Neblaivių vairuotojų pavardžių viešinimas ir teisinės pasekmės

Šiame straipsnyje nagrinėjama administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, taip pat situacijos, kai vairuotojai vengia tikrintis blaivumą, ir su tuo susijusios teisinės pasekmės. Bus aptarta ir viešinimo politika bei jos pokyčiai, teisinės sistemos spragos ir visuomenės nuomonė dėl neblaivių vairuotojų pavardžių skelbimo.

Teisinės problematikos nagrinėjimas administracinio nusižengimo bylose

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) kasaciniame teisme išnagrinėjo bylą, kurioje asmuo pripažintas kaltu dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam. Teismas išaiškino, kad baudžiamoji atsakomybė už neblaivumo patikrinimo vengimą kyla tuomet, kai asmuo savo sąmoningais veiksmais ar neveikimu demonstruoja valią nesitikrinti, nors jam buvo suteikta tokia galimybė.

Argumentai ir teismo pozicija ginčuose dėl blaivumo patikrinimo

Kasacinis teismas atmetė argumentus, kad teismai netinkamai vertino policijos pareigūnų veiksmų atitiktį teisiniam reguliavimui ir netinkamai aiškino vengimo tikrintis blaivumą požymį. LAT pabrėžė, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis būti patikrinamas, ar nėra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Teisės aktuose nėra įtvirtintas baigtinis policijos pareigūnų atliekamų veiksmų, nustatant asmens neblaivumo ar apsvaigimo požymius, sąrašas. Teismas nurodė, kad „Neblaivumo požymiams nustatyti gali pakakti sklindančio alkoholio kvapo, neadekvačios elgsenos, nerišlios kalbos, nekoordinuotų judesių“.

Teisėjų kolegija byloje pritarė žemesnės instancijos teismų sprendimams, kad nuteistasis, bandydamas diktuoti savas patikrinimo sąlygas ir vilkindamas patikrinimą, vengė pasitikrinti neblaivumą, nors tokia galimybė jam buvo suteikta. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad asmuo, suprasdamas, kokios informacijos iš jo norima, tačiau siekdamas vilkinti patikrinimą alkotesteriu, iš esmės nesuteikė pareigūnams informacijos apie alkoholio gėrimo laiką, o tik siekė išvengti tikrinimo. Tokia situacija buvo tinkamai pripažinta vengimu tikrintis neblaivumą. Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Viešinimo politika ir jos pokyčiai

Skaitytojai dažnai teiraujasi, kodėl spaudoje nebėra skelbiami neblaivių vairuotojų pavardės, kaip tai buvo daroma anksčiau. Anksčiau rajonų žiniasklaidai policijos komisariatai teikdavo informaciją apie policijai įkliuvusius neblaivius vairuotojus, įskaitant jų vardus ir pavardes. Policijos komisariatai paaiškino, kad tokia tvarka pasikeitė dėl Asmens duomenų apsaugos įstatymo sugriežtinimo. Pavyzdžiui, „Ukmergės žiniose“ tokia informacija paskutinį kartą buvo išspausdinta 2013 m.

Dėl duomenų neviešinimo Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos teko atsakyti, kad „Nebeviešinami duomenys todėl, kad teismo sprendimai buvo nepalankūs tokiam viešinimui. O šių sprendimų policija privalo laikytis.“ Tačiau Vidaus reikalų ministerija nurodė nekaupianti teismų sprendimų, todėl konkrečius teismo sprendimus galėtų patikslinti Nacionalinė teismų administracija.

Istorija ir teisiniai precedenta

Nuo 2004-ųjų, kai Vilniaus miesto VPK viršininko nurodymu buvo pradėta kurti speciali rubrika „Jie vairavo neblaivūs“ ir viešinti didžiausių KET pažeidėjų duomenis internete, prasidėjo neblaivių vairuotojų viešumo epopėja Lietuvoje. Ne vienas pažeidėjas šmėžavo lentoje, kol reikalai nepalietė to laikmečio garsenybių, kurių tokia „garbė“ nežavėjo ir buvo apskųsta Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (VDAI). Pastaroji dar 2007 m. uždraudė įstatymo tarnams savo tinklalapyje talpinti neblaivių vairuotojų duomenis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2008 m. balandžio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-525-689-08 galutinai sudėjo taškus. LVAT visiškai teisingai nustatė, kad teisės pažeidėjų duomenų viešinimo teisinis pagrindas yra visuomenės teisėtas interesas. Teisme apginta Vilniaus policijos lyderystė užkrėtė ir regionus, tačiau vėliau palaipsniui iniciatyva prigeso - duomenys pradėti riboti, rubrika „Jie vairavo neblaivūs“ tyliai išnyko, regioninės iniciatyvos dingo ir t.t. To priežastys įvardijamos kaip didelis pažeidėjų nepasitenkinimas, skundai ir t.t.

Teisės normos susijusios su šiuo klausimu realiai nepasikeitė nuo 1995 m., kai buvo priimta ES asmens duomenų teisinės apsaugos direktyva 95/46/EB. Taisyklės susijusios su teisėtu interesu, interesų balansu ir visuomenės informavimu yra praktiškai pažodžiui tokios pat ir ES Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR). Demokratinėje visuomenėje valstybės tarnybos viešumas ir skaidrumas yra pamatiniai principai, nuosekliai formuluojami doktrinoje ir įstatymuose. Visuomenė turi teisę žinoti apie valstybės tarnų (politikų ir valstybės tarnautojų) prasižengimus ir apie jiems reiškiamus įtarimus, kadangi tai yra pasitikėjimo politine sistema, valstybės tarnyba ir pačia valstybe prielaida. Panaši situacija susiklosto ir tais atvejais, kai teisės pažeidėjas nėra valstybės tarnas, tačiau kitaip yra viešas asmuo. Viešam asmeniui tenka didesnės pareigos, tarp jų ir susijusios su viešumu.

Specifinės situacijos ir teisiniai išaiškinimai

Ukmergės krašto naujienų portalas vilkmerge.lt informavo apie teismo posėdį, kuriame liudijo policijos pareigūnai, sustabdę mero vairuojamą visureigį. Policininkai pajuto nuo A. Kopūsto sklindantį alkoholio kvapą bei pastebėjo sutrikusią kalbą ir judesių koordinaciją. Alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas 0,81 promilės girtumas. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertė neigė visas mero gynybos versijas. Ligoninėje, kurios steigėja yra rajono savivaldybė, taip pat nebuvo atlikti visi veiksmai, kad būtų galima teigti, jog A. Kopūstas vairavo blaivus. Gydytoja Rūta Striogienė nustatė, kad A. Kopūstas tuo metu buvo visiškai blaivus, tačiau teisme liudijo, kad girtumas buvo tikrinamas ne tik alkotesterio pagalba, bet buvo atlikti įvairūs medicininiai testai.

Prevencinis darbas ir išimtinės aplinkybės

Šiuo metu Lietuvoje už transporto priemonių vairavimą neblaiviam yra numatyta pakankamai griežta administracinė atsakomybė. Tačiau nėra užtikrinta, kad administracinės baudos būtų ne tik paskirtos, bet ir realiai atliktų prevencinį darbą.

Teismai visada laikėsi pozicijos, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas netaikomas tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas visas aplinkybių kompleksas, bylojančių pažeidėjo naudai. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad išimtinės aplinkybės nustatinėjamos kiekvienu atveju individualiai.

Būtinasis reikalingumas kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė

Būtinasis reikalingumas apibūdinamas kaip situacija, kai asmuo, ypatingomis aplinkybėmis, siekdamas pašalinti jam pačiam ar kitiems asmenims gresiantį realų pavojų, sąmoningai padaro kitą žalą. Paprasčiau tariant, tai žalingi veiksmai, padaryti siekiant pašalinti gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias sąlygas: grėsmė valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; realus, akivaizdus gresiantis pavojus; pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis.

Pateikiamas pavyzdys: jei namiškių (žmonos ar vaiko) sveikatai iškyla realus ir akivaizdus pavojus, nėra galimybės susisiekti su gydymo įstaiga, o vienintelis vairuotojas yra lengvai apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau pavojų įmanoma pašalinti tik nuvežant sergantį asmenį į gydymo įstaigą. Tokiu atveju, net ir būdamas lengvai apsvaigęs, vairuotojas gali būti sustabdytas policijos pareigūnų. Nors ir gali būti surašytas administracinio pažeidimo protokolas, teismas, įvertinęs šias aplinkybes ir pateiktą medžiagą, turėtų prilyginti vairuotojo veiksmus veikimui būtinojo reikalingumo sąlygomis ir neskirti sankcijos.

Teisinės sistemos spraga: vengimas tikrintis

Vairuotojas laikomas apsvaigęs nuo alkoholio ir tuo atveju, kai jis vengia blaivumo patikrinimo. Sankcijos už girtumą taikomos tik tada, jeigu girtumas yra užfiksuotas. Transporto priemones vairuojančių asmenų girtumas gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinant alkotesteriu arba medicininėje apžiūroje.

Teisės vairuoti grąžinimas

Asmenys, kuriems buvo atimti vairuotojo pažymėjimai, turi galimybę sutrumpinti nustatytą terminą ne mažiau kaip puse paskirtojo laiko. Norint anksčiau laiko atgauti teisę vairuoti transporto priemonę, asmuo turi pateikti prašymą. Tačiau tai padaryti asmeniui leidžiama tik esant tam tikroms įstatyme numatytoms sąlygomis. Teisė vairuoti transporto priemones grąžinama po medicininės ir švietėjiškos atestacijos, baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą.

Visuomenės ir institucijų požiūris į viešinimą

Skaitytojai siūlo, kad laikraščio puslapiuose atsirastų nuolatinės rubrikos, kuriose būtų skelbiamos vairavusių išgėrus pavardės, galbūt - netgi publikuojamos jų nuotraukos. Tam, kad laikraštyje atsirastų nuolatinė rubrika, smerkianti neblaivius vairuotojus, pritarė Vida Kanapkienė, Algirdas Budginas ir Seimo narys Vaidotas Bacevičius. Jų nuomone, viešinimas būtų tik į naudą, nes gyvename mažoje bendruomenėje, ir būti paviešintam važiavus išgėrus būtų gėda. V. Bacevičius pasiūlė inicijuoti įstatymo pataisą, kad už vairo iš esmės būtų sėdama visiškai blaiviems. Juozas Mažeika pabrėžė visuomenės atsakomybę ir poreikį rūpintis svečių transportu ar nakvyne. Danutė Skruibienė atkreipė dėmesį į tai, kad neblaivūs už vairo sulaikomi ir valdžios atstovai, ir paminėjo kitų šalių kultūrą, kurioje girtiems vairuotojams tenka atsistatydinti. A. Budginas ir V. Bacevičius siūlė kavinėse ir baruose įrengti stendus su avarijų nuotraukomis.

Kiti skaitytojai skeptiškiau vertino viešinimo efektyvumą. Eglė Kirpienė iš Marijampolės mano, kad vieši neblaivių vairuotojų sąrašai nedaug teduoda naudos, nes tas pats žmogus gali pakartotinai pakliūti į tokius sąrašus. Vytautas Sigitas Draugelis, Lietuvos Seimo narys, teigė, kad demokratinėje valstybėje paslapčių neturi būti, o nubaustas ir paskelbtas girtas vairuotojas - tai eilinė informacija, gėdingai atspindinti Lietuvos kasdienybę, todėl ji nėra slapta. Anonimai iš interneto siūlė įvairias drastiškas priemones, tokias kaip užrašai ant automobilių durelių, teisių atėmimas bent metams, automobilio konfiskavimas ar net įkalinimas.

Priežastys dėl viešinimo nutraukimo

Policijos komisariatai, kurie turi savo internetines svetaines, vairuojančiais girtuokliais (beje, tik jau nubaustais - tai yra įrodžius jų kaltę) „puošė“ jas skyrelyje „Jie vairavo neblaivūs“, o tinklalapių neturintieji tokius sąrašus teikė spausdinti vietos laikraščiams. Vilniaus policijos pareigūnai teigia žiną, kad jų internetiniame tinklalapyje skyrelis „Jie vairavo neblaivūs“ - skaitomiausias. Tačiau „Gėdos stulpai“ pradingo po to, kai Vilniaus policijos tinklalapyje, girtuoklių sąraše, paviešinti du asmenys kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (VDAI) ir pasiskundė, kad išviešinti jų asmens duomenys ir tuo esą pažeistas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Inspekcija sureagavo: nurodė pareigūnams tų duomenų nebeskelbti.

Policijos pareigūnai, nesutikę su VDAI nurodymais, stebisi: juk žmogaus teises ginančios institucijos viešai skelbia bei platina pranešimus, kokia įstaiga ir už ką buvo nubausta, o policijai to daryti neleidžiama. - „Mūsų keliuose ir gatvėse nemažėja neblaivių vairuotojų, kurie kelia grėsmę daugybei žmonių, o mes negalime imtis veiksmingų priemonių juos drausminti?“ - piktinosi Vilniaus policijos pareigūnai. - „Žmogaus teisių gynėjams kažkodėl rūpi tiktai pažeidėjų interesai.“

Socialinė reklama ir švietimas

Utenos AVPK atstovė spaudai Laura Palevičienė sakė, kad atsižvelgiant į tai, jog policijai į akiratį vis pasitaiko pakartotinai pakliūvančių neblaivių vairuotojų, tad pavardžių viešinimas jų veikiausiai nepaveikia. Anot jos, nuspręsta neskelbti pavardžių dar ir todėl, kad ne visose apskrityse (apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų interneto svetainėse) tokia informacija apie neblaivius vairuotojus yra skelbiama. „Iki šiol policija surinkdavo kitos teisėsaugos institucijos informaciją ir ją skelbė, o tai atliko šeši pareigūnai visoje apskrityje. Šie pareigūnai nebeskirs papildomai laiko tam, kad sudarinėtų sąrašus iš teismo nutarimų.“

Privalomos paskaitos apie alkoholio ir narkotikų žalą neblaiviems vairuotojams dažnai vertinamos kaip formalumas. Prevencinės medicinos gydytoja Danutė Dirgėlienė sako, kad nors beveik visi klausytojai sako „Supratau, pasimokiau visam gyvenimui“, kai kuriems matyti, kad jie piktnaudžiauja alkoholiu. Klaipėdos VPK Eismo priežiūros skyriaus viršininkas Saulius Švėgžda mano, kad tokios paskaitos tėra tik formalumas ir lėšų švaistymas, o girtų vairuotojų viešinimas būtų daug veiksmingesnis. Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyr. gydytojas Aleksandras Slatvickis nesutinka, kad klipai su žiauriais avarijų vaizdais ar neblaivių vairuotojų pavardžių viešinimas yra naudingesni už paskaitas, teigdamas, kad „Gąsdinimas sukelia neigiamas emocijas, bet juk dauguma vadovaujasi ne jomis, o racionaliu mąstymu.“

Naujausios iniciatyvos ir diskusijos

Susisiekimo ministras R. Masiulis pareiškė užuojautą žuvusiosios artimiesiems po kraupios avarijos, kurią sukėlė neblaivus „CityBee“ vairuotojas. Ministras patvirtino, kad automobilius trumpalaikei nuomai siūlančioms bendrovėms bus siūloma į mašinas montuoti alkoblokus. „Jei reikės, keisime įstatymus. Jeigu žmonės galvoja, kad alkobloką galima duoti papūsti ir draugui, taip nėra, nes jį reikia pūsti ir kelionės metu,“ - užtikrino ministras. R. Masiulis taip pat įvardijo galimą kitą sprendimo būdą - viešinti neblaivių vairuotojų pavardes. Ministras patvirtino, kad tokia galimybė yra svarstoma, bet ją reikia suderinti su asmens privatumo apsauga.

Tiesa, Susisiekimo ministerijos nuomone, viešas asmenų, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, pavardžių skelbimas be asmens sutikimo būtų neteisėtas, remiantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu. Seimas nusprendė grąžinti projektą dėl privalomų alkoblokų nuomojamuose automobiliuose iniciatoriams tobulinti, teigdamas, kad tai sukeltų neproporcingai didelę naštą automobilių nuomos verslui.

BDAR ir viešinimas

Susisiekimo ministerijos nuomone, viešas asmenų, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, pavardžių skelbimas be asmens sutikimo būtų neteisėtas. Ji cituoja gegužę įsigaliojusį Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, jog asmens „duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jei duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais.“

Kita vertus, Konstitucinis Teismas dar 2002-10-23 yra nutarime pasisakęs, jog Konstitucijos 22 straipsnyje yra įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas, kuris apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. Tačiau taip pat pažymėta, jog teisė į privatumą nėra absoliuti. Teisės gali būti ribojamos tik įstatymu, ir tai yra siekiamybė, tačiau teismų praktikoje ši nuostata traktuojama plačiau.

Dr. Paulius Jurčys pabrėžia, kad privatumas ir asmens duomenų teisinė apsauga nėra ir negali būti pagrindas prisidirbusiems viešiems asmenims ir šiurkščiai teisę pažeidusiems asmenims pasislėpti nuo visuomenės teisės apie tai žinoti. Visuomenės teisė žinoti gali ir turi būti realizuota pagal BDAR 6.1(f) str. Bendrai sprendžiant interesų balanso ir proporcingumo klausimą teismai remiasi Konstitucinio Teismo praktika, kuri savo ruožtu visiškai atkartoja EŽTT ir ESTT praktiką šiuo klausimu.

Ateities perspektyvos

Seimas šiuo metu taip pat svarsto pataisas, kurios nuo 2020 metų įteisintų alkoblokus. Numatoma, kad teisėsaugos institucijos galės spręsti, kurią iš dviejų administracinio poveikio priemonių skirti asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę neblaivus. Pats pažeidėjas taip pat turės teisę pasirinkti, ar sumoka skirtą baudą su teisės vairuoti atėmimu ilgesniam laikotarpiui, ar netenka teisės vairuoti trumpesniam laikui, bet su sąlyga, kad atgavęs vairuotojo pažymėjimą tam tikrą laiką negalės vairuoti automobilio be jame įrengto antialkoholinio variklio užrakto. Vairuotojui, kuris pasirinks vairuoti automobilį su privalomai įrengtu antialkoholiniu variklio užraktu, pagal naują tvarką bus privaloma įgyti vairuotojo pažymėjimą su apribojimo kodu „69“.

tags: #neblaiviu #vairuotoju #pavardes