Nauji reikalavimai automobiliams Europos Sąjungoje

Nuo 2026 metų Europos Sąjungoje įsigalioja nauji, griežtesni reikalavimai automobiliams, kurie paveiks tiek naujų, tiek naudotų transporto priemonių rinkas, gamybą ir eksploataciją. Šios nuostatos priimtos siekiant mažinti aplinkos taršą, efektyviau naudoti žaliavas, kovoti su sukčiavimu ir didinti eismo saugumą.

Aplinkosauginiai reikalavimai ir žiedinė ekonomika

Europos Sąjungoje baigėsi derybos dėl automobilių žiediško dizaino ir atliekų tvarkymo reglamento, kuriam 2025 m. birželio 17 d. pritarė ES Aplinkos ministrų taryba. Šis reglamentas palies visą automobilių sektorių - nuo gamybos iki atliekų tvarkymo. Pagrindiniai jo tikslai yra aplinkosauginiai: mažinti CO₂ emisijas ir bendrą automobilių poveikį aplinkai.

Antrasis tikslas - kuo daugiau naudingų žaliavų išlaikyti Europos Sąjungos viduje, stiprinant perdirbimo sektorių. Trečiasis tikslas - kova su nelegaliu automobilių ardymu. ES siekia efektyviau susigrąžinti metalus, naudojamus šiuolaikiniuose automobiliuose, tokius kaip litis, nikelis ar kobaltas, kurie yra strateginės žaliavos.

Reikalavimai gamintojams ir importuotojams

Dauguma priemonių pirmiausia palies automobilių gamintojus. Pirmoji - reikalavimai, kiek perdirbtų medžiagų turi būti naudojama automobiliuose. Kol kas turime nustatytus tikslus plastikui, o vėliau Europos Komisija pateiks analogiškus reikalavimus plienui, aliuminiui, variui ir kitiems metalams. Tai reiškia, kad gamintojai jau dizaino stadijoje turės galvoti apie tai, kaip automobilis bus išardomas ir perdirbamas, kad medžiagos galėtų grįžti į gamybos ciklą.

Antroji priemonė - reikalavimas gaminti automobilius taip, kad juos būtų lengviau išardyti. Reglamente aiškiai apibrėžta, kurios dalys ir kaip turi būti išimamos jų nepažeidžiant. Gamintojai taip pat turės dalytis visa technine informacija su rinkos dalyviais, o atliekų tvarkytojai bus įpareigoti išimti tam tikras detales.

Trečiasis labai svarbus elementas - gamintojų ir importuotojų atsakomybė. Pagal išplėstinės gamintojo atsakomybės principą jie turės kompensuoti atliekų tvarkytojų patiriamus kaštus.

Nuo 2026 m. lapkričio mėn. visi naujai patvirtinti transporto priemonių modeliai ES privalo atitikti „Euro 7“ standartą. Pagal Reglamentą (ES) 2019/631, automobilių gamintojai privalo sumažinti viso parko CO₂ išmetimą 15 % nuo 2025 m. lygio, palyginti su 2021 m. Nauja lankstumo taisyklė leidžia apskaičiuoti vidutinį išmetimą 2025-2027 m.

Vietos importuotojai ir prekiautojai (pvz., „Toyota“, „Volkswagen“, „Renault“) turės užtikrinti visišką atitiktį „Euro 7“, OBM (borto stebėjimo) ir ekologinio ženklinimo reikalavimams. ES planuoja iki 2026 m. peržiūrėti automobilių ženklinimo direktyvą. Pagal ES švarios pramonės susitarimą į žaliąsias technologijas bus investuota 150 mlrd. eurų.

Naujos taisyklės automobilių registracijai ir pardavimui

Nuo 2026 metų visoje Europos Sąjungoje įsigalios taisyklės, kurios pakeis naudotų automobilių pardavimo tvarką. Naujos nuostatos buvo priimtos siekiant sumažinti vertingų medžiagų švaistymą ir sureguliuoti automobilių, patenkančių į ardymą, srautus.

Nuo 2026 metų naudotų automobilių pardavėjams visoje Europos Sąjungoje teks įrodyti, kad jų parduodami automobiliai (ar bet kuri kita transporto priemonė) yra tinkama eksploatuoti. Tokia prievolė atsiras pagal naują ES senų transporto priemonių reglamentą. Nuo šiol kiekvieną kartą pasikeitus automobilio savininkui - tiek šalies viduje, tiek jį eksportuojant - privaloma pateikti vieną iš dviejų dokumentų: galiojančią techninės apžiūros pažymą arba nepriklausomo transporto priemonių eksperto išvadą.

Nuo 2026 metų kiekvienas Europos Sąjungos teritorijoje parduodamas automobilis turės turėti patvirtinimą, kad jis nėra priskiriamas eksploatacijos nutrauktai transporto priemonei. Toks dokumentas taps būtina sąlyga automobilio registracijai, perregistravimui bei eksportui į užsienį. Naują sertifikatą bus galima gauti dviem būdais: turint galiojančią ir teigiamą techninę apžiūrą arba nepriklausomo eksperto išvadą, patvirtinančią, kad transporto priemonė nėra laikoma laužu.

eCall sistemos atnaujinimas

Jau po keliolikos mėnesių įsigalios nauji teisės aktai, kurie pakeis automobilių saugos sistemų veikimo principus. Naujoji technologija NG eCall pakeis sprendimus, paremtus senosiomis mobiliųjų tinklų technologijomis. Vairuotojai, turintys senesnius automobilius, gali netekti galimybės automatiškai iškviesti pagalbą, o sistemos modernizavimas ne visada bus įmanomas.

Tradicinis eCall, kuris nuo 2018 m. yra privalomas visuose Europos Sąjungos automobiliuose, netrukus taps istorija. To priežastis - 2G ir 3G tinklų išjungimas, kuriomis ši sistema buvo paremta. Nuo 2026 m. NG eCall, veikiantis LTE ryšio pagrindu, taps nauju standartu. Nuo 2026 m. sausio 1 d. registruoti bus leidžiama tik tuos automobilius, kurie turi įdiegtą NG eCall sistemą. Po metų reikalavimas bus taikomas visiems naujiems rinkoje pasirodantiems modeliams. Kiekvienas automobilis turės būti pritaikytas duomenų perdavimui per LTE tinklą.

eCall sistema įsijungia automatiškai, kai įvyksta rimta avarija. Ji išsiunčia informaciją apie transporto priemonės buvimo vietą, keleivių skaičių bei oro pagalvių suveikimą artimiausiam pagalbos centrui. Svarbiausia, kad eCall iš karto užmezga ryšį su pagalbos numeriu, taip sutrumpindama reagavimo laiką. Vairuotojas ar keleivis taip pat gali pats paspausti mygtuką, jei reikia pagalbos.

Dabartinė eCall versija veikia 2G ir 3G tinkluose, kurie palaipsniui išjungiami. Pavyzdžiui, Vokietijoje 3G tinklas buvo išjungtas dar 2021 m., o 2G nustos veikti iki 2028 m. Be veikiančio tinklo senesni eCall moduliai nebegalės iškviesti pagalbos. Todėl Europos Sąjunga įveda naujos kartos standartą, užtikrinsiantį nepertraukiamą gelbėjimo sistemos veikimą.

Naujoji sistema veikia stabiliau ir greičiau, o ateityje galės perduoti dar daugiau duomenų. Planuojama, kad ji galės siųsti vaizdą iš įvykio vietos ar net vairuotojo sveikatos duomenis, pavyzdžiui, pulsą ar kvėpavimo dažnį. Tai leis gelbėjimo tarnyboms geriau pasirengti dar prieš atvykstant į nelaimės vietą. Vis dėlto šios funkcijos kol kas lieka planų stadijoje ir nebus privalomos nuo pat sistemos įdiegimo pradžios.

Griežtesni saugos standartai naujiems automobiliams

Iki 2026 metų liepos 7 dienos liko vos keli mėnesiai - ir nuo tos datos kiekvienas naujai registruojamas lengvasis automobilis Europos Sąjungoje turės atitikti naujus, gerokai griežtesnius saugos standartus. Lietuvos rinkai tai reiškia, kad pigesnių naujų automobilių be modernių saugos technologijų tiesiog nebeliks.

Nuo 2026 metų liepos 7 dienos kiekvienas naujas automobilis, parduodamas Europos Sąjungoje, privalės turėti keturias pagrindines saugos sistemas:

1. Patobulinta avarinio stabdymo sistema. Sistema ne tik įspės apie kliūtį, bet ir savarankiškai stabdys automobilį, jei vairuotojas nereaguoja. Ankstesnės sistemos atpažino tik automobilius ir stambesnius objektus kelyje, o patobulinta gebės atpažinti pėsčiuosius bei dviratininkus.

2. Vairuotojo dėmesio stebėjimo sistema. Kamera arba jutikliai stebės vairuotojo akis ir galvos padėtį. Tai ypač svarbu tolimose kelionėse, kai nuovargis gali sumažinti reakcijos greitį ir padidinti avarijų riziką.

3. Avarinis eismo juostos palaikymo asistentas. Ankstesni reikalavimai buvo taikomi tik automobiliams su elektriniu vairo stiprintuvu. Sistema automatiškai koreguoja automobilio padėtį eismo juostoje, jei vairuotojas netyčia iš jos nukrypsta.

4. Pėsčiųjų saugos konstrukcija. Tai ne elektronika, o konstrukciniai sprendimai: automobilio priekinė dalis turi būti suprojektuota taip, kad susidūrimo su pėsčiuoju atveju sužalojimai būtų kuo mažesni. Pavyzdžiui, variklio dangčio forma, priekinio buferio konstrukcija ir priekinių žibintų tvirtinimas turi atitikti griežtesnius saugos standartus.

Automobilių gamintojai jau perspėjo, kad naujų sistemų diegimas didina gamybos kaštus, ypač mažiausių ir pigiausių automobilių segmente, todėl labiausiai pakils pigiausių automobilių kainos. Lietuvos naujų automobilių rinka santykinai maža, tačiau pokyčiai palies visus. Jei planuojate pirkti naują automobilį artimiausiu metu, reikėtų pasidomėti, ar pasirinktas modelis jau atitinka naujus reikalavimus. Naudotų automobilių rinkai tai taip pat turės įtakos, nors ir netiesiogiai. Kuo daugiau naujų automobilių turės pažangias saugos technologijas, tuo sparčiau senstantys modeliai be šių sistemų praras vertę.

„Regitra“ ir techninės apžiūros sistema kol kas nevertina šių sistemų veikimo. Tai reiškia, kad automobilių savininkai turės užtikrinti ne tik mechaninių dalių būklę, bet ir elektroninių saugos sistemų veikimą. Europos Sąjunga siekia iki 2050 metų sumažinti eismo įvykių aukų skaičių iki nulio. Pagal Europos Komisijos duomenis, automatinis avarinis stabdymas gali sumažinti eismo įvykių skaičių iki 38 procentų, o vairuotojo dėmesio stebėjimo sistema - iki 10 procentų. Be to, šios sistemos ypač efektyvios miesto eisme, kur dažniausiai įvyksta susidūrimai su pėsčiaisiais ir dviratininkais.

Adaptyvūs stabdžių žibintai ir kiti asistentai

Nuo šių metų liepos 7 dienos įsigalioja nauji griežti reikalavimai dėl adaptyvios stabdžių žibintų sistemos, siekiant sumažinti eismo įvykių, ypač atsitrenkimų į stabdančio automobilio galą, skaičių. Pagal dar prieš kelerius metus priimtą ES reglamentą, visi naujai registruojami lengvieji automobiliai privalės turėti modifikuotą, adaptyvią stabdžių žibintų sistemą. Nors tai tėra viena sudedamoji didesnio privalomų saugumo technologijų paketo dalis, būtent šis pokytis bus labiausiai matomas plika akimi kiekvienam eismo dalyviui.

Kasdienėse situacijose, ramiai riedant miesto gatvėmis ar tolygiai lėtinant greitį, vairuotojai jokio skirtumo nepajus - stabdžių žibintai švies įprastu, vientisu raudonu signalu. Inovacija išryškės tik ekstremaliomis sąlygomis. Sistemai užfiksavus, kad automobilis juda greičiau nei 50 km/val. ir yra stabdomas itin staigiai (kai lėtėjimo pagreitis viršija šešis metrus per sekundę kvadratu), stabdžių žibintai pradės tankiai mirksėti. Už šią funkciją bus atsakinga išmani transporto priemonės elektronika, kuri realiu laiku analizuoja stabdžių sistemos slėgį, judėjimo greitį bei tokių saugumo sistemų kaip ABS ar ESP įsikišimą. Praktikoje ši funkcija dažniausiai suveiks greitkeliuose ar užmiesčio keliuose, kai prireiks staigiai kirsti per stabdžius.

Kai kurie gamintojai šį sprendimą papildomai susieja su avarinėmis šviesomis, kurios automatiškai įsijungia po ypač stipraus stabdymo manevro. Tyrimai rodo, kad mirksintis šviesos signalas žmogaus smegenyse apdorojamas kur kas greičiau nei tolygus švytėjimas, todėl iš paskos važiuojantys vairuotojai galės greičiau sureaguoti į pavojų. Važiuojant dideliu greičiu, net ir dešimtadaliu sekundės greitesnė reakcija sutrumpina stabdymo kelią keliais gyvybiškai svarbiais metrais.

Adaptyvūs stabdžių žibintai yra tik ledkalnio viršūnė. Nuo šių metų vidurvasario naujiems automobiliams bus privalomas ištisas išmaniųjų asistentų arsenalas, be kurio transporto priemonės tiesiog negaus tipo patvirtinimo ir negalės būti registruojamos. Be aktyvių saugumo sistemų, naujuose automobiliuose privalės būti montuojami ir vadinamieji įvykių duomenų kaupikliai, veikiantys aviacinių „juodųjų dėžių“ principu, bei techninė parengtis alkoblokų sistemoms integruoti.

Nepaisant šių griežtų technologinių reikalavimų, jau eksploatuojamų transporto priemonių savininkai gali būti ramūs. Šios taisyklės galioja išskirtinai tik naujiems, nuo liepos 7 dienos registruojamiems automobiliams. Jau važinėjančių mašinų nereikės papildomai tobulinti ar montuoti jose naujų mirksinčių žibintų. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokia modifikacija daugeliu atvejų būtų netgi techniškai neįmanoma arba itin sudėtinga, mat naujoji stabdžių šviesų funkcija yra giliai integruota į pagrindinius automobilio elektronikos ir valdymo blokus.

Nuo 2026 m. kiekvienas naujas automobilis, parduodamas ES, turės turėti kibernetinio saugumo sertifikatą pagal JT EEK R155. Be OBD (borto diagnostikos), transporto priemonėse turi būti įrengtos OBM - borto stebėjimo - sistemos.

Europos Parlamente buvo pritarta reglamentui dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų. Į privalomuosius reikalavimus įtrauktos elektroninio stabilumo kontrolės sistemos visose transporto priemonėse, lengvuosiuose automobiliuose - padangų oro slėgio stebėjimo sistemos. Sunkiasvorėse transporto priemonėse - pažangiosios staigaus stabdymo sistemos ir įspėjimo apie nukrypimą nuo kelio juostos sistemos. Taip pat nustatytos griežtesnės padangų keliamo triukšmo ribinės vertės bei pateikiami nauji reikalavimai automobiliui važiuojant šlapia danga. Tam tikros spalvotos žymos nurodys, kurios padangos "draugiškos" aplinkai, kurios - ne.

Kova su ridos klastojimu

Nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigalios tvarka, pagal kurią suklastota rida bus laikoma dideliu trūkumu, dėl to automobilis negalės praeiti techninės apžiūros ir nebus tinkamas eksploatacijai. Nors saugumo grėsmių ridos klastojimas ko gero nekelia, tai yra problema, dėl ko būtina užkardyti ridos klastojimo atvejus - mažesnė automobilio rida gali išpūsti jo kainą naudotų automobilių rinkoje. Ridos klastojimas iš tiesų yra viena iš žmonių mulkinimo atmainų, nes odometro rodmenys parduodamo nenaujo automobilio kainą gali pakoreguoti 20 ar net 30 proc. T. y. tiek automobilio eksploatavimo istorijos nepasitikrinęs žmogus gali permokėti už nusižiūrėtą transporto priemonę. Tai akivaizdus nusikaltimas, kurį būtina užkardyti.

Automobilių istorijos ataskaitas teikiančios įmonės „carVertical“ atstovo spaudai Mato Buzelio teigimu, naudotų automobilių rida klastojama gana dažnai - kasmet galėtų būti parduodama iki 23 tūkst. naudotų automobilių, turinčių suklastotą ridą. Kalbant apie Lietuvos rinką, 8,3 proc. iš automobilių, kurie tikrinami per „carVertical“ platformą Lietuvoje, turi suklastotą ridą.

Ridos klastojimo padariniai ir teisinis reglamentavimas

Specialistų manymu, absoliučia dauguma atvejų suklastoti odometro rodmenys neturi jokios tiesioginės įtakos saugiam transporto priemonių eksploatavimui. Automobilio saugumas priklauso daugiausiai nuo priežiūros, o ne odometro rodomos automobilio ridos. Vis dėlto, sumažinus automobilio ridą, jo kaina Lietuvos naudotų automobilių rinkoje vidutiniškai padidės maždaug ketvirtadaliu.

Ridos klastojimas yra nelegalus veiksmas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 306-2 straipsnį. Pagal šį straipsnį, tas „kas suklastojo transporto priemonės ridą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“. Už padarytą nusikaltimą atsako ir juridinis asmuo, be to, įstatymas nenumato išimčių, jeigu rida būtų keičiama ne siekiant klaidinti, o norint atstatyti į „tikrąją“ ridą.

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atstovė spaudai Eglė Kučinskaitė teigė, jog LTSA nenumato priemonių, kuriomis pasinaudojus, pakeistos ridos automobilių savininkai galėtų praeiti TA. Šiuo metu vairuotojai nežino, kokių veiksmų jiems reikėtų imtis. Pasak LTSA atstovės, ridos keitimas nebūtinai yra nusikaltimas - tai išaiškinti gali tik policija. LTSA šiuo metu vairuotojams pataria atstatyti ridą į ne mažesnę, nei buvo užfiksuota ankstesnėje TA ataskaitoje.

Kritika ir siūlomi sprendimai

Kritikai numatytą tvarką vertina ydingai, teigdami, kad vairuotojai bus priversti sprendimų ieškoti juodojoje rinkoje. Lietuvos transporto saugos administracija nepateikė aiškių sprendimų, ką daryti vairuotojams, įsigijusiems automobilį suklastota rida. R. Gabartas pastebi, kad atvykęs į TA stotį su techniškai nepriekaištingos būklės, tačiau „neigiamą“ ridą turinčiu automobiliu, jo savininkas dar turėtų pasirūpinti serviso pažyma apie „remonto metu pakeistą odometrą“ (absoliučia dauguma atvejų tai reiškia įsigyti fiktyvų dokumentą), arba prieš tokį vizitą į TA susirasti odometro rodmenis klastoti mokantį veikėją ir padidinti ridą iki „teisingos“. Abu šie variantai baudžiamajame kodekse laikomi nusikaltimu.

M. Buzelis taip pat atkreipė dėmesį, jog dažniausiai automobilio rida koreguojama ne savininkų Lietuvoje, o automobilių pardavėjų užsienyje, kurie įveža automobilius į Lietuvą. O jų šie pokyčiai nepalies. Rida dažniausiai klastojama automobiliui judant iš vienos šalies į kitą. Tuo tarpu TA metu bus galima patikrinti tik tai, ar rida nebuvo sumažėjusi tada, kai automobilis buvo eksploatuojamas Lietuvoje, nes duomenų iš užsienio Lietuva neturi.

R. Gabartas paaiškino, pagal kokią schemą dažniausiai veikia minėti automobilius iš užsienio įvežinėjantys ir odometro duomenis klastojantys pardavėjai. Iš Europos importuojamus nenaujus automobilius galima registruoti Lietuvoje, jei jie turi galiojančią techninės apžiūros pažymą, kurią būtina pateikti „Regitroje“. Tokiu atveju ir į lietuvišką duomenų bazę patenka informacija apie automobilio ridą. Tačiau klastoti ridą siekiantys prekeiviai dažniausiai pirmiausia koreguoja odometro parodymus, o atvykę į bet kurią TA įmonę Lietuvoje tuos duomenis „legalizuoja“. Taip yra todėl, kad skirtingų ES šalių informacija apie automobilio eksploatacijos istoriją kol kas nesidalina.

Pasak R. Gabarto ir M. Buzelio, efektyviausias sprendimas būtų sudaryti sąlygas ES šalims mainytis automobilių registrų duomenimis. M. Buzelis pabrėžia, kad problemai išspręsti esą reikėtų tarptautinių sprendimų ir galbūt Europos Komisijos direktyvos, įpareigojančios šalis keistis duomenimis, juos nuasmeninant. Taip pat reikėtų griežtesnės baudimo tvarkos, kuomet nustatoma, jog vairuotojas pats nusprendė klastoti ridą.

R. Gabarto nuomone, ridą fiksuoti reikėtų ne tik kartą per du metus, atliekant techninę apžiūrą, bet ir kiekvieną kartą keičiantis automobilio savininkui, apdraudžiant automobilį, apsilankant serviso dirbtuvėse. Tai būtų galima įpareigojant VĮ „Regitra“ į duomenų, kuriuose privaloma pateikti registruojant transporto priemonę, sąrašą įtraukti ir odometro parodymus. Tokia sistema leistų labai tiksliai atsekti kada ir kokiomis aplinkybėmis skaičiai odometre sumažėjo.

Žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius mano, kad būtų geriausia, jei visa automobilių registravimo ir gyvenimo istorijos eiga būtų fiksuojama, kaip, pavyzdžiui, Švedijoje. Tai leistų atsekti ridos pokyčius ir autoįvykius.

Dažniausiai klastojama prabangių automobilių rida

„carVertical“ duomenys rodo, jog dažniau klastojami prabangių automobilių ridos duomenys. Dažniausiai Lietuvoje klastojama „Lexus IS“ rida - 16,21 proc. visų platformoje tikrintų „IS“ modelių odometro rodmenys buvo pakoreguoti. Toliau sąraše rikiuojasi „Audi A8“ (14,59 proc.), „Subaru Outback“ (13,65 proc.), „Toyota Prius“ (13,28 proc.) ir „Audi A7“ (12,47 proc.). Net 14 iš 20 automobilių su dažniausiai klastojama rida priskiriami „premium“ segmentui.

Rečiausiai iš tyrimo sąraše esančių automobilių klastojama „Mercedes-Benz GL-Class“ rida - 8,4 proc. visų „carVertical“ tikrintų modelių turėjo suklastotą ridą. Tikimybė įsigyti „GL-Class“ su suklastota rida dvigubai mažesnė nei perkant „Lexus IS“. Toliau rikiuojasi kitos šalyje mėgstamos transporto priemonės: „Opel Insignia“ (8,77 proc.), „Audi A4“ (8,98 proc.), „Mercedes-Benz E-Class“ (9,23 proc.) ir „Citroen C5“ (9,27 proc.).

tags: #nauji #reikalavimai #automobiliams