,5 prom.Asmenims, kuriems nustatomas vidutinis (nuo 1,51 prom. iki 2,5 prom.) arba sunkus (nuo 2,51 prom.) girtumo laipsnis, gresia baudžiamoji atsakomybė. Įstatymas nereikalauja jokių papildomų pasekmių - pakanka vien fakto, kad neblaivus asmuo sėdo prie vairo.
Baudžiamosios bylos procesas ir išimtys
Dauguma bylų dėl vairavimo išgėrus yra perduodamos į teismą supaprastinto proceso tvarka, kai įtariamasis prisipažįsta ir sutinka su siūloma bausme. Visgi, reali laisvės atėmimo bausmė skiriama išimtinais atvejais, atsižvelgiant į asmens teistumą bei lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.Atleidimas nuo atsakomybės pagal laidavimą
Kai kuriais atvejais, esant tam tikroms sąlygoms (pirmas kartas, atlyginta žala, gailėjimasis), asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laidavimas - tai vienas iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų, kai teismaNegirtas vairuotojas apkaltintas girtumu: teisinė informacija ir gynybos būdai
Lietuvos keliuose vis dažniau susiduriama su pavojingais eismo dalyviais, kurie kelia grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Nors visuomenėje dar gajūs įvairūs anekdotiniai pasakojimai apie neblaivius vairuotojus, pastaruoju metu pastebima negatyvaus požiūrio į tokius asmenis didėjimo tendencija. Ypač skaudžios pasekmės kyla, kai neblaivus vairuotojas ne tik ignoruoja Kelių eismo taisykles (KET), bet ir demonstruoja agresiją prieš policijos pareigūnus.
Tačiau pasitaiko atvejų, kai vairuotojai jaučiasi nepagrįstai apkaltinti neblaivumu arba susiduria su procedūriniais netikslumais. Svarbu suprasti, kad vairuotojas visų pirma yra žmogus ir jo teises gina įstatymai. Ar girtas vairuotojas, ar negirtas - iš jo tyčiotis negalima, o teisinė sistema numato aiškius mechanizmus tiesai nustatyti.
Teisinė atsakomybė už vairavimą apsvaigus
Nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo baudžiamoji atsakomybė už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 281 str. 7 d. Šis pakeitimas akivaizdžiai sugriežtino atsakomybę, nes iki tol už analogišką pažeidimą, nepriklausomai nuo girtumo laipsnio, buvo taikoma tik administracinė atsakomybė.
Šiuo metu galiojanti tvarka skirstoma pagal nustatytas promiles:
| Girtumo laipsnis | Promilių kiekis kraujyje | Atsakomybės rūšis |
|---|---|---|
| Lengvas girtumas | Nuo 0,41 prom. iki 1,5 prom. | Administracinė atsakomybė |
| Vidutinis girtumas | Nuo 1,51 prom. iki 2,5 prom. | Baudžiamoji atsakomybė |
| Sunkus girtumas | Nuo 2,51 prom. | Baudžiamoji atsakomybė |
Įstatymas nereikalauja jokių papildomų pasekmių - pakanka vien fakto, kad neblaivus asmuo sėdo prie vairo. Už šį tyčinį nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama maksimali bauda iki 500 MGL (19 000 eurų), areštas arba laisvės atėmimo bausmė. Be to, taikomos baudžiamojo poveikio priemonės: teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 3 metų ir transporto priemonės konfiskavimas.
Klaidingi alkotesterio parodymai ir kraujo tyrimo svarba
Viena svarbiausių teisinių garantijų vairuotojui, kuris mano esantis negirtas, yra tai, kad policijos alkotesterio parodymų nepakanka baudžiamajai bylai galutinai pagrįsti. Testo rezultatai iškvepiamuoju oro būdu nėra visiškai tikslūs, nes parodymai priklauso nuo to, kiek laiko praėjo nuo alkoholio vartojimo ir kitų aplinkybių.
Siekiant maksimalaus tikslumo, baudžiamosiose bylose privaloma atlikti kraujo tyrimą toksikologijos laboratorijoje. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai vairuotojams pavyksta išvengti baudžiamosios atsakomybės būtent dėl kraujo tyrimo rezultatų. Pavyzdžiui, jei alkotesteris parodė virš 1,5 prom., bet ištyrus kraują nustatoma 1,49 ar 1,50 promilės, ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ir asmuo baudžiamas tik administracine tvarka.
NARKOTIKŲ EKSPERTĖ: TAI nupirkti LENGVIAU už alkoholį, PRIEVARTAVIMO narkotikai, Pojūčiai | TG102
Pakartotinio patikrinimo taisyklės
Nuo 2019 m. balandžio 1 d. pasikeitė neblaivumo nustatymo taisyklės. Jei policijos patikrinimo metu nustatoma 1,51 ir daugiau promilių (arba 0,41 prom. eismo įvykio atveju), pareigūnai privalo:
- Atlikti pakartotinį tikrinimą ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių.
- Jei rezultatai skiriasi, laikoma, kad nustatyta koncentracija yra mažiausia iš gautų rezultatų.
Būtinasis reikalingumas kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė
Lietuvos teisinėje sistemoje egzistuoja būtinojo reikalingumo sąvoka. Tai situacija, kai asmuo sąmoningai padaro žalą (vairuoja neblaivus), siekdamas pašalinti jam pačiam ar kitiems asmenims gresiantį realų pavojų, kurio nebuvo įmanoma pašalinti kitomis priemonėmis.
Pavyzdys: Jei namiškių (vaiko ar sutuoktinio) sveikatai iškyla akivaizdus pavojus, susisiekti su medikais nėra galimybės, o vienintelis prieinamas vairuotojas yra lengvai apsvaigęs, jis gali nuspręsti vežti ligonį į gydymo įstaigą. Teismas, įvertinęs medžiagą (skambučių išklotines, medikų pažymas), tokius veiksmus turėtų prilyginti veikimui būtinojo reikalingumo sąlygomis ir neskirti sankcijos.
Kad būtinasis reikalingumas būtų pripažintas teisėtu, jis turi atitikti šias sąlygas:
- Gresiantis pavojus turi būti realus ir akivaizdus.
- Pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis.
- Padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.
Atleidimas nuo atsakomybės pagal laidavimą
Dauguma bylų dėl vairavimo išgėrus perduodamos į teismą supaprastinto proceso tvarka. Jei asmuo nusikalto pirmą kartą, prisipažįsta ir gailisi, jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laidavimas reiškia, kad kaltininkas perduodamas pasitikėjimo verto asmens (giminaičio, artimojo) atsakomybei.
Bylos nutraukimas pagal laidavimą nesukelia teisinių pasekmių - asmuo laikomas neteistu, jam neskiriama bausmė. Tačiau tai nereiškia visiško reabilitavimo, nes vairuotojui vis tiek gali būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės, pavyzdžiui, draudimas vairuoti tam tikrą laiką.
Teisės vairuoti grąžinimas ir prevencija
Asmenys, iš kurių buvo atimti vairuotojo pažymėjimai, turi galimybę sutrumpinti nustatytą terminą (ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko), pateikę prašymą teismui. Pagal LR Saugus eismo automobilių keliais įstatymą, teisė vairuoti grąžinama atlikus medicininę ir švietėjišką atestaciją, baigus papildomą mokymą ir perlaikius egzaminus.
Alternatyvios priemonės:
- Alkoblokas: Teismas gali skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (paprastai 1-2 metams).
- A3 programa: Elgesio pokyčio programa (12 akad. val.), kurią dažnai reikalaujama baigti norint anksčiau atgauti teisę vairuoti.
Nors baudžiamoji atsakomybė yra svarbus įrankis, pareigūnai ir teisininkai pabrėžia, kad ji viena problemos neišspręs. Reikalingi kompleksiniai pokyčiai visuomenės požiūryje į alkoholio vartojimą. Policijos pareigūnai ragina visus eismo dalyvius laikytis taisyklių, būti drausmingiems ir primena, kad saugus kelias priklauso nuo kiekvieno iš mūsų atsakingumo.
tags: #negirtas #vairuotojas #apkaltintas #girtumu